Klaipėdos pilies atstatymas: lieka tik klausimas „kada?“

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tiek interviu „Vakarų ekspresui“, tiek susitikimuose su gyventojais šiemet jau ne kartą akcentavo, kad po to, kai visu savo gražumu atsivėrė didysis pilies bokštas, kita ambicija yra atstatyti visą piliavietę.

Tačiau miesto vadovas kartu pažymi, kad tam reikės „daug pinigų ir laiko“.

Tačiau jau kelis dešimtmečius puoselėjama mintis atstatyti Klaipėdos pilį dabar išgyvena renesansą ir naują įkvėpimą.

Taip sutapo, kad praėjusį šeštadienį šalia piliavietės įvyko skulptūrinės kompozicijos „Klaipėdos bastioninė tvirtovė“ perdavimo miestui šventinė ceremonija.

A. Vaitkus pasveikino autorius: mecenatą verslininką Darių Laivį, skulptorių Arūną Sakalauską ir dizainerį Arvydą Barasą.

© „Klaipėdos Bastioninės tvirtovės“ kompozicija

Gražus sutapimas

D. Laivys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jo inicijuotos dovanos miestui jis tiesiogiai nesiejo su pačios pilies atstatymu. Juo labiau kad jam tik pradėjus vystyti šią idėją aktyvios diskusijos apie pilies atstatymą nevyko.

„Šis projektas - vidinis poreikis atiduoti dalelę savo širdies ir minčių miestui, kuris mane užaugino. Tai simbolis meilės, dėkingumo ir pagarbos šiam nuostabiam miestui“, - apie skulptūrą sakė D. Laivys.

Tačiau jis akcentavo, kad per tuos šešerius metus, kiek užtruko šios bronzinės kompozicijos projekto įgyvendinimas, pamatė, kiek yra daug istorinės medžiagos apie Klaipėdos pilį, sutiko daug žmonių, kurie gyvena jos atstatymo idėja. Todėl neabejoja, kad pilis Klaipėdoje gali ir turi būti atstatyta.

O „Klaipėdos bastioninės tvirtovės“ kompozicija jau šiandien leidžia susidaryti įspūdį, kaip galėtų atrodyti bendras pilies vaizdas, tokios pilies, kuri, pagal išlikusią istorinę medžiagą, buvo 17 amžiuje.

© PILIAVIETĖ. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, verslininkas Darius Laivys, skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyto KARACIEJAUS nuotr.

Laisvės simbolis

„1986 metais, kiek atsimenu, buvo pati pradžia pilies matymo. Tuometinis miesto vadovas Alfonsas Žalys iškėlė tokią iniciatyvą, sudarė, kaip dabar pasakytume, darbo grupę šiuo klausimu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė skulptorius A. Sakalauskas.

Anot jo, tuomet tai kartu buvo diskusija ir apie tai, kaip nugriauti tvorą, kuri juosė tuometinės laivų remonto įmonės teritoriją, atverti istorinę teritoriją miestui.

„Jau tada kalbėta, kad pilis suskurtų kitą vertę miestui, parodytų istorinį identitetą, parodytų, kad Klaipėda - gilias istorines šaknis turintis miestas. Kartu vyko diskusija ir dėl kitų miesto gynybinių įtvirtinimų - Jono kalnelio sutvarkymo“, - dešimtmečių senumo įvykius prisimena A. Sakalauskas.

Anot jo, jau vėliau gimė idėja, kad pirmiausia reikėtų atstatyti didįjį bokštą. Ir šiandien akivaizdu, kad kruiziniais laivais, ir ne vien jais, į Klaipėdą atvykstantys turistai mato, kad miestas turi gilią praeitį.

„Tai yra vertė, tai yra vertybė. Ir nėra svarbu, kad tai netikra pilis - tik simuliakras. Gyvename laikais, kai statiniai turi būti pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Kaip ir Vavelis, kitos pasaulio pilys. Juk nereikia atstatinėti 3 metrų pločio sienų, kurios atlaikytų priešų katapultų smūgius“, - sako A. Sakalauskas.

Jis įsitikinęs, kad jo sukurtas maketas galėtų tapti atstatomos pilies prototipu. Maketas vaizduoja Klaipėdos pilį tokią, kokia ji buvo gražiausia, istorinių šaltinių duomenimis, 17 a.

Maketas taip detalizuotas, kad žinovai gali įvertinti, kokio laikmečio yra langai, kitos pilies detalės.

„Atstatyti pilį kainuotų milijonus, bet tai būtų Klaipėdos pasididžiavimas. Jei yra nepritariančiųjų, prisiminkime Vilniaus valdovų rūmus. Net istorikas Alfredas Bumblauskas, kuris buvo prieš, vėliau kardinaliai pakeitė nuomonę“, - sako A. Sakalauskas.

Jis tiki, kad Klaipėdoje aplinka yra „sveikesnė“ nei sostinėje ir čia mes nepakliūsime į situaciją, kaip Vilnius su nacionaliniu stadionu.

„Reikia dar daug žingsnių padaryti ir svarbu nesustoti“, - sako skulptorius.

A. Sakalauskas teigia, kad patyliukais su komanda kuria skaitmeninį Klaipėdos pilies projektą, ir atskleidžia, kad jau įpusėjo darbus.

„Reikia dar ir miesto valdžios palaikymo, ir netolimoje ateityje pakviesime su virtualios realybės akiniais pasivaikščioti po Klaipėdos pilies erdves“, - intriguoja pašnekovas.

Jis teigia, kad būtina apie projektą daugiau kalbėti, kad su juo susipažintų kuo daugiau ir skirtingą požiūrį turinčių žmonių, ir tuomet idėją bus lengviau įgyvendinti.

Ideali situacija

„Kaip specialistas, dirbantis su paveldu, su istorija, galiu patikinti: padėtis dėl Klaipėdos pilies atstatymo yra ideali, vertinant pagal tarptautinius reikalavimus. Piliai atkurti turime apie 100 planų: struktūros, aukštų, korpusų“, - sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys.

Anot jo, dabar jau nebeturi kilti klausimas, ar Klaipėdos pilis bus atstatyta, klausimas yra tik kada tai bus padaryta.

„Laiko turime, nereikia skubėti, kad nepadarytume klaidų. Geriau pirma devynis kartus atmatuoti ir tik vėliau pjauti“, - sako J. Genys.

Anot jo, turimus planus turėtų papildyti piliavietės archeologinių kasinėjimų metu surinkti duomenys. Tai ilgas, kruopštus ir brangus darbas, galintis trukti septynerius ar net 10 metų.

Pasak J. Genio, nėra idealus variantas, kad su paveldosauga nepavyko suderinti, jog būtų nugriautas maždaug prieš šimtą metų pastatytas būsimos Karininkų ramovės pastatas. Tačiau praktika rodo, kad tokie statiniai gali būti sėkmingai integruojami į atkuriamų statinių ansamblius. Taip įvyko ir atstatant Valdovų rūmus, kai buvo išsaugotas 19 a. statinio fragmentas.

„Gyvename 21 amžiuje ir pagal esamą situaciją pilis turėtų būti atkuriama maksimaliai kiek galima, atkuriant ir fosas“, - įsitikinęs J. Genys.

Jis turi asmeninę poziciją, kad artimiausiu metu reikėtų atkurti trūkstamus pylimus. Toliau yra išlikę įdomaus vartų pastato, buvusio nuo marių pusės, brėžiniai. Jį būtų galima atstatyti, o vėliau imtis kitų pilies tūrių atstatymo.

Beje, bendras Klaipėdos pilies pastatų, kuriuos galima atstatyti, plotas yra apie 9 tūkst. kvadratinių metrų. Pavyzdžiui, Valdovų rūmų plotas - 12 tūkst. kvadratinių metrų.

Visuomeninė paskirtis

Kokia galėtų būti jau atstatytos pilies paskirtis?

A. Sakalauskas mato viziją, kad šioje teritorijoje galėtų atsirasti viešbutis, pramogų objektai, kurie leistų generuoti pajams ir kompensuotų komplekso išlaikymo išlaidas.

Tokia koncepcija galimai leistų objekto atstatymui pritraukti ir privačių investuotojų bei taip paspartinti procesą.

Tačiau J. Genys laikosi pozicijos, kad visas pliavietės kompleksas turi išlikti visuomeninės paskirties ir laisvai prieinamas visiems pageidaujantiems.

Jis mato šią erdvę tiek kaip muziejaus dalį, tiek kaip erdvę renginiams ar koncertams.

Kartu J. Genys pakartoja, kad skubėti tikrai nėra būtina. Anot jo, šiuo klausimu bus dar daug diskusijų. Jis teigia, kad planuose yra pasikvieti tarptautinės asociacijos, vienijančios apie 60 muziejų-pilių aplink Baltijos jūrą, atstovus, kurie galėtų pasidalinti savo patirtimi.

Taip pat kitas Klaipėdos pilies atstatymo procesui labai svarbus aspektas yra tas, kad į procesą aktyviai įsitrauktų ne tik Klaipėdos savivaldybė, miesto bendruomenė, bet ir pati valstybė, be kurios paramos tokio masto projektą įgyvendinti būtų labai sudėtinga.