Klaipėda nesilaikys tvaraus šienavimo principų

Nesulaukęs Klaipėdos miesto savivaldybės pritarimo, žolynus savo teritorijoje šienaus ir Klaipėdos universitetas (KU), nors pernai šalia esančios pievos vešliai augo ir nebuvo tvarkomos.

Kaip „Vakarų ekspresą“ informavo Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė, uostamiestyje žolės šienavimo sezonas prasideda balandį ir tęsiasi iki spalio.

Kartu su gėlynų laistymu, medžių genėjimu ir sezoniniu žolės pjovimu Klaipėdos savivaldybė šiems darbams kasmet išleidžia apie 1 mln. eurų.

„Tikrai neplanuojame jokių naujovių. Mes niekada ir nesilaikėme tvaraus šienavimo strategijos, nes Klaipėdoje nėra daug žydinčių pievų. Žalieji plotai bus prižiūrimi ir tvarkomi įprastai“, - kalbėjo I. Kubilienė.

Uostamiestyje žolė šienaujama maždaug kas tris savaites. Prieš miesto šventes specialistai įvertina žaliuosius plotus ir, jei reikia, - žolę nupjaunama nesilaikant grafiko.

© RATU. Pasak Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, žolė mieste šienaujama maždaug kas tris savaites, kol apsisuka visas šienavimo ratas. Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos pievas sezono metu prižiūri dvi bendrovės - „Klaipėdos želdiniai“ ir „Ekonovus“.

Kartu su gėlynų laistymu, medžių genėjimu ir sezoniniu žolės pjovimu miestas šiems darbams kasmet išleidžia apie 1 mln. eurų.

Šią vasarą sužėlusių pievų nematysime ir prie Klaipėdos universiteto. Užpernai universitetas leido pievoms vešėti - taip siekė stebėti natūralios augmenijos raidą.

„Stebėjome ir išsaugojome tuo metu sukauptą medžiagą. 2024 metais kreipėmės į savivaldybę dėl galimybės tęsti tvaraus šienavimo praktiką, tačiau nesulaukę pritarimo visą sezoną teritoriją šienavome pagal nustatytas taisykles. 2025 metais į savivaldybę nesikreipėme, todėl planuojame ir toliau prižiūrėti universiteto teritoriją pagal šiuo metu Klaipėdos mieste galiojančias taisykles“, - komentavo KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.

Tvaraus pievų šienavimo idėja prieš kelias vasaras buvo užvaldžiusi Vilniaus miesto savivaldybę, o vėliau persikėlė ir į kitus miestus. Tačiau nuo pat šios idėjos įgyvendinimo pradžios sprendimas sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje - vieni džiaugėsi vešliomis, žydinčiomis pievomis, kiti piktinosi ir kaltino savivaldybę erkių populiacijos didinimu mieste bei apleisto miesto įvaizdžio kūrimu.

Į diskusiją įsijungus visuomenės sveikatos specialistams, biologams ir gamtininkams, sostinės valdžia sureagavo į pastabas ir laisvę pievoms suteikė tik tose teritorijose, kurios yra atokiau nuo gyvenamųjų rajonų.