JAV prieš Rusiją: kodėl Joe Bideno strategija Afrikoje žlunga

Laukiama, kad JAV neteks galimybės naudotis svarbia dronų baze Nigeryje, kuri naudojama kovoje su ISIS Sahelyje.

JAV oficialūs asmenys pamažu suvokia, kad jų strategija spausti Nigerį ir kitas karo draskomas Afrikos šalis, kad jos nutrauktų ryšius su Maskva ir pereitų prie demokratinių valdymo normų – nebeveikia.

Neseniai nutrūkę santykiai su Nigeriu, kur JAV karius pakeis Rusijos kariuomenė, privertė J. Bideno administraciją permąstyti savo požiūrį į sąjungininkus nestabiliose Afrikos dalyse, teigė du gerai informuoti pareigūnai. Abu kalbėjo apie jautrias diplomatines derybas su anonimiškumo sąlyga.

Šalys visame žemyne – Čadas, Centrinės Afrikos Respublika, Malis ir Libija – kreipiasi į Rusiją pagalbos saugumo srityje. Į Nigerį atvykstantys Rusijos sukarinti daliniai nustūmė JAV į šalį ir privertė Pentagoną per artimiausius kelis mėnesius išvesti visus JAV karius (1 100), sakė vienas pareigūnas.

Vašingtonas jau anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl Niamėjaus santykių su Teheranu, o JAV pareigūnams ypač didelį nerimą kelia įvykiai šalyje, kurios vyriausybė palaipsniui stiprina karinius ryšius su Rusija.

Kovo mėnesį Nigeris inicijavo susitarimo dėl JAV karinių pajėgų buvimo šalyje atšaukimą, tačiau galutinė kariškių pasitraukimo data dar nenustatyta.

Pasitraukus kariams, JAV neteks galimybės naudotis svarbia karine baze, kurią naudoja kovoje su tokiomis grupuotėmis kaip ISIS. Dronų bazė Nigeryje naudojama rinkti žvalgybinei informacijai, kuri yra labai svarbi smūgiams prieš teroristų tvirtoves regione.

„Kai visos šios šalys išvarė prancūzus ir užsidarė savyje, mes bandėme atkurti ir atlikti taikdarių vaidmenį, tikėdamiesi išlaikyti ten savo buvimą”, – sakė buvęs CŽV pareigūnas Afrikoje Kameronas Hadsonas (Cameron Hudson), turėdamas omenyje šalis, kuriose įvyko perversmai. – Akivaizdu, kad tai nepadėjo. Mes pasitraukiame. Kita vertus, ten įsikuria Rusija”.

Nacionalinio saugumo taryba neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

JAV įstatymai draudžia Vašingtonui teikti lėšas vyriausybėms, atėjusioms į valdžią perversmo būdu, įskaitant Nigerį. Tačiau JAV pareigūnai vis tiek palaikė diplomatinius santykius su šiomis šalimis (daugelis jų turi daug vertingų gamtos išteklių), tikėdamiesi ateityje atnaujinti karinę ir kitokią finansinę paramą.

J. Bideno administracijos strategija susivedė į derybas su valdžios institucijomis, taip pat siekiais aptarti demokratinių rinkimų planus ir tvarkaraščius.

Tačiau Afrikos lyderiai, net ir užtikrindami diplomatus ir kitus JAV pareigūnus, kad ketina palaikyti santykius su Vašingtonu, vis dar atmeta idėją, kad jų šalys turi labiau laikytis demokratijos normų.

„Dauguma vyriausybių tikrai nenori, kad mes joms nurodinėtume, ką daryti”, – pranešė trečias JAV pareigūnas. – Vakarai jau seniai nurodinėja Afrikos šalims, kaip joms valdyti, ir jos pagaliau pasakė, kad joms jau gana”.

Kai kurie Afrikos lyderiai sveikino Rusijos įsikišimą, sakydami, kad Maskva, kitaip nei Jungtinės Valstijos, gali suteikti operatyvinę saugumo pagalbą. Kiti atmetė JAV reikalavimus dėl reformų – jų nuomone, Vakarai neturi teisės pamokslauti Afrikai apie demokratiją, tuo pat metu užmerkdami akis į panašias sąjungininkų problemas kitose pasaulio dalyse.

Tokia reakcija, įskaitant Nigerį, tapo išbandymu JAV pareigūnams, nes Vašingtonas stengiasi išsaugoti ilgalaikę partnerystę su naudingųjų iškasenų turtingomis šalimis.

Už uždarų durų valdininkai linksta prie nuomonės, kad visiškai palikti šalis dėl demokratijos trūkumo yra neprotinga, sakė vienas Gynybos departamento pareigūnas. Pasak jo, dėl to lieka plyšys kitiems, „ne tokiems skrupulingiems konkurentams”, pavyzdžiui, Maskvai ar Pekinui.

„Pagrindinis nerimas dėl to: „Gerai, sakykime, kad mes pasitraukiame, o vietoj mūsų ateina Rusija”, – samprotavo pareigūnas. – Ar mes, kaip patikimas partneris, paliksime juos likimo valiai?

Iki šiol JAV stengėsi kuo geriau išnaudoti savo ribotus pajėgumus.

Pastaruoju metu strategija buvo siekiama atskleisti žalingą Rusijos samdinių poveikį žemynui (įskaitant didelius žmogaus teisių pažeidimus), siekiant atgrasyti šalis nuo sąjungos su Maskva.

„Rusijos dalyvavimas Afrikoje nėra konstruktyvus”, – antrino antrasis JAV pareigūnas. – Ji tik parazituoja”.

Tačiau kol kas šios pastangos neįtikino Afrikos lyderių, ypač tiesiogiai dalyvavusių perversmuose, nutraukti bendradarbiauti su Rusija. Jų neatidėliotini saugumo pagalbos poreikiai yra pernelyg dideli, sakė pareigūnas. O jų teikimas viršija JAV galimybes.

„Tikrasis rusų pranašumas prieš JAV yra tas, kad jie turi ginklų ir juos parduoda, pradedant sraigtasparniais”, – sakė aukštas JAV pareigūnas. – Jie taip pat parduoda šaulių ginklus. Afrikoje yra daug saugumo problemų, ir jiems reikia ginklų.

Rusija pasinaudojo proga ir siunčia samdinius bei kitas ginkluotas grupuotes, vienaip ar kitaip susijusias su gynybos ministerija. Pasak žmogaus teisių grupių, Malyje elitinės sukarintos grupės „Wagner” kovotojai padėjo vyriausybės pajėgoms vykdyti reidus ir išpuolius, per kuriuos pastaraisiais mėnesiais žuvo dešimtys civilių gyventojų.

Nigeryje Rusijos gynybos ministerija prižiūri naują saugumo misiją – siunčia sukarintus karius apmokyti vietos kariuomenę. Rusijos veiksmai sukėlė nerimą J. Bideno administracijos pareigūnams, todėl jie siekė susitarti su Nigerio valdžios institucijomis dėl susitarimo, kuris leistų JAV kariams pasilikti.

Daugelis Rusijos kovotojų Nigeryje ir kaimyniniame Burkina Fase anksčiau kovojo vadovaujami Jevgenijaus Prigožino, kai jis vadovavo elitinėms sukarintoms pajėgoms „PKK Wagner„, veikiančioms įvairiose pasaulio vietose, įskaitant Ukrainą ir Afriką.

Po nepavykusio maišto bandymo praėjusią vasarą ir po to sekusios J. Prigožino mirties daugelis buvusių jo darbuotojų prisijungė prie naujai suformuotų ir jau veikiančių PKK, kontroliuojamų karinių struktūrų ir Maskvos žvalgybos.

Kol kas neaišku, kaip greitai JAV kariai paliks Nigerį ir ar yra galimybė susitarti dėl jų pasilikimo. Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad išlieka tikimybė, jog JAV ir toliau mokys Nigerio kariuomenę.

Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patrickas Ryderis pirmadienį patvirtino, kad „prasidėjo JAV ir Nigerio derybos dėl tvarkingo JAV karių išvedimo iš šalies”, ir pridūrė, kad Gynybos departamentas į šalį siunčia nedidelę delegaciją. Jis nenurodė nei delegacijos atvykimo, nei JAV karių išvedimo terminų.