Tarptautinį verslą Egidijus Pilypas įkūrė dar būdamas studentas: „Visiems sakydavau, kad pardavinėju batus“

Tuo metu, kai tarp moksleivių itin populiarėjo informacinių technologijų sritis, jaunuolis pasirinko statistikos (dabar – duomenų mokslas) studijų programą, kuri daugeliui atrodė sausa ir prarandanti aktualumą.

VU jis turėjo išskirtines galimybes sužinoti apie dirbtinio intelekto algoritmus, kai pasaulyje dar niekas daug apie tai nekalbėjo.

Visko pradžia – pažintis su ypatingu dėstytoju

„Bandymai paaiškinti, kuo užsiimu, nebūdavo sėkmingi, visiems sakydavau, kad pardavinėju batus“, – juokiasi E. Pilypas.

Paradoksalu, nes būtent tai, ką tada darė tuometinis studentas, dabar yra viena didžiausių inovacijų, be kurios jau daug kas šiandien neįsivaizduoja savo kasdienybės. Studijų metu jis nagrinėjo algoritmus, kurie yra populiarių dirbtinio intelekto produktų pagrindas.

Beveik prieš septyniolika metų pasirinkęs būtent statistikos studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete, E. Pilypas juokauja, kad tiek bendrakursiams, tiek šeimai jie atrodė kaip kalbantys su kitu pasauliu: „Fakultete dirbo dėstytojas Pranas Vaitkus, kuris buvo didelis mašininio mokymosi entuziastas, jis sekė mašininio mokymosi tendencijas.

Jo entuziazmas mane ir kelis bendrakursius užkrėtė. Dėstytojas mums vis pateikdavo to meto geriausius pasaulio algoritmus. Mes susitikdavome po paskaitų ir su jais dirbdavome.“

Po paskaitų mokslininkas P. Vaitkus žinias norintiems pagilinti studentams siūlydavo papildomai skaityti ir analizuoti matematinius straipsnius, o juose aprašomus metodus testuoti realybėje.

Pasitelkdamas mokslinėje literatūroje randamą medžiagą, E. Pilypas bandydavo prognozuoti valiutų kursus.

„Būdamas studentu galvojau, kaip uždirbti visus pasaulio pinigus“, – su šypsena pasakoja verslininkas.

Nors aplinka E. Pilypo popaskaitinės veiklos nesuprato, o artimieji ir draugai į jį reaguodavo kaip į keistuolį, jis džiaugiasi turėjęs galimybę greitai sukaupti didelį žinių bagažą.

Susidomėjimas mašininiu mokymusi ir dirbtiniu intelektu Egidijaus galvoje pasėjo įdomią idėją – jis ryžosi dalyvauti vienos telekomunikacijų bendrovės paskelbtame geriausių idėjų konkurse ir pasiūlė sukurti į dabar gerai žinomas pokalbių programėles „Messenger“ ar „Viber“ panašią programėlę. Laimėjęs konkursą ir gavęs praktikos vietą, E. Pilypas galiausiai liko dirbti įmonėje.

Nuo kelionių po pasaulį iki nuosavo verslo

Dar studijuodamas bakalauro pakopoje VU, E. Pilypas galėjo džiaugtis sėkminga karjera, tačiau ryžosi dar vienam drąsiam žingsniui. Jis išėjo iš darbo ir metus su draugais keliavo: „Mums labai pasisekė, nes tuo metu aviacijos kompanija „Ryanair“ pardavinėjo bilietus po vieną eurą.“

Po metų jis grįžo į VU Matematikos ir informatikos fakultetą studijuoti magistrantūroje. „Ieškodamas tolesnio karjeros kelio, kreipiausi į savo buvusį vadovą Šarūną Chomentauską.

Sakiau jam, kad turiu geriausius pasaulyje mašininio mokymosi algoritmus, bet nežinau, kokią verslo problemą spręsti“, – pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto absolventas.

Š. Chomentauskas greitai identifikavo aktualias verslo problemas ir, pavykus praktikoje pritaikyti teoriškai ne kartą testuotus modelius, dar magistrantūros studijų metu E. Pilypas tapo vienu iš įmonės „Exacaster“ įkūrėjų.

Šiuo metu „Exacaster“ padeda įmonėms kurti didžiųjų duomenų saugyklas, pritaikyti dirbtinį intelektą jų veikloje, prognozuoti klientų elgseną ir personalizuoti komunikaciją.

Sėkmės kriterijai universitete ir versle skiriasi

Prieš tai įgyta darbinė patirtis E. Pilypui padėjo suprasti, kaip veikia verslas ir kokie jo poreikiai, kaip tai koreliuoja su universitete įgytomis žiniomis. Anot specialisto, studijos universitete ir mokymasis mokykloje taip pat labai skiriasi.

„Mokykloje tave veda už rankos ir tu turi aiškų sėkmės kriterijų – pažymį. Universitete už rankos niekas nebeveda“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto alumnas ir priduria, kad nors sėkmės kriterijai egzistuoja ir universitete, studijos yra labai individualus procesas, kurio metu įgauni laisvę ir atsakomybę už save, o dėstytojai tampa mentoriais, padedančiais nenukrypti nuo tikslo.

Pasak E. Pilypo, uždarius mokymo įstaigų duris, sėkmės kriterijai tampa dar kiti: „Versle įgauni visišką laisvę kurti pridėtinę vertę pasauliui, o sėkmės kriterijus turi susigalvoti pats.“

„Darbas, studijos ir laisvalaikis, susiję su matematika, leido susidaryti gerą vaizdą ir įgyti platų žinių spektrą, kad galėčiau greitai judėti pirmyn karjeroje“, – teigia Egidijus.

Jo VU Matematikos ir informatikos fakultete baigtos studijos jungia statistiką, matematiką ir dirbtinį intelektą. Anot alumno, duomenų mokslas yra labai geras įrankis, kuris įgalina veikti įvairiose srityse.

Savo verslą įkūręs ir dabar produkto ir rinkodaros vadovu dirbantis E. Pilypas turi patarimų abiturientams, svarstantiems, kokias studijas pasirinkti: „Vėl būdamas moksleiviu aš rinkčiausi studijuoti tai, kas man įdomu, nes šiandieniame pasaulyje yra didelė tikimybė, kad po dešimties metų dirbsi kažką kita – pasaulis greitai keičiasi.“