Taivano ministras: „Bank of Taiwan“ atėjimas į Lietuvą sukels spaudimą Skandinavijos bankams

Anot jo, Taivano bankas, siūlydamas palankesnes sąlygas, sukels spaudimą Skandinavijos bankams ir leist panaikinti sektoriuje tvyraujančią monopoliją.

„Bank of Taiwan“ padidins konkurenciją. Didėjančios konkurencijos pranašumas yra tas, kad monopolija išnyks ir tikiu, jog rinką padarysime teisingesnę. Kadangi mes siūlome palankesnes palūkanas, tie didieji Skandinavijos bankai šiuo metu natūraliai pajus spaudimą. Ir jie skirs racionalesnes palūkanas bei paskolas vietiniams bankams“, – interviu Eltai sakė jis.

„Kai jie pajus spaudimą, kai siūlysime paskolas geresnėmis sąlygomis su geresnėmis palūkanomis, galbūt nebus taip lengva monopolizuoti rinką“, – pažymėjo jis.

Interviu metu Chin-Ching Liu taip pat papasakojo apie Taivano tikslus Lietuvoje, santykį su vietos verslu, investicijas šalyje bei kovą prieš Kinijos grėsmę.

– Natūraliai seka pirmas klausimas, kokiu tikslu dabar atvykote į Lietuvą?

– Galbūt jau žinote, kad turime naują vyriausybę, kuri pradėjo eiti pareigas visai neseniai. Iš esmės turime naują komandą. Pagrindinis tikslas buvo atvykti čia ir suprasti Lietuvos poreikius, pamatyti, kokiose srityse galime geriau dirbti, kad tai būtų abipusiai naudingi santykiai. Taip pat norime paremti ekonominę plėtrą Lietuvoje. Tikimės, kad mes turėsime „win win“ (visiems naudingą – ELTA) santykį ateityje.

– Kiek žinau, Lietuvoje planuojate aplankyti keletą įmonių. Kokios tai įmonės? Ko tikitės iš pokalbių su tų įmonių atstovais?

– Kol kas šiandien (interviu vyko rugpjūčio 26 d. – ELTA) jau lankėmės dviejose Lietuvos įmonėse, rytoj planuojame aplankyti dar vieną. Pirmoji įmonė, kurią šiandien aplankėme, tai lazerių įmonė, „Litilit“. Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas į šią įmonę investavo 3,5 mln. Šiandien apsilankėme įmonėje ir pastebėjome, kad ji labai sparčiai auga. Ji pradėjo viską nuo nulio, bet sukūrė produktus ir dabar jau gavo keletą užsakymų gaminiams.

Taigi esame čia, kad padėtume jiems ir sukurtume ryšį su Taivano įmonėmis.

Pripažįstame, kad Lietuva yra stipri lazerinių technologijų srityje. Todėl mes taip pat įtraukėme savo ITRI – Pramoninių technologijų tyrimų institutą, kuris veiks kaip platforma, sukurianti ryšius tarp bendrovių. Tikimės, kad galėsime panaudoti šią pažangią technologiją ne tik Taivano, bet ir kitų pasaulio šalių įmonėms.

O kadangi įmonė šiuo metu auga, jai natūraliai reikia daugiau lėšų. Taip pat planuojame padėti įmonei pritraukti daugiau lėšų, kad ji galėtų tapti viena geriausių lazerių kompanijų pasaulyje.

Ir mes siūlome paramą per Vidurio ir Rytų Europos kredito fondą, geriau finansuoti šį startuolį, kad jis galėtų gauti reikiamas paskolas su geromis palūkanomis. Paprastai startuolaims nėra lengva, jie neturi pakankamai turto, kurį būtų galima panaudoti kaip užstatą paskoloms gauti. Bet mes norime investuoti.

Taigi esame pasirengę investuoti į tokias įmones, kaip ši. Taip pat esame atviri galimybėms. Jeigu Lietuvos įmonės nori bendradarbiauti, labai kviečiame susisiekti. Su mūsų delegacija taip pat atvyko „Taivano kapitalo“ generalinis direktorius. Esame pasirengę padėti ekonominei plėtrai čia, Lietuvoje. Šis startuolis jau gavo 3,5 mln. tikiuosi dar 2 milijonų eurų iš fondo. Tikrai planuojame investuoti daugiau, kad šis startuolis gautų daugiau reikalingų lėšų.

Taip pat tikimės padėti Lietuvai įkurti savo puslaidininkių pramonę. Manau, Lietuva greitai taps antra pirmaujančia puslaidininkių gamintoja Europoje. Antroji mūsų aplankyta įmonė vadinasi „Teltonika“, kuri šiuo metu kuria 8 colių plokštelių laboratoriją. Ir, kaip galbūt žinote, Taivanas pirmauja plokštelių gamyboje.

Taigi, kalbant apie plokštelių gamybą, mes sudarome 67 proc. visos rinkos dalies. O kalbant apie pakavimą ir testavimą, mes turime 58 proc. Kalbant apie IC dizainų gamybą, mes sudarome 28 proc.

Ir jei pažvelgsite į 10 geriausių IC gamintojų pasaulyje, 5 yra iš JAV, o likusieji 4 yra iš Taivano. Taigi čia mes padedame įmonei su plokštelių gamybos pradžia, visos tiekimo grandinės plėtojimu. Taip sukuriame galimybę plėtoti šią pramonės šaką Lietuvoje. Ir kai šiai įmonei pavyks sukurti tiekimo grandinę, esame gana tikri, kad ji bus viena pirmaujančių šio sektoriaus įmonių Europoje, nusileisdama tik esančiai Vokietijojoe.

Rytoj lankysimės kitoje įmonėje „TransferGo“. Į įmonę jau investavome 9,3 mln. eurų ir tikimės, kad ji gali sparčiai augti. Daug pinigų investavome ir į biotechnologijų sektorių. Į įmonę, pavadintą „Oxipit“ investavome 3,5 mln. eurų.

Taigi investuodami tikimės, kad galime taip dirbti kartu su Lietuva, padėdami jai gerinti savo konkurencingumą ir sukuriant visiems naudingus ryšius. Tikimės būti geriausiu Lietuvos draugu.

– Pastarosiomis savaitėmis didelė tema Lietuvoje buvo potencialių užsienio bankų atėjimas į šalį. Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ praėjusią savaitę paskelbė, kad gruodį planuoja įkurti atstovybę Vilniuje. Buvo daug kalbėta apie „Bank of Taiwan“ ir jo atėjimą į Lietuvą. Jis paskelbė apie ketinimą atidaryti filialą Lietuvoje, o Taivano finansų priežiūros komisija patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje. Taigi kada jis galėtų pradėti savo veiklą mūsų šalyje ir kokios galėtų būti operacijos?

– Na, girdėjome, kad čia bankų sistema nėra labai draugiška mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taigi paprastai MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės – ELTA) nesulaukia didelio susidomėjimo. Štai kodėl mes turime idėją įtraukti „Bank of Taiwan“ į šią rinką. (...) Kalbant apie mūsų investicijas į Europą, dabar jos tikrai plečiasi. Pavyzdžiui, investicijos į TSMC Vokietijoje ir daugelyje technologijų kompanijų Čekijoje.

Taigi manome, kad čia rinka yra pakankamai didelė šiai investicijai. Kalbėsime su daugiau įmonių privačiame sektoriuje, bankų sektoriuje, kad pamatytume, ar galime pritraukti daugiau atstovybių steigtis čia, Lietuvoje. Tai joms būtų galimybė žengti ir į kitas Europos rinkas.

Tai ne tik padės MVĮ gauti geresnes paskolas, bet ir pagerins bendrą bankų sistemą, sukurs daugiau darbo vietų. Ta mums taip pat yra galimybė, kurią galime panaudoti norėdami išplėsti verslo galimybes čia. Paprasčiau tariant, dabar galime teikti paskolų prašymus mažoms ir vidutinėms įmonėms Lietuvoje ir net naujiems verslams. Tada jie gali palyginti. Mūsų palūkanų norma turėtų būti mažesnė. Pasinaudosime šia galimybe reklamuoti savo verslą, kad daugiau žmonių galėtų kreiptis dėl paskolų.

Mes jau pradėjome. Kai Taivano bankas atvyks čia steigti, atsiras daugiau bankų, galinčių teikti panašias paslaugas. Manau, kad mūsų pasiryžimas palaikyti Lietuvą nepasikeis. Taigi, paprasčiau tariant, jau dabar galime pasiūlyti paskolas SVV ir startuoliams Lietuvoje su mažesnėmis palūkanomis, jei palyginsite mūsų palūkanas su kitų bankų palūkanomis. Taigi prašome padėti mums skleisti žinią. Laukiame visų įmonių, norinčių gauti paskolą.

Ateityje, kai įsijungs Taivano bankas, galbūt ir kiti bankai, galėsime geriau. Mes atkakliai siūlome paramą Lietuvai.

– Sklando daug gandų apie Lietuvos bankų sistemą, minėjote, kai kurias problemas. Daugelis žmonių sako, kad mūsų bankų sistema yra šiek tiek monopolizuota Skandinavijos bankų. Ar tai netrukdo Taivano bankų sistemai ir kai kuriems galimiems investuotojams į šį sektorių? Kaip tokioje situacijoje matote Lietuvos rinką? Baisu ar ne įžengti į šalį, kurioje bankinis sektorius kaip Lietuvoje?

– Tiesą sakant, Taivano bankas padidins konkurenciją. Didėjančios konkurencijos pranašumas yra tas, kad monopolija išnyks ir tikiu, jog rinką padarysime teisingesnę. Kadangi mes siūlome palankesnes palūkanas, tie didieji Skandinavijos bankai šiuo metu natūraliai pajus spaudimą. Ir jie skirs racionalesnes palūkanas bei paskolas vietiniams bankams.

Kai jie pajus spaudimą, kai siūlysime paskolas geresnėmis sąlygomis su geresnėmis palūkanomis, galbūt nebus taip lengva monopolizuoti rinką. Taigi nemanau, kad Taivano bankas išsigąs dėl šios situacijos.

Manau, kad čia galime sukurti geresnes ir vienodesnes sąlygas. Tad manau, kad tai, kad Lietuvos valdžia į šią rinką kviečia Taivano bankus, yra labai protingas žingsnis.

– Kokias matote mūsų stipriąsias ir silpnąsias puses apskritai, bankų sistemoje ir finansų sistemoje?

– Taigi, kad bet kokie finansų sektoriai augtų, natūralu, kad reikia rinkų. Lietuvos rinkos silpnybė, sakyčiau, yra mažas gyventojų skaičius ir nedaug įmonių. Taigi natūraliai rinka čia mažesnė.

Kalbant apie stiprybes, kai pateksime į Lietuvą, galėsime ją panaudoti kitoms ES rinkoms pasiekti. Kadangi Lietuva yra ES dalis, tai jūsų stiprybė.

– Taivaniečiai investuoja ir Lietuvoje į viešąjį transportą Vilniuje. Yra investicijų į Klaipėdos uostą. Kodėl pasirinkti būtent šie objektai? Kokias perspektyvas matote iš šių investicijų?

– Tiesą sakant, pagrindinė priežastis yra ta, kad jaučiame Lietuvos draugystę su Taivanu. Norime grąžinti. Taip pat norime padėkoti Lietuvai už pagalbą. Štai kodėl mes turime šias investicijas. Investavome apie 19,48 mln. eurų. Šį skaičių ir toliau didinsime, įkūrėme specialų fondą.

Ir nėra jokios ribos. Investicijos į uostą daugiausia yra dėl mūsų atsiliepimų iš Klaipėdos uosto. Skirtingai nuo kitų vietų, importo ir eksporto kiekis yra labai geras. Pavyzdžiui, kai kuriose vietose, įvežus krovinį, norint išeiti, tenka ištuštinti savo kajutes. Bet ne čia.

Taigi pernai, 2023 m., mūsų viešasis transportas dabartiniame Klaipėdos uoste, palyginti su 2022 m., išaugo 54,9 proc. Be to, tolimųjų reisų laivybos skaičius, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 36 proc. Matome, kad rinka auga labai greitai.

Mes gavome atsiliepimų iš „Yang Ming Marine Corporation“ ir „Evergreen Marine Corporation“, kad Klaipėdos uostas yra geras uostas, nes įvežamų krovinių skaičius beveik prilygsta išvežamų krovinių skaičiui. Tai reiškia, kad jei importuojate, įvežate krovinius ar konteinerius, jie nebus tušti, kai palieka uostą.

Taigi 2023 m. „Yang Ming Marine Corporation“ teigė, kad jų krovinių krovos apimtys išaugo 54,9 proc., palyginti su 2022 m. Sektorius auga labai greitai.

Kodėl tai svarbu? Pateiksiu pavyzdį. Kinija nutiesė geležinkelį ir gabeno kiniškas prekes tiesiai į Europą. Bet po to, kai visi tie konteineriai atkeliavo į Europą, jiems nebuvo ką vežti atgal. Taigi tie konteineriai grįžta tušti, tad įmonėms pervežimo kaina padvigubėja, jos praranda daug pinigų, labai sunku išlaikyti paslaugą. Bet čia, Klaipėdos uoste, tai nėra problema. Tai gana ekonomiška, ir galime sumažinti transporto išlaidas.

Be to, po dvišalės partnerystės nustatėme, kad tarp trejetuko daugiausiai eksportuojamų prekių per Klaipėdos uostą yra energetikos ir žemės ūkio produktai.

Tačiau atvykę čia pamatėme, kad turite didelius pajėgumus lazerinių technologijų srityje, kibernetiniame saugume ir „Fintech“ sektoriuje. Į tai galime investuoti. Norime daugiau dirbti kartu ir padėti Lietuvai transformuotis nuo žemės ūkiu pagrįstos eksporto ekonomikos prie technologijomis pagrįstos ekonomikos.

Klaipėdos uostas turi labai stiprų technologinį pagrindą ir plėtros galimybes. Ypač lazerinio ir kibernetinio saugumo srityje yra daug „Fintech“ talentų. Taigi mūsų investicijos ir pažanga gali lemti labai gerą bendradarbiavimą tarp mūsų.

Taip pat buvome susitikę su keliais Seimo nariais, kurie pasakojo, kad po bendradarbiavimo su Taivanu pradžios Lietuva labai sparčiai auga. Tai netgi viena iš geriausių, greičiausiai augančių šalių Vidurio ir Rytų Europos regione. Daug kitų šalių iš tikrųjų pavydi Lietuvai plėtros.

Mūsų naujoji valdžiap lanuoja milžiniškas investicijas, 5 mlrd. JAV dolerių startuoliams kiekvienais metais. Tai tikrai puiku. Galbūt galime sukurti programinės įrangos talentų centrą čia, Lietuvoje.

Taivane valdžia į startuolius kasmet investuoja 5 milijardus JAV dolerių. Taigi mes kviečiame Lietuvos startuolius į Taivaną, naudoti ekosistemą ir fondą. Pamatėme, kad Lietuva labai sparčiai auga, labai greitai transformuojasi ir eina į sėkmę. Ir mes norime būti sėkmės dalimi. Labai didžiuosimės dalyvaudami čia.

Galbūt Lietuva pasinaudos šia galimybe ir kartu su mumis įkurs programinės įrangos talentų centrą. Tada mes pritrauksime puikius talentus iš kaimyninių šalių prisijungti prie mūsų investicijų ir plėsti programinės įrangos rinką čia. Žinoma, taip pat laukiame naujų startuolių, norinčių kreiptis dėl starto fondų Taivane.

Ir tai pritrauks visus kaimyninių šalių talentus atvykti čia. Ir tai dar greičiau išaugs programinės įrangos rinka čia. Taip pat laukiame ir kitų startuolių Lietuvoje, atvykstančių į Taivaną.

– Minėjote, kad Lietuva galėtų būti talentų centras. Ar Lietuva apskritai galėtų būti Taivano investicijų centras Vidurio ir Rytų Europoje?

– Manau, kad galima to siekti. Akivaizdu, kad Lietuva turi poreikių, o Taivanas – investicinių pajėgumų, tad 5 milijardai JAV dolerių kasmet yra daugiau nei pakankamai. Taigi, jei galime panaudoti dalį to fondo, kad paskatintume Taivano įmones atvykti čia ir ieškoti talentų Lietuvoje, tai atvers milžiniškas galimybes. Jei pažiūrėtume į Lietuvą ir kaimynines šalis, tokias kaip Estija, manau, visi galime sutikti, kad talentų čia apstu.

Taigi galime siekti, kad Lietuva taptų šio regiono talentų centru. Bet, žinoma, tam reikės ir Lietuvos valdžios paramos, tad komunikacijai reikia laiko. Kai Lietuvos Vyriausybė taip pat tame dalyvauja, tada galime judėti toliau ir daryti pažangą.

Neseniai mes sužinojome, kad TSMC taip pat turi lazerio tiekimo grandinės sistemą. Dalis lazerio tiekėjų naudojasi rusiškomis dalimis. Grįžęs šį kartą, norėčiau pasiūlyti šioms įmonėms pakeist Rusijos filialų tiekimą naudojant lietuviškas technologijas. Tokiu būdu galime atsikratyti rusų ir kinų įtakos.

Be to, tikimės pasinaudoti šia galimybe padėti Lietuvos lazerių kompanijos tapti TSMC tiekėjais. Žinoma, Taivanas yra laisva šalis, todėl apie tai kalbėti prireiks šiek tiek laiko.

Ir tikiuosi, kad galėsime pasinaudoti šia galimybe dirbti kartu ir padaryti ateitį geresnę. Ir manau, kad turime šią unikalią galimybę dirbti kartu, atsižvelgiant į tai, kas vyksta visame pasaulyje. Dabar, kai Rusija ir Kinija susivienija, manau, kad galime pamatyti, kaip pasaulis dalijasi į dvi stovyklas, komunistinis tiekimo chianas ir laisvųjų šalių tiekimo grandinė.

Taigi, jei laisvosios šalys galės glaudžiau bendradarbiauti, tai paskatins geresnį vystymąsi. Ir aš manau, kad tai yra reta galimybė, ir mes galime tai kuo geriau išnaudoti, kad tai lemtų geresnę ateitį.

– Kalbant apie Lietuvos investicijas Taivane, ar mūsų partneriai ir kai kurios verslo įmonės bendradarbiauja su Taivano rinka? Kokie produktai iš Lietuvos dominuoja Taivane?

– Šiuo metu lietuvių investicijos Taivane yra palyginti nedidelės. Bendra suma yra apie 656 tūkst. JAV dolerių. Tai ne tiek daug. Šiuo metu mes turime „Ultrafast Laser Technology Research and Innovation Center“. (...). Šiuo metu yra vykdoma 13 testavimų, kurių bendra vertė siekia 1,4 milijardo eurų.

Bet tai tik bandomasis variantas, tikimės daugiau bendradarbiavimo. Be to, Taivanas atveria rinką jautienos, vandens produktų, pieno produktų bei kiaušinių perdirbimo, perdirbtų kiaušinių produktų rinkai iš Lietuvos. Taip pat atversime duris organinėms trąšoms iš Lietuvos. Taigi tikime, kad bendradarbiavimas bus dar stipresnis. Dar du dalykai – romas ir durpės. Abu Kinija blokavo iš Lietuvos, o romą ir durpes Taivanas perka iš Lietuvos.

Taip pat šokoladas ir alus iš Lietuvos labai gerai parduodami Taivane. Keliaudamas čia pasakiau seniems kolegoms iš IBM, kad lankysiuosi Lietuvoje, o jie pasakė: oi, tai švęsdami gersime dar lietuviško alaus. Taigi matote, kad bendradarbiavimo galimybės yra didžiulės, ir mes tikime, kad dvišalė prekyba toliau augs. Ir geriau ateityje.

– Ar dabar esate patenkinti rezultatais, o ko tikitės ateityje iš Lietuvos investicijų Taivane?

– Manau, dvišalis bendradarbiavimas ir abipusės investicijos vis labiau augs. (...) Taip pat noriu paaiškinti, kad dabar mes esame ne tik geri puslaidininkių srityje, bet ir dirbtinio intelekto pasaulio šerdis yra Taivane.

Daugiau nei 90 proc. dirbtinio intelekto serverių, įskaitant jame esančius komponentus, gaminami Taivane. Taigi neseniai NVIDIA ir AMD įkūrė tyrimų centrus Taivane, o kiekviename NVIDIA tyrimų centre Taivane dirbs 3500 žmonių, o pirmasis AMD etapas yra 1000 žmonių, o antrasis etapas taip pat kuriamas, todėl turėtų būti greitai paklausių žmonių. Be to, NVIDIA neseniai paskelbė apie daugiau nei 3 milijardų JAV dolerių investiciją Taivane.

Matote, kad yra daug galimybių, ir mes tikimės pasidalinti savo patirtimi šioje pertvarkoje ir geriau dirbti su Lietuva. Esame įsipareigoję Lietuvos rinkoms. Tai taip pat pagrindinis mano apsilankymo čia tikslas.

Norime parodyti, kad Taivanas išlieka įsipareigojęs rinkai, tikime, kad bendradarbiavimas tik dar labiau augs, ir tikimės, kad Lietuvos žmonės ir Lietuvos valdžia pajus tą geranoriškumą, kurį čia skleidžiame. Lietuva jau bendradarbiauja su Taivanu, šiuo metu yra šeši bendradarbiavimo projektai tarp „Litilit“ ir „ITRI“. Taigi matome, kad Lietuvos verslas Taivane ateityje gerės ir gerės.

Taigi galime tik numatyti, kad ateityje bendradarbiavimas su Taivano įmonėmis augs.

– Ir paskutinis mano klausimas yra apie Lietuvos ir Taivano palyginimą. Kaip jūs taip pat minėjote, gauname grasinimų. Mes turime Rusiją, jūs turite Kiniją, dažnai minima, kad kai kurie užsieniečiai bijo atvykti į Lietuvą ir investuoti į mūsų šalį dėl Rusijos artumo ir galimos grėsmės. Taigi ar jaučiate tuos pačius signalus iš užsienio investuotojų Taivane, kad jie atsisako investuoti Taivane, bijodami Kinijos agresijos?

– Tiesą sakant, Taivane yra panaši situacija. Bet kai kurios Taivano įmonės nori steigti savo gamyklas užsienyje.

Bent jau Taivanas jau įrodė vieną dalyką. Nebijome padėties Lietuvoje. Esame pasirengę ir toliau investuoti Lietuvoje. Taip pat galite pasinaudoti šia galimybe skatinti mūsų investicijas. Tai reiškia, kad Lietuva yra saugi šalis.

Taivanas pasimokė iš Rusijos invazijos prieš Ukrainą. Mes matėme per Rusijos karą prieš Ukrainą, Juodosios jūros laivynas negalėjo funkcionuoti. Jie turėjo paslėpti visus tuos laivynus. Priešingu atveju jie būtų užpulti ir sunaikinti naudojant dronus ir raketas.

Taivanas yra sala. Jei Kinija ketina įsiveržti į Taivaną, jie turi kirsti vandenį. Kai jie išsiųstų tuos laivynus, natūraliai turime būdų juos sunaikinti. Tikime, kad tai gali atsitikti. Tai yra priežastis, kodėl Kinija nesugebėjo mums kelti grėsmės. Tai taip pat yra priežastis, kodėl vis daugiau žmonių investuoja Taivane. Įskaitant NVIDIA, AMD ir kitas dideles tarptautines kompanijas. „Google“ dabar pateikė paraišką antrajam investicijų etapui.

„Microsoft“ taip pat kreipėsi dėl investicijų į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Turime investicijų į Taivaną planą. Tai pritrauks daug žmonių. Tikiu, kad (...) vis daugiau žmonių investuos Taivane.