Kairėje lyg stovi 2-ojo ulonų pulko orkestro dirigentas Janas Braunas,1856-1926, austrų kilmės, palaidotas Vilkaviškyje (vis dėlto klystu - tai Ričardas Lechavičius, 1880-1944), šalia jo – 1-ojo Gedimino, 2-ojo Algirdo ir 3-ojo Vytauto Didžiojo pulkų kapelmeisteris Juozas Gužas (1881-1952), o priekyje sėdi legendinis latvių kompozitorius Gothards Indrikis Helmanis (1884-1956) ir mūsiškis Juozas Gudavičius, net davęs vardą šiųmetinei jubiliejinei Dainų šventei.
Būtų įdomu šiandien sužinoti, apie ką tada kalbėjo mūsų muzikai.
O jeigu jie būtų žinoję, kokias dainų šventes surengs jų anūkai…
DIRIGENTAS – MŪŠYJE UŽ KALBĄ IR TAUTĄ.
Vakar Kaune įspūdingai prasidėjusioje Dainų šventėje skambėjo jo vardas, net šventės pavadinimas – nuo jo dainos.
Kompozitorius Juozas Gudavičius (1873-1939) buvo 1919 metų savanoris.
Gal smagu būtų, kad kasmet pro jo kapą Panevėžyje pražygiuotų muzikantai ir pagerbtų pirmąjį Lietuvos kariuomenės kapelmeisterį.
Tokią profesiją gavo Varšuvos studijose ir net caro laikais buvo Kauno įgulos orkestro vadovu.
Lemtingais 1919 metais surinko pirmąjį karinį dūdų orkestrą – 1-ojo Gedimino pulko (nuotr.). Vyrai pradžiai išmoko du maršus ir Tautos giesmę.
Milžiniškas J.Gudavičiaus kūrybinis palikimas - 72 dainos, 51 giesmė, 46 kūriniai dūdų orkestrui.
Kompozitorius kaip suprato, taip ir gynė Tėvynę.
Po vakar šventės Dainų slėnyje (Arvydas Juozaitis pavadino „tautiškumo mišiomis“) supratau – jis vis dar stovi gretoje ginančių dainą, kalbą ir tautą.
Ačiū miroslaviškiui Jonui Juravičiui už kažkada padovanotą istorinę nuotrauką.
Rašyti komentarą