Tarptautinės bendrovės vadovė Dovilė Končak: netikiu keturių dienų darbo savaitės nauda

 Apie tai, kokios dvejonės slypi už sprendimo įteisinti trumpesnę darbo savaitę, naujausioje Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje įžvalgomis dalinasi tarptautinės tyrimų bendrovės „RAIT Group“ vadovė Dovilė Končak.

„Darboholizmo, apsimetėlio sindromo (angl. „impostor syndrome“) ir kitų baisių dalykų eroje aš netikiu į  keturių dienų darbo savaitę. 

Tikiu į labai pigų savęs, kaip darbdavio, pardavinėjimą. Žinau, kad dabar gali būti klausančių ir sakančių, kad esu neteisi – labai gerai, aš ir noriu tokia būti“, – kalbėdamasi su režisieriumi, renginių agentūros 

„ReKūrai“ vadovu Aurimu Kamantausku sako įmonės „RAIT Group“ vykdomoji direktorė D. Končak.

Kaip D. Končak vadovaujamos įmonės „RAIT Group“ atliktas tyrimas išgelbėjo Danijos karališkosios šeimos reputaciją, kiek procentų derybų sėkmės gali nulemti įvaizdis ir kodėl į rinkos tyrimus įmonės investuoja milijonus eurų – apie visa tai išgirsti ir pamatyti galite čia: https://www.youtube.com/watch?v=Y5omlwtaZzo.

Patrauklus masalas darbuotojams

Pasak D. Končak, naujausi darbuotojų pasitenkinimo ir darbdavio įvaizdžio tyrimai rodo aiškią tendenciją – anksčiau darbuotojų produktyvumą bei įsitraukimą skatinusių priemonių efektyvumas pamažu senka.

„Gyvename tokioje visuomenėje, kurioje nebepakanka laiku mokėti algą ar pasigirti, kad nemoki jos vokelyje. 

Dar naiviau tikėti, kad pirmadieniais ant stalo pateikti apelsinai žmogui bus motyvacija ateiti dirbti į biurą. Darbuotojui reikia pasiūlyti šį tą daugiau“, – įsitikinusi D. Končak.

Nors keturių dienų darbo savaitė išties gali skambėti kaip itin patrauklus būdas, padėsiantis darbuotojams užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, tačiau stebėdama vadovų komunikaciją socialiniuose tinkluose, D. Končak tikina pastebėjusi, jog daliai įmonių išlaikyti tokį darbo modelį ilgalaikėje perspektyvoje nepavyksta.

„Labai dažnai iš darbdavio ir vadovo pusės matau pasigiriamuosius įrašus socialiniuose tinkluose, kad viena ar kita įmonė jau turi keturių dienų darbo savaitę. Viename įraše mačiau tokį komentarą, kad „penktadienį mes vis tiek pasitikriname elektroninį paštą ir esame pasiekiami“.

Aš nenoriu pastatyti savo kolegos į situaciją, kurioje jis neva turi laisvadienį, tačiau jam nuolat skamba telefonas. 

Net jeigu jis į tuos skambučius neatsakytų, tikėtina, kad vis tiek jaustų įtampą, stresą ir nerimą – emocijas, kurios jį lydėtų per savaitgalį“, – įžvalgomis dalinasi naujos A. Kamantausko laidos „Kamantinėjimai“ pašnekovė.

Lietuvoje dar nebuvo atlikta išsamių tyrimų, kurių duomenys iš esmės pagrįstų trumpos darbo savaitės naudą darbuotojams ar jos efektyvumą verslui. 

Būtent dėl šios priežasties savo vadovaujamoje įmonėje D. Končak kol kas vengia praktikuoti keturių dienų darbo savaitės modelį.

„Sutinku, aš irgi labai puikiai pailsiu, kai per šventes išpuola ilgieji savaitgaliai ir mes gauname tris dienas pailsėti. 

Bet aš dar nesugalvoju, kaip būtent šį darbo modelį reikėtų pritaikyti mūsų organizacijoje, kai įmonės klientai dirba kartais net ne penkias, o šešias dienas per savaitę. 

Labai nuoširdžiai noriu, jog kas nors atliktų objektyvų tyrimą apie keturių dienų darbo savaitę ir išsiaiškintų, ar ji tikrai yra tokia efektyvi“, – sako vadovė.

Bažnyčia skambina varpais: problemos neaplenkia ir dvasininkų

Kartais, atlikdamos rinkos tyrimus, organizacijos siekia išsiaiškinti savo, kaip darbdavio ar institucijos, įvaizdį visuomenėje. Ne išimtis yra ir Bažnyčia.

Kalbėdama laidos „Kamantinėjimai“ eteryje, D. Končak dalinosi mintimis apie „dvasines paslaugas“ parduodantį tikėjimo verslą. 

Jos teigimu, šiuolaikinės krikščionių-katalikų bažnyčios neabejotinai susidūrė su įvaizdžio problema, kuri trukdo dvasininkams pasiekti potencialią jauną tikinčiųjų auditoriją.

„Problema yra ta, kad auditorija, apie kurią esame linkę galvoti, sensta ir miršta. Ar mes turime ją kaip užpildyti, ar galime pakankamai greitai ir efektyviai pritraukti jaunesnę auditoriją?

 Iš kitų tyrimų žinau, kad krikščionių-katalikų bažnyčios save jau pristato kaip nemokamus psichoterapeutus, pas kurios galima ateiti, pasikalbėti ir visiškai nemokamai, tik už auką, atrasti ramybę. 

Ką mes dar matome –  Vilniaus arkikatedroje jau galima paaukoti nuskenuojant savo banko kortelę. Jie prisitaiko prie auditorijos poreikių“, – pasakoja D. Končak.

Jos nuomone, Bažnyčios įvaizdis silpsta dėl daugybės skirtingų priežasčių, tarp jų – finansiniai skandalai ir bažnytinėms vertybėms prieštaraujantis dvasininkų elgesys. 

Tačiau suteptą įvaizdį, D. Končak teigimu, tikrai įmanoma išvalyti.

„Ar aš labai ramiai žiūriu į tai, kad dalis kunigų kalba apie dvasingumą, atjautą ir dalinimąsi, o patys važinėja prabangiais automobiliais? Aišku, kad kyla kvestionuojamų dalykų, bet ar kitose gyvenimo srityse to nebūna?

Labai drąsiai sakau, kad esu tikintis žmogus ir kad miestelis, iš kurio esu kilusi, turi nuostabią bažnyčią, į kurią aš niekada neisiu, kol joje dirbs tas kunigas. Kodėl? 

Nes ten yra mažiausiai tikėjimo. Jeigu jie išgirstų, ko man, kaip klientui, reikia, tikriausiai ten būčiau kas antrą savaitgalį – aplankyčiau tėvus ir užeičiau į bažnyčią. Ar tyrimas galėtų padėti? Žinoma“, – šypsosi „RAIT Group“ vadovė.