Lietuvoje bankai susižėrė dvigubai didesnį pelną, du iš jų vėl didina savo paslaugų įkainius

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai, neaudituotais duomenimis, uždirbo net 986 mln. eurų pelno arba dvigubai daugiau nei 2022-aisiais. Ir tiek uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą bei kitus mokesčius. Tačiau apetitas, žinoma, nėra pasotinamas. Du iš didžiųjų bankų vis tiek kelia savo paslaugų įkainius.

SEB, kuris pernai uždirbo 299 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno (74 proc. daugiau nei užpernai), balandį atnaujinus paslaugų planus, mokėjimo plano neturintiems klientams pinigų išgryninimo įkainius nuo balandžio 9 dienos padidino nuo 0,8 iki 2 proc. nuo išimamos sumos.

Kaip skelbia LRT, nauji planai privatiems klientams kainuos iki 7 eurų per mėnesį, tačiau brangiausiam - „Premium" - planui iki metų pabaigos bus taikoma 50 proc. nuolaida. Mažiausiai - eurą per mėnesį - mokės senjorai, o vaikams ir jaunimui paslaugos nekainuos. Šiuo metu SEB siūlomų planų kainos svyruoja nuo 0,5 iki 2,5 euro per mėnesį.

Neaudituotais duomenimis, pernai uždirbusio beveik 195 mln. eurų grynojo pelno (56 proc. daugiau nei užpernai) „Luminor" banko teigimu, keičiami įkainiai palies nedidelę dalį klientų - nemokamo pinigų išgryninimo limitą nuo liepos bankas didins nuo 600 iki 750 eurų per mėnesį, o jį viršijus būtų taikomas naujas 0,5 proc. mokestis. Grynųjų išėmimo limitą viršija maždaug kas dešimtas banko klientas.„Luminor" taip pat nuo 1 iki 1,2 euro didins papildomos debetinės kortelės mėnesio mokestį pilnamečiams klientams.

Tokia bankų politika sukėlė atgarsį ir Seime.

„Bankų skyriai rajonuose užsidaro, už išgryninimą mokama dvigubai daugiau, komisiniai didėja, palūkanos nemažėja, Centrinis bankas skėsčioja rankomis, jūs sakote, kad irgi nelabai ką galite padaryti. Gerbiama premjere, kur močiutės pinigai?" - Seime į premjerę Ingridą Šimonytę kreipėsi parlamentaras Kęstutis Vilkauskas.

„Koks čia klausimas? Močiutės pinigai turbūt kojinėje labai dažnai būna, ar ne? Bet šiaip mes turime ne vieną močiutę, kuri dar ir ne vieną jaunesnį žmogų finansinio raštingumo tema galėtų nukauti, tikrai sugeba ir pavedimus pasidaryti, ir naudotis interneto banku, ir kitomis priemonėmis.

Aš nesakysiu, kad čia reikėtų taip šaržuoti, juoba kad mes turime bazinį finansinių paslaugų paketą, kuris yra reglamentuojamas, kurio įkainį nustato Lietuvos bankas. Nėra taip, kad bazinės paslaugos žmonėms kainuoja bet kiek, tikrai jos bet kiek nekainuoja.

Tai, kad žmonėms dažnai atrodo, kad palūkanos, kurias bankai moka, yra mažos, tai čia, matyt, normalus tas požiūris, labai tas manęs nestebina. Man atrodo, kad žmonių, kurie geba naudotis kortelėmis, elektroniniais atsiskaitymais Lietuvoje tikrai yra gana daug ir jų skaičius nuolat auga. Nereikėtų sumenkinti tų žmonių bandant sakyti, kad visi vyresnio amžius žmonės to negeba padaryti.

Nebus taip, tiesiog kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje, to tikrai nei buvo, nei bus, nei yra. Judėjimas vis tiek yra į elektronines paslaugas, į elektroninę bankininkystę. Man atrodo, kad tai yra savaime suprantama ir gana natūralu", - atsakė premjerė I.Šimonytė.