Klaipėdos meras: Jakų žiedas - strateginis visos Lietuvos mazgas. Ir tai valstybės atsakomybė

Tačiau Jakų žiedo projektas iki šiol nėra užbaigtas, o spūstys jame jau tapo nuolatiniu reiškiniu - tiek darbo dienomis, tiek vasaros savaitgaliais, o sprendimai dėl jo ateities atidedami.

Apie tai, kokią įtaką šis žiedas turi kiekvieno gyventojo kasdienybei, kokias rizikas kelia infrastruktūros trūkumas ir projekto neužbaigimas, pasakoja Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

© Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Gerbiamas mere, kodėl Jakų žiedas toks svarbus ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai?

Tai nėra tik vietinis žiedas - tai strateginis visos Lietuvos mazgas. Per jį kasdien važiuoja uosto sunkvežimiai, pramoniniai srautai į LEZ'ą, šimtai miesto gyventojų, o vasarą - ir turistai, vykstantys į Palangą, Neringą, Klaipėdą.

Jakų žiede susikerta viskas: gyventojų kasdienybė, ekonomika ir karinis mobilumas. Ir kai šis mazgas užstringa - stringa ne tik eismas, bet visa sistema, kuri neigiamai veikia visų pirma Klaipėdos miesto ir rajono gyvenimą.

Kokios šiuo metu pagrindinės problemos?

Pagrindinė problema - Jakų žiedas tiesiog neatlaiko šiandienos srautų. Jis buvo suprojektuotas pagal tuometinius srautus - prieš 15-20 metų. Tada LEZ'o dar nebuvo, konteinerių terminalas tik kūrėsi, krova uoste nebuvo tokia intensyvi, o geležinkeliai atliko didesnę dalį krovinių pervežimo. Tuo metu atliekant eismo srautų skaičiavimus apie tokius srautus net nebuvo spėliojama, o dabar tai jau realybė ir tikėtina, srautai kiekvienais metais augs.

Šiandien situacija pasikeitusi iš esmės: keliai perkrauti, kamščiai formuojasi beveik nuolat, net ne piko metu. Gyventojai, važiuojantys iš užmiesčio į Klaipėdą ar atgal, priversti kasdien stovėti spūstyse. Reikia nepamiršti, kad Jakų žiedą kiekvieną rytą kerta žmonės, važiuojantys į darbus iš Europoje didžiausios sodų bendrijos Dituvoje, taip pat iš Šilutės.

O vasarą, kai prie šių srautų prisideda ir poilsiautojai, vykstantys į pajūrį, toks, koks yra dabar, Jakų žiedas nebesugeba aptarnauti apkrovos. Tai reiškia ne tik nepatogumus, bet ir realias ekonomines bei saugumo rizikas. Klaipėda, mano manymu, yra NATO logistikos grandinės pradžia. 

Per uostą gali būti atgabenama karinė technika, o Jakų žiedas - viena pagrindinių išvažiavimo jungčių. Jei ši vieta stringa, apie karinį mobilumą mes negalime net kalbėti. Galime kalbėti apie strategiją ir parengtį kiek norime, bet jeigu neturime veikiančių mazgų - tai lieka tik popieriuje.

Ką Klaipėda jau padarė šiuo klausimu? Ar esate kreipęsi į atsakingas institucijas?

Taip, ne kartą kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, labai aiškiai įvardydami būtinybę užbaigti Jakų žiedo rekonstrukciją. Tai nėra naujas projektas - tai nebaigtas strateginis infrastruktūros mazgas, kurio užbaigimas yra logiškas tęsinys, ypač vertinant vis didėjančius transporto srautus bei galimą pietinio aplinkkelio įrengimą.

Taip pat pateikėme siūlymus iš naujo atlikti eismo srautų modeliavimą, nes senieji sprendiniai jau nebeatitinka šiandienos realybės. Vertiname ne tik dabartinę apkrovą, bet ir būsimą papildomą srautą, kuris atsiras įrengus pietinį aplinkkelį.

Mes siūlome sprendimus, pagrįstus duomenimis. Bet turime suprasti, kad Jakų žiedas priklauso „VIA Lietuva“, todėl jo rekonstrukcijos sprendimus turi priimti nacionaliniu lygmeniu, įtraukiant šį susisiekimo mazgą į strategiškai svarbių projektų sąrašą. 

Įtraukiant ne teoriškai, bet tam numatant ir finansines galimybes. Nes šiuo atveju Klaipėdos savivaldybei tenka atlaikyti nepatenkintų žmonių nusivylimą, kuris yra visiškai pagrįstas. Bet mes patys negalime imtis statybos ar rekonstrukcijos. Tai valstybės atsakomybė.

Jakų žiedas turi būti užbaigtas ir tapti strateginiu prioritetu. Ir aš kalbu ne apie pasirinkimą, o apie būtinybę sprendžiant automobilių srautų ir karinio mobilumo klausimus.

Ar matote realią galimybę, kad šis projektas bus įgyvendintas artimiausiu metu?

Jau turime atsakymą iš Susisiekimo ministerijos, kuris kol kas didelių vilčių neteikia. Gavome aiškų atsakymą, kad dėl šiuo metu įgyvendinamų didelės vertės susisiekimo infrastruktūros projektų ir riboto finansavimo artimiausiu metu nebus galimybių užbaigti Jakų žiedo projekto.

Bet būtent čia kyla paradoksas - kaip galime kalbėti apie karinį mobilumą, jei paliekame užkimštą sunkiuoju transportu ir automobiliais svarbiausią sankryžą Vakarų Lietuvoje? Tai turime drąsiai įvardyti: jeigu rimtai žiūrime į infrastruktūrą, turime rimtai vertinti ir ją sudarančius mazgus. Jakų žiedas turi būti užbaigtas ir tapti strateginiu prioritetu. Ir aš kalbu ne apie pasirinkimą, o apie būtinybę sprendžiant automobilių srautų ir karinio mobilumo klausimus. 

Per Klaipėdos uostą jau gabenami didžiuliai, negabaritiniai kroviniai - vėjo jėgainių komponentai. Ir tai tik pradžia. Lietuva planuoja statyti vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, o tai reiškia, kad šių krovinių tik daugės - tiek įrangos įvežimui, tiek statybai, tiek priežiūrai. 

Visa tai neišvengiamai padidins transporto srautus Jakų žiede. Todėl sprendimus turime priimti dabar, ne tada, kai vėl bus per vėlu ir teks dirbti gesinant pasekmes. Infrastruktūra turi būti pasiruošusi iššūkiams, o ne reaguoti į juos jau įvykus.

Ir kuo greičiau tai suprasime - tuo daugiau problemų išspręsime vienu metu: nuo gyventojų patogumo iki nacionalinio saugumo.

Ministerija sako, kad šiuo metu finansavimo nėra. Koks būtų planas B? Ar miestas turi alternatyvų?

Atvirai kalbant - šioje vietoje miesto galimybės ribotos, nes tai yra valstybinės reikšmės susisiekimo objektas, kaip ir sakiau, priklausantis „Via Lietuva“. 

Mes patys jo nei rekonstruoti, nei perplanuoti negalime. Tačiau tai nereiškia, kad sėdėsime rankas sudėję, be abejo, bandysime dar kartą kalbėtis su centrine valdžia, stengsimės įrodyti, kad Jakų žiedo užbaigimo projektas yra būtinybė. 

Visų pirma, ką matau dabar, tai būtina bent atlikti iš naujo eismo modeliavimą, tam, kad realiai matytumėme problemos mastą. 

Antra, galbūt užtektų įrengti papildomas eismo juostas Šilutės kryptimi - dabar turime tik dviejų eismo juostų kelią, yra parengtas projektas įrengti keturių eismo juostų kelią. 

Galbūt įgyvendinus šį projektą, įvažiavimas ir išvažiavimas iš Jakų žiedo taptų greitesnis. 

Tačiau aš, daugelį metų pradirbęs transporto srityje, matau vienintelį kelią - Jakų žiedo rekonstrukcijos užbaigimą, priešingu atveju visi kiti siūlymai tėra laikinas stabilizavimas ir vis tiek ši vieta liktų silpnąja transporto grandimi tiek gyventojams, tiek valstybei.

Jei mes kalbame apie strateginę parengtį - turime turėti ir realią infrastruktūrą, kuria transportas gali judėti. O šiandien Jakų žiedas yra viena iš silpniausių šios sistemos vietų.