Klaipėdiečiai negali ramiai vedžioti šunų, o langų valyti apskritai nemato prasmės

(3)

Klaipėdiečių keturkojis tik pavaikščiojo per besikalančią žolę ir kojomis surinko viską, kas nusėdę. „Po kiekvieno rytinio pasivaikščiojimo, kai tik vyksta krovos darbai, šuo pareina ružavomis kojomis“, – LNK žinioms pasakojo tarša savo mieste nusivylęs klaipėdietis.

Kad klaipėdiečiai kenčia nuo taršos ne naujiena, tačiau žmonės sako, kad pavargo. Pasak jų, langai, palangės juoduoja ir valyk nevalęs, tad belieka spėlioti, kas dedasi žmogaus organizme.

 

„Visi kosėjame nuo ryto iki vakaro“, – bevalydama purviną langą tikino klaipėdietė.

 

„Niekas nėra atlikęs monitoringo ir negalima taip tiesiog pasakyti, kad tai buvo tiesioginis tos įmonės poveikis žmogaus sveikatai. Bet niekas negali pasakyti kitaip, kad tai nepadarė jokio poveikio“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Asta Šlepetienė.

„Kai pradėjo krauti tą metalą, ar kažką ten, tai vat, baisu. Tarša yra baisi, kadangi mūsų namas yra prieš trejus metus renovuotas, tai rėmai yra geltonos spalvos“, – skundėsi dar viena klaipėdietė.

Kitas klaipėdietis tikino, kad palangės visą laiką pajuodavusios, todėl tiesiog beprasmiška jas valyti.

Teršėjas tiek gyventojams, tiek įstaigoms kaip ir aiškus – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO.

„Iš įmonės eina tokie du rizikos veiksniai t. y. triukšmas ir oro tarša, dulkėtumas, kuris, pagal žmonių pateiktus skundus ir vėl sėda ant palangių, balkonų rėmų ir pan.“, – paaiškino A. Šlepetienė.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) bendrovę tikrino ne kartą. Penktadienį iš pareigų atleista departmento vadovė sako, jog pažeidimų rado.

„Praeitais metais mes turėjo du neplaninius ir vieną planinį patikrinimą. Jų metų buvo nustatyti du pažeidimai taršos leidimo sąlygų nesilaikymo, tai buvo pažeidimų, esame nustatę“, – teigė Olga Vebrienė.

Šiuo metu vyksta teisiniai ginčai ir sankcijų AAD vadovė nenorėjo komentuoti, nes priklauso, kokius mastu teismas pripažins jų sprendimą teisėtu.

Situaciją tyrė ir Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkai – šių išvados taip pat bendrovei nepalankios.

„Pirmas buvo vykdomas vasarą ir buvo nustatytas iki 650 m atstumu išneštos geležies dulkės, nusėdusios pasyviose kaupyklose“, – sakė Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas Paulius Rapalis.

Savivaldybės specialistų teigimu, vien tik į KLASCO pirštu baksnoti nereikia.

„KLASCO tikrai nėra viena iš didžiausių oro taršą deklaruojančių įmonių. Jų tarša yra 1700 tonų per metus. Tarkime, palyginus su didžiausia „Grigeo Klaipėda“, tai yra netoli 500 tonų per metus. Taip, kad ji nėra viena didžiausių įmonių, bet ji labiausiai pastebima dėl tos taršos, kuri sklinda būtent už jos teritorijos ribų“, – komentavo Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Taršos sklidimas už teritorijos ribų – artimiausiu metu tai turėtų nebevykti. Nuo gegužės 1 d. įsigalioja viltingos nuostatos.

„Negalės kietosios dalelės patekti už įmonės teritorijos ribų ir įmonės turi imtis visų būtinų reikalavimų t. y. imtis tam tikrų techninių sprendimų“, – teigė O. Vebrienė.

NVSC atstovė komentavo, kad nurodymas, jog įmonės tarša negali būti už įmonės tvoros, jeigu nėra sanitarinės apsaugos zonos, tik dabar atsirado raštiškai parašytas.

„Dabar lyg ir dedame tas viltis, žiūrėsime, kaip mums seksis“, – sakė A. Šlepetienė.

Dar prieš kurį laiką bendrovė patikrinta neplanuotai, kaip ruošiasi. Taip pat buvo gautas ir gyventojų skundas, bet pažeidimų nenustatyta. Kiek realu, jog nuo gegužės 1 dienos situacija pasikeis ir klaipėdiečiai galės laisvai kvėpuoti?

„Norėčiau, kad paspaudus mygtuką, įsigaliojus tvarkai to ir neliktų. Jūrų uosto teritorijoje veikia labai daug ūkio subjektų, kurie vykdo krovą. Ūkio krovą vykdo kiekvieną dieną ir ne tik geležies rūda, bet ir vykdo žemės ūkio produktais, ir kita mineraline medžiaga.

Natūralu, kai yra didelis vėjas ūkio subjektai galbūt nepastebi arba iškart nesiima priemonių, todėl ta tarša ir vyksta. Deja, manau, kad liks ši problema“, – apgailestavo O. Vebrienė.

Vis dėlto departmentas sako, kad bus ir toliau vykdomi patikrinimai ir taikomos sankcijos. Bendrovė LNK žinioms savo atsakymą pateikė raštu.

„KLASCO veikla atitinka aplinkosaugos normatyvus ir bendrovė toliau dirbs atsakingai, taikydama naujausias aplinkosaugos priemones. (…) Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu pernai atlikti kompleksiniai miesto taršos tyrimai parodė, kad KLASCO net nepatenka tarp miestą teršiančių įmonių. Šių tyrimų duomenimis pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai Klaipėdos mieste yra ne uosto bendrovių, o pramonės veikla bei transportas.

Šiaurinėje miesto dalyje pagrindinis kietųjų dalelių taršos šaltinis yra būstų šildymas, o centrinėje ir pietinėje miesto dalyje esančiuose taškuose vyrauja kelių transporto sukeliama tarša. Sieksime ir toliau dirbti laikydamiesi aplinkosaugos reikalavimų, kurie, tikimės, taip pat bus taikomi ir kitiems taršos šaltiniams Klaipėdoje“, – teigė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) yra pradėjusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą. Savivaldybės žiniomis, KLASCO geležies rūdos planuoja iš viso nebekrauti, visgi tai turėtų paaiškėti liepą.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder