Kad Atgimimo aikštė netaptų nacionaliniu stadionu

Diskusijoje "Kas laukia Klaipėdos atgimimo aikštės" dalyvavo apie porą šimtų žmonių. Joje ne kartą skambėjo mintis, kad vienos pagrindinių miesto erdvių sutvarkymas turėtų vienyti, o ne skaldyti uostamiesčio bendruomenę.

Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė diskusijos pradžioje visiems priminė, kad Atgimimo aikštės sutvarkymo klausimas miesto valdžios kabinetuose gvildenamas jau ketvirtį amžiaus.

Keitėsi valdžios, merai ir ES finansavimo laikotarpiai. Per tą laiką politikai, architektai, archeologai, mokslininkai surengė ne vieną pasitarimą, tarybos posėdį ir dalyvavo neformaliose diskusijose, kol galiausiai nusprendė, kad aikštę reikia tvarkyti, o po ja įrengti požemines stovėjimo vietas automobiliams. 

Per tuos dešimtmečius nesibaigiančių diskusijų buvo prarasta mažiausiai 3 mln. eurų ES paramos, kuri galėjo būti panaudota aikštei tvarkyti.

Galiausiai, įveikus visus formalumus, praėjusiais metais Atgimimo aikštės tvarkymo darbai prasidėjo.

Jie vyko tol, kol buvo atkasti Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys.

Atkasta penktadalis

Archeologinius tyrimus aikštėje vykdančios bendrovės "Statybų archeologija" vadovas Donatas Zubrickas vertina, kad iki praėjusių metų rudens pavyko atlikti tik apie 20 procentų archeologinių darbų.

Anot jo, darbus būtina tęsti, kad galutinai paaiškėtų, kokios pastatų liekanos yra išlikusios po žeme.
Tačiau akivaizdu, kad tiek jau atidengti pamatai, tiek, tikėtina, archeologų dar tik užčiuopti kitų statinių kontūrai yra XIX-XX a. pradžios statinių liekanos.

Archeologas Vladas Žulkus pastebėjo, kad tiek pagal Lietuvoje, tiek pagal daugelyje Europos šalių galiojančius teisės aktus saugotinas archeologinis sluoksnis yra tas, kuris yra susidaręs iki 1800 metų. 

Tai yra iki pramoninės revoliucijos, kai vyravo individuali gamyba. Taigi tai, kas šiuo metu yra atkasta Atgimimo aikštėje, pagal įstatymą nėra saugotina vertybė.

Tai patvirtina ir D. Zubrickas, kuris teigia, kad dar prieš dešimt metų atkasus tokius XIX amžiaus pamatus nebūtų reikėję kviesti jokių paveldo specialistų ir juos būtų galima paprastai nugriauti. Taigi ir Atgimimo aikštėje net nebūtų kilę tokių diskusijų kaip dabar.

Dabar gi speciali komisija jau konstatavo, jog yra "vertingų dalykų".

"Kad tai, kas atkasta, yra pagrindinė vertybė, su tuo nesutikčiau", - sako ir V. Žulkus. 

Jo įsitikinimu, archeologiniai tyrimai privalo būti tęsiami, turi būti ištirti visi kultūriniai sluoksniai. Ir galutinai įsitikinta, ar šioje teritorijoje nėra iš tikro kažko labai vertingo ir saugotino. 

Yra tikimybė, kad šioje teritorijoje gali būti atidengtas ir XVI amžiaus kultūrinis sluoksnis.

"Gal ten atrasime Troją?" - retoriškai klausė V. Žulkus.

O XIX a. pastatų, ir puikiai išsilaikiusių, turime Klaipėdos senamiestyje.
Siūlo nebediskutuoti

Archeologė Raimonda Nabažaitė sako, kad Klaipėdos miesto savivaldybė rizikavo pradėti įgyvendinti projektą neatlikus detalių archeologinių tyrimų. 

Todėl dabar reikia ne diskutuoti, o kalbėti apie tai, kaip keisti aikštės rekonstrukcijos projektą.
"Nekurkime mito, kad kažkas protestuoja. Mes siūlome įvertinti tam tikras alternatyvas ir žiūrėti į priekį", - sakė archeologė.  

Istorikas Vasilijus Safronovas atvirai dėstė, kad visoms valdžioms trūksta kompetencijos.
"Tos, kurios neklauso ekspertų, - pralaimi", - teigė V. Safronovas.

Jis teigė pasirengęs savivaldybę konsultuoti, ir net nemokamai.

Tačiau diskusiją moderavęs istorikas ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas replikavo, kad visada labai įtartinai žiūri į žmones, kurie siūlosi kažką daryti nemokamai, nes dažniausiai "už to kažkas stovi".

"Kai vengiame pasitelkti ekspertus, mokame dvigubą, keturgubą kainą. Niekas nesako - stabdykime projektą. Reikia susitarti, kaip jį toliau vystyti", - sakė V. Safronovas.  

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma pastebėjo, kad projektą kritikuojantieji nieko nesiūlo, ką reikia daryti toliau. „Visi kritikai susikoncentravę į "garažą" ir nekalba apie aikštės sutvarkymą, nieko nesiūlo, į savivaldybę nė karto neatėjo", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Tuma.

Anot jo, jei tie, kurie siūlo toliau kasinėti ir kažko ieškoti, turėtų daryti tai už savo pinigus, jie tikrai taip nekalbėtų.

"Nemažai projekto kritikų net ne klaipėdiečiai, jiems nerūpi miesto ateitis. Atrodo, kad jiems net yra gerai, kad šiandien miesto aikštė yra paversta pelke, net šiukšlynu, niekada neatsižadu savo žodžių", - sako A. Tuma.
Luvro kupolas

Žurnalistas Kęstutis Meškys iškėlė idėją, kad jei archeologai taip nori kasinėti, tai vis tiek reikėtų aikštės prieigas sutvarkyti, o virš aikštės įrengti stiklinį kupolą - Paryžiaus Luvro analogą. 

Tada tai taptų traukos centru, turistai galėtų gyvai stebėti kasinėjimus, kurie galėtų vykti dešimtmečiais.

Tačiau diskusijos dalyviai priminė, kad pagrindinė miesto aikštė yra reikalinga gyvenimui, renginiams, miesto ateičiai.

I. Butenienė priminė, kad Atgimimo aikštės projektui jau išleista apie 800 tūkst. eurų. Jei jis būtų stabdomas, parinktam rangovui tektų sumokėti didžiules netesybas.

Taip pat ji priminė, kad prieš dešimtmetį 71,8 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių pasisakė už tai, kad aikštė nebūtų užstatyta, kad joje būtų vietos ir renginiams, ir pramogoms ir poilsiui su šeimomis.

Visgi diskusijai pasibaigus tvyrojo atmosfera, kad dvi valandos buvo skirtos ne tiek bendrų sąlyčio taškų paieškai, kiek kiekvienos iš suinteresuotų pusių asmeninių pozicijų išsakymui, o pats projektas Klaipėdai jau rizikuoja virsti Vilniaus nacionaliniu stadionu.

Ar Atgimimo aikštė gali suvienyti Klaipėdą? Klausimas vis dar atviras.