Panoręs apdrausti tėvą kelionių draudimu susidūrė su kliūtimis: negi turi keliauti rizikuodamas?

Kelionių draudimas padengia medicinines išlaidas susirgus arba patyrus traumą užsienyje, taip pat transportavimo ar skubios medicinos pagalbos kaštus, nuostolius dėl sugadinto bagažo ar panašiai.

Vis dėlto su „Delfi“ susisiekusio senjoro sūnus skundėsi karčia patirtimi šiuo klausimu.

Norėjo aplankyti sūnų Belgijoje

Užsienyje gyvenantis Marius (tikras vardas ir pavardė žinomi) pasakojo, kad jo 87 metų tėtis norėjo vasarą atvykti pas jį į Belgiją pasisvečiuoti ir kartu pakeliauti po Europą.

„Tėtis aktyvus socialiai ir fiziškai, duok Dieve man tokiam būti, kai sulauksiu tokių metų. Paprasta problema – negaliu atskraidinti jo aplankyti manęs, nes tiek „Lietuvos draudimas“, tiek „Swedbank“ atsisakė kelionės draudimu apdrausti mano tėvą, esą „per senas“, – nekokią patirtį nupasakojo Marius.

Jis teigė kelionių draudimą tėvui bandęs užsakyti per „Swedbank“ interneto banką, tačiau bandant tai padaryti iššoko pranešimas, kad dėl draudimo tokiu atveju reikia paskambinti telefonu. Tai padarius buvo pasakyta, kad „tokio amžiaus žmonės nedraudžiami“. Panašios žinios, pasak Mariaus, sulaukta ir kreipusis į „Lietuvos draudimą“, tik jo operatorė švelniau atsakė, jog „pasiūlymo neteiks“.

Mariaus teigimu, tai panašu į diskriminaciją amžiaus pagrindu, kuri yra neleistina.

„Tokia situacija reiškia, kad žmogus arba negali keliauti, arba turi keliauti rizikuodamas net nedideliu medicininiu sutrikimu, tačiau reikalaujančiu medicininės paslaugos.

Nėra žodžių. Įdomu, ar tie, kurie tokius sprendimus priima, galvoja, kaip atėjus laikui bus jiems patiems? Sutiks kiūtoti kampe ir net negalėti ramiai apsidrausti, vaikų aplankyti?“, – piktinosi skaitytojas.

Nors privalomuoju sveikatos draudimu draustas žmogus Europos Sąjungoje visada gaus pirmo būtinumo pagalbą, pasak Mariaus, šiuo atveju kalbama ne apie tai.

„Kas, jei pasigauna infekciją? (...) Be abejo, yra ir blogiausio scenarijaus galimybė – repatriacija. Kodėl repatriacija draudžiama, pavyzdžiui, 40–mečiui, bet ne senjorui?“, – kėlė klausimus jis.

Marius tvirtino, kad suprastų, jei senjorui draudimo kaina būtų didesnė, tačiau, jo tvirtinimu, šiuo atveju to pasiūlyta nebuvo.

Bendrovės sako, kad apdraustojo amžius nėra ribojamas

Mariaus paminėtos draudimo įmonės teigė, kad jokių ribojimų dėl besidraudžiančiojo amžiaus netaiko.

„Kelionių draudimo sutartį banke gali sudaryti visi pilnametystės sulaukę asmenys, o nepilnamečius gali apdrausti kartu keliaujantys jų tėvai, globėjai ar kiti kartu keliaujantys pilnamečiai asmenys. Apdraustojo amžius nėra ribojamas, draudžiame tiek jaunesnio tiek vyresnio amžiaus klientus. Bet kokio amžiaus klientas turi galimybę „Swedbank“ interneto banke sudaryti kelionių draudimo sutartį“, – „Delfi“ sakė „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius Laimonas Garbenčius.

Įmonės turimais duomenimis, šiais metais kelionių draudimu apdrausta daugiau kaip 30 klientų, kurių amžius siekia 65 metus ir daugiau. Tiesa, pasak L. Garbenčiaus, taisyklėmis nustatyta, kad vyresnio amžiaus klientams gali būti taikoma didesnė draudimo įmoka dėl didesnės prisiimamos draudimo rizikos.

Jis apgailestavo, jei klientas susidūrė su kokiais nors nepatogumais, tačiau teigė, kad kol kas nebuvo gautas joks skundas, iš kurio būtų galima sužinoti daugiau detalių apie šį įvykį.

„Maloniai kviečiame asmenį, kuris norėjo sudaryti kelionių draudimo sutartį, kreiptis į mus. Išnagrinėsime kliento pateiktą situacijos vertinimą ir išsamiai atsakysime į visus kilusius klausimus ar abejones“, – nurodė L. Garbenčius.

Gali paprašyti sveikatos pažymos

„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius nurodė, kad dėl galiojančių asmens duomenų apsaugos reikalavimų negali komentuoti konkrečių klientų atvejų, šis yra ne išimtis.

Visgi komentuodamas plačiąja prasme jis tvirtino, jog kliento amžius nėra tas kriterijus, pagal kurį draudėjas priima sprendimą dėl kelionių draudimo paslaugos suteikimo ar nesuteikimo, tačiau kliento gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų.

„Paprastai vertinant galimas rizikas draudėjas atsižvelgia į kelionės kryptį – egzotinės ir tolimos kelionės dažniausiai bus vertinamos kaip rizikingesnės nei, pavyzdžiui, Europos šalys. Taip pat atsižvelgiama į planuojamą kelionės trukmę, jos tikslą. Įvertinus visus šiuos veiksnius bei kliento amžių, draudikas gali kliento paprašyti sveikatos pažymos“, – „Delfi“ komentavo S. Abraškevičius.

Atstovo teigimu, tai tampa ypač aktualu, jei kažkuris iš veiksnių indikuoja aukštą rizikos lygį, pavyzdžiui, planuojama aktyvi fizinė veikla, ekstremalus sportas ir panašiai.

„Iš darbo su klientais patirties galime pasakyti, kad tikrai pasitaiko atvejų, kai gavę tokį prašymą pateikti sveikatos pažymą klientai to nepadaro, todėl draudėjas neturi galimybių užbaigti vertinimo proceso ir pateikti kelionių draudimo pasiūlymą“, – akcentavo S. Abraškevičius.

Visgi jis atsiprašė, jei klientui galėjo būti suteikta klaidinga informacija arba ji buvo neišsami.

„Atsiprašome kliento už nemalonią patirtį ir dėsime visas pastangas, kad tokios situacijos nesikartotų“, – patikino „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Tarnyba pasakė, kada tai laikoma diskriminacija

Kaip situaciją vertina ekspertai? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba komentare „Delfi“ sakė, jog amžius neturėtų būti lemiamas veiksnys, apribojantis vyresnių asmenų teisę gauti kelionių draudimo paslaugas.

Kitaip tariant, jei vienintelė priežastis nesuteikti paslaugos yra būtent žmogaus amžius, tai galimai pažeidžia Lygių galimybių įstatymą ir galėtų būti traktuojamas kaip diskriminacinis elgesys.

Visgi išsamią šio atvejo analizę tarnyba sakė galinti pateikti tik gavusi asmens skundą, ką ir rekomendavo padaryti.

Taip pat įstaiga priminė, jog Lygių galimybių įstatymas numato pareigą paslaugų tiekėjams sudaryti vienodas sąlygas visiems vartotojams, nepaisant jų amžiaus, gauti tokias pačias paslaugas bei taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokias pačias ir vienodos vertės paslaugas.

„Suprantame, kad draudimo paslaugų srityje vyresnis amžius gali būti susijęs su didesne rizika, tad paslaugų teikėjai turi teisę atlikti individualų draudimo rizikos vertinimą. Tačiau jame amžius turėtų būti tik sudedamoji vertinimo dalis, papildomas indikatorius, galintis lemti kitas aplinkybes, kurios yra ar gali būti priskirtos didesnei rizikai. Pavyzdžiui, esami ir prognozuojami susirgimai, sveikatos būklė, sveikatos istorija (sergamumas lėtinėmis ligomis) ir panašiai“, – nurodoma komentare.

Taip pat ji akcentavo, kad teisę į individualų draudimo rizikos vertinimą turi kiekvienas asmuo.

„Negalima tiesiog atsisakyti suteikti paslaugas neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su kliento poreikiais ir galimybėmis“, – teigė tarnyba.

Draudimo įmokos dydis kiekvienai draudimo sutarčiai gali būti nustatomas individualiai, tad ir paslaugos kaina gali skirtis, priklausomai nuo objektyvios rizikos. Jei didesnė įmoka yra pagrįsta tinkamų kriterijų visuma (sveikatos būklė, kelionės ypatumai, draudimo istorija ir kita), ji nebūtų vertinama kaip diskriminacinė, nurodoma ekspertų komentare.

Paklausus, kaip dažnai gaunama panašių skundų, tarnyba nurodė konsultacijų dėl draudimo paslaugų gyventojams teikianti periodiškai, ši tema ypač aktuali vyresnio amžiaus asmenims, tačiau šie ne visuomet yra pakankamai aktyvūs, kai prireikia ginti savo teises.

„Tad dažniau gauname paklausimus, esame tyrę ir kelis konkrečius skundus. 2019 metais nustatėme, kad „Luminor“ bankas diskriminavo vyresnius asmenis neleisdamas jiems pasinaudoti kreditinės kortelės savininkams teikiamu kelionių draudimu“, – komentare sakė tarnyba.

Apskritai diskriminacija dėl amžiaus yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios gyventojai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Praėjusiais metais dėl to buvo konsultuotasi 351 kartą, ištirta 50 skundų.