Savo noru karo kasdienybę pasirinkę lietuviai sukūrė legioną, kuriame tarnaujantys kariai neslepia, kad kare romantikos mažai.
Kariauti vyksta savanoriškai
2022 m. vasarą įkurtas „Lietuvių legionas" nėra atskiras karinis padalinys. Greičiau tai yra lietuvių, kariaujančių Ukrainoje, bendruomenė, kuri vienija apie dvidešimt savo noru į karą atvykusių mūsų tautiečių.
Legioną įkūrė asociacijos „Tėvynei" pirmininkas, atsargos vyresnysis leitenantas Laurynas Baltrūnas, geriau žinomas pravarde Oblius.
Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis" jis papasakojo, kad mintis įkurti lietuvių legioną kilo kitoje panašioje organizacijoje, vienijusioje Ukrainoje savanoriškai kariaujančius gruzinus.
„Gruzinų legionas" - pirmoji mano tarnybos vieta, kurioje tarnavau 2022 metų kovo mėnesį. Tarnybos metu pagalvojau, kuo mes prastesni už gruzinus ir kodėl negalėtume turėti lietuvių dalinio?" - pasakoja L.Baltrūnas.
Jis sako, kad nors lietuvių ginklo brolių skaičius keičiasi, šiuo metu Ukrainoje yra apie dvidešimt legionierių iš Lietuvos.
Vieni jų tarnauja Tarptautiniame Ukrainos teritorinės gynybos legione, kiti - Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniuose.
Visi šie žmonės savo noru išvyko į Ukrainą. Jie nėra Lietuvos kariuomenės nariai, nes kariškiai negali tarnauti kitos valstybės kariuomenėje, taigi, negali būti ir legionieriais.
Tačiau gali būti atsargos karininkais, kaip ir pats L.Baltrūnas.
Daugiausiai legionierių turi karinės patirties, o jos neturintys yra apmokomi Ukrainos mokymų bazėse.
Kandidatai į legionierius pildo nustatytos formos anketą. Pagal anketos duomenis padalinių vadai išsirenka tinkamus kandidatus.
Paklaustas, kokiose pozicijose kariauja lietuviai, jis sako, kad užduotys gali būti įvairios: „Legionierius yra karys, pasirašęs kontraktą su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis.
Veikla priklauso nuo to, kokiame padalinyje tarnauja, kokias pareigas užima ir kokias užduotis gauna. Tarnyba gali būti nuo „šturmovyko" ar dronų piloto pirmose pozicijose iki logisto ar instruktoriaus užnugaryje.
Tačiau nebūtina jungtis į legioną, kiekvienas gali važiuoti ir savarankiškai." Taip pat vyksta ir darbas su civiliais, tačiau čia dažniausiai dirba savanoriai, kurie nėra pasirašę sutarčių su ginkluotomis pajėgomis.
Iš fronto grįžta ne visi
Paklaustas, kokia yra Ukrainoje tarnaujančių lietuvių kasdienybė, L.Baltrūnas neslepia, kad romantikos kare - mažai. „Tarnavimo vieta priklauso nuo to, kuriame fronto ar užnugario ruože dislokuotas dalinys.
Kare 90 proc. sudaro laukimas. Gali keletą mėnesių būti užnugaryje, o paskui batalioną meta į mėsmalę ir jau po kelių dienų kareiviai išsiskirsto trimis kryptimis: į kapus, į ligonines arba į užnugarį laukti naujokų", - sako legiono įkūrėjas. Jo teigimu, per dvejus karo metus teko atsisveikinti ne su vienu ginklo broliu.
O neseniai Ukrainos mūšio lauke žuvo ir pirmas lietuvis - Tadas Tumas.
Kiek laiko kariai išbūna legione - kiekvieno asmeninis apsisprendimas. „Be išimtinių atvejų (mokymai, komandiruotės, gydymas po sužeidimo, reabilitacija ir pan.) legionierius negali kirsti Ukrainos sienos.
Tad ir važiuodamas atostogų dažniausiai turi nutraukti kontraktą. Kai kurie jau ir nebegrįžta, nes yra sukūrę šeimas Ukrainoje", - sako L.Baltrūnas.
Ukrainoje kariauja ne tik lietuviai, bet ir kitų valstybių piliečiai. Visus juos jungia bendras tikslas pasiekti pergalę.
Todėl petys petin lietuviai kariauja netgi su rusais, kurie turi savo padalinius, tarnauja kituose padaliniuose. Kariauja ir Ukrainos rusai.
Tie, kurie negali prisijungti į legioną, bendraminčius palaiko finansiškai. Organizacija renka paramą.
Kaip sako L.Baltrūnas, ji panaudojama įvairiai: „Kadangi tarnaujame skirtingose vietose, skirtingose pareigose, tai ir poreikiai yra labai individualūs - vienam džipo pakaba subyrėjo, kitam kuprinė suplyšo, trečias droną prarado, ketvirtam reikia po sužeidimo reabilitaciją apmokėti, penktam į kovines užduotis važiuojant, Ukrainos ginkluotosios pajėgos net dyzelio neišdavė ir t.t.
Tad Tautai paaukojus lėšų, perkame tai, kas būtina."
Karą baigti gali tik politikai
Paklaustas, kaip mano, kiek tęsis karas, L.Baltrūnas atsako: „Kol politikai jo neužbaigs. Politikai karus pradeda - politikai ir pabaigia.
Kareiviai ir karininkai tik kariauja." O kol šalia vyksta karas, dalis valstybės toliau gyvena įprastu ritmu.
„Vieni gyvena sugriautuose namuose, kiti linksminasi Lvovo ar Kijevo naktiniuose klubuose. Daug skirtingų gyvenimų, daug požiūrių į karą", - apie civilių gyvenimą pasakoja L.Baltrūnas.
Ir nors su mirtimi karo fronte tenka susidurti akis į akį, L.Baltrūnas to nesureikšmina: „Kiekvienam - savas likimas.
Kitas bijodamas karo sėdės namuose, megs servetėles, eidamas į tualetą paslys ant tobulai išvaškuoto parketo ir griūdamas persidurs virbalu bailio širdį."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą