Bręsta bėda - Klaipėdoje greitai nebeliks kur laidoti artimųjų

Miestas negali plėsti ir Lėbartų kapinių teritorijos. Tokios išvados parašytos galimybių studijoje, kuri su papildymais galutinai buvo parengta pernai.

© IŠVADOS. Savivaldybės parengtuose galimybių studijos apibendrinimuose ir išvadose konstatuota, kad Klaipėdos miesto teritorijoje esančių kapinių plėtrai galimybės kol kas nėra. Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip dienraščiui situaciją komentavo savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marijus Mockus, Klaipėdos miesto kapinių plėtros vietos paieška trunka jau aštuonerius metus, išnagrinėta 19 potencialių kapinių plėtros teritorijų, bet problema liko neišspręsta, nes nebuvo rastas sutarimas su vietos bendruomenėmis, bendras sprendimas su gretimomis savivaldybėmis dėl kurios nors konkrečios kapinių plėtrai tinkamos teritorijos.

M. Mockus priminė, kad 2018 metais Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė parengti Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studiją, o 2022 m. ir 2024 m. buvo parengti dar du studijos papildymai.

Klaipėdos kapinių plėtros vietos ieškoma jau aštuonerius metus, išnagrinėta 19 potencialių kapinių plėtros teritorijų, bet problema neišspręsta, nes nepavyksta sutarti su vietos bendruomenėmis ir gretimomis savivaldybėmis.

„Galimybių studijos ir jos papildymų tikslai buvo nustatyti Klaipėdos miesto kapinių teritorijos plėtros poreikį ir galimybes nagrinėjamu laikotarpiu bei pasiūlyti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektais tinkamiausius kapinių plėtros variantus tiek Klaipėdos mieste, tiek gretimose savivaldybėse“, - tikslus pristatė valdininkas.

Galimybių studijos apibendrinimuose ir išvadose konstatuota, kad Klaipėdos miesto teritorijoje esančių kapinių plėtrai galimybės nėra. 

Galimybių studijoje kartu su jos papildymais buvo atrinkta, nagrinėta ir išskirta 19 potencialiai tinkamų teritorijų naujoms Klaipėdos miesto kapinėms įrengti gretimų savivaldybių teritorijose, bet ir šis planas kol kas neįgyvendinamas.

Klaipėdos miestas turi dvejas veikiančias kapines - miesto teritorijoje yra Joniškės kapinės, o už miesto ribų, Klaipėdos rajono teritorijoje, yra Lėbartų kapinės. 

Joniškės kapinės yra apie 14 ha ploto, turi riboto laidojimo statusą, čia leidžiama laidoti tik turimose šeimos kapavietėse. 

Lėbartų kapinės yra apie 60 ha ploto, jose, panaudojus žaliuosius plotus, vietos laidojimui karstuose užtektų apie penkerius metus, o, įrengus papildomus kolumbariumus, kurių poreikis kasmet didėja, kapinių eksploatacinis laikotarpis pailgėtų dar kelerius metus.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marijus Mockus „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 2024 metais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, pateikdama pasiūlymą keisti galiojančių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias kapinių ploto dydį, numatant galimybę plėsti esamas veikiančias kapines, o naujai steigiamų kapinių maksimalų plotą numatyti didesnį.

„Savivaldybė teigė, kad tokiu būdu būtų racionaliau panaudojama jau esama veikiančių kapinių aptarnavimo infrastruktūra, esama susisiekimo infrastruktūra, tikėtinas lengvesnis, konstruktyvesnis dialogas - sutarimas su vietos bendruomenėmis dėl veikiančių kapinių plėtros, o antra, naujai steigiamų kapinių didesnis plotas leistų ilgesnį jų eksploatavimo laikotarpį“, - akcentavo M. Mockus.

Tačiau šiemet savivaldybė gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą, kuriame nurodyta, kad kol kas nenumatoma rengti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimą, nes, ministerijos nuomone, siūlymas nepagrįstas visa jo apimtimi ir reikalingas tik konkrečios savivaldybės, o ne visų savivaldybių ar valstybės tikslams pasiekti.

Klaipėdos miesto meras šį klausimą artimiausiu metu planuoja aptarti ir su aplinkos ministru.