Gatvę aplopys
Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė patvirtino, kad pradėti tvarkyti pačią Palangos gatvę, kuri iš abiejų pusių remiasi į geležinkelį – atnaujinti dangą, įrengti apšvietimą, – nėra tikslinga, nes, vykstant perėjos statybai, gatvė bus išmaurota.
„Tačiau, gyventojų pageidavimu, su komunalininkais šiomis dienomis kaip tik aptarėme, kad šį pavasarį išlyginsime duobes, sutvarkysime iškilnotas šaligatvių plyteles“, – patikino seniūnė.
O geležinkelio perėjos Palangos gatvėje statyba, kaip jau ne vienas objektas mūsų mieste, vėlgi tapo dešimtmečio epopėja: dar 2014-aisiais buvo svarstyti galimi perėjos variantai – parengta galimybių studija, projektiniai siūlymai, 2021-aisiais buvo nupirktas, tačiau taip ir neįgyvendintas sudėtingas požeminės perėjos projektas. Pavėjui išleista 100 tūkst. eurų.
Galop susivokta, kad reikia naujo projekto, kurį parengti turėtų ne Savivaldybės, o situaciją išmanantys kvalifikuoti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ specialistai, perėmę ir perėjos įrengimo darbus.
Geležinkeliečiai darbus pradės kitąmet
Kokia dabar situacija dėl pervažos, kokioje stadijoje yra darbai, „Pajūrio naujienos“ paklausė bendrovės „LTG Infra“ atstovo Domo Jurevičiaus ir gavo tokį atsakymą: „Šiuo metu yra inicijuotas viešasis pirkimas 2-jų lygių pervažos projektavimui: šį rudenį tikimės turėti parengtą projektą ir inicijuoti rangos darbų viešąjį pirkimą. Rangos darbų pradžia planuojama 2026 metų II ketvirtį. Projektą ketiname pabaigti 2029 metų pavasarį.“
Kretingoje, D. Jurevičiaus žodžiais, bus vystomas 2-jų lygių pervažos projektas: pėstieji vaikščios viaduku arba tuneliu: „Dar nėra aišku, kuris variantas bus tinkamiausias: projektuotojai dabar skaičiuoja pagal mūsų pateiktas užduotis: kokie atstumai, kaštai, kiek žemės tektų išpirkti ir pan. Jiems duota užduotis įvertinti abu – antžeminės ir požeminės – perėjų variantus.
Savo sprendinius jie pristatys mums, ir kartu su Kretingos rajono savivaldybe spręsime, kuris – tunelis ar viadukas – priimtinas abiems pusėms.“
D. Jurevičius paaiškino, kad dviejų lygių pervaža yra tokia, kai pėsčiųjų ir traukinių eismas nesusikerta: pėstiesiems neteks laukti, kol pravažiuos traukinys.
„Tik dar neaišku, ar geležinkelis eis tuneliu, o pėstieji – viršuje, ar atvirkščiai – pėstieji tuneliu, o traukiniai važiuos viršuje.“
Tai bus bendras AB „LTG Infra“ ir Kretingos rajono savivaldybės projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos patvirtintų 2021–2027m finansavimo šaltinių. Planuojama ES finansavimo dalis 85 proc. nuo viso projekto vertės.“
Rinkosi iš trijų galimybių
Statyti perėją Palangos gatvėje buvo sumanyta, griežtėjant Vyriausybės reikalavimams vykdant geležinkelių tinklo elektrifikavimą – pėstiesiems nebebus leidžiama vaikščioti per bėgius, o tai itin aktualu kasdien į Simono Daukanto progimnaziją iš miesto ateinantiems mokiniams ir pedagogams.
Neįrengus perėjos, jiems tektų apeiti geležinkelį nemažu atstumu – per viaduką palei itin judrų magistralinį kelią Palanga–Šiauliai.
Perėjos statybos „traukinį“ pavyko užvesti Kretingos rajono savivaldybei: iš europinių lėšų buvo parengta galimybių studija, kainavusi 17, 4 tūkst. Eur, kurioje buvo siūlomi trys perėjos variantai: pirmasis – požeminė perėja, antrasis – antžeminė su liftu ir trečiasis – taip pat antžeminė su prailgintu taku ir pandusu neįgaliesiems. Tačiau pastarasis atkrito, nes įrengiant praėjimą per viršų su pandusu, nebūtų užtekę gretimai esančios „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios žemės, šalia – individualūs sklypai. Pereiti geležinkelį per viršų lyjant ar sningant būtų slidu, keltuvą tektų prižiūrėti, o tai – papildomi kaštai Savivaldybei.
Neleido atvirai kasti tunelio
Tolimesnė istorija tokia: meru jau dirbant Antanui Kalniui, buvo užsakyti projektiniai pasiūlymai – juos 2020 m. parengė įmonė „TEC Infrastructure“. Už darbus jai sumokėta 15,7 tūkst. Eur.
Perėjos projektavimo darbus vykdė jau kita įmonė „Kelprojektas“ (dabar – UAB „Tyrens Lietuva“), su ja sutartis buvo pasirašyta 2021-ųjų birželį. Ši įmonė parengė projektą, už tai buvo sumokėta 71 tūkst. Eur, tačiau iš esmės darbai liko neužbaigti.
Nebuvo įvertinta, kad po geležinkelio bėgiais įrengtos sudėtingos komunikacijos, traukinių eismo reguliavimo sistema su signalizacija, šviesoforais.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nesutiko su projekto sąlygomis, nes suskaičiavo, kad, vykdant statybos darbus, jiems tektų perorientuoti traukinių eismą pagal kitą sistemą, o tai jiems būtų kainavę apie 1 mln. eurų.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ neleido kasti tunelio atviruoju būdu, jie reikalavo, kad būtų kasama specifiniu ir brangiu prastūmimo, vadinamuoju kurmio, metodu, ir problema liko neišspręsta. O mokesčių mokėtojų apmaudui buvo sudeginti jų pinigai – 100 tūkst. eurų.
Savivaldybė tarsis dėl savo dalies
„Didžiausia Savivaldybės klaida buvo ta, kai neturėjome jokių partnerystės sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“ – sklypas jų, traukinių eismas – jų, jie ir kėlė sąlygas.
Pernai pasirašėme su „Lietuvos geležinkeliais“ sutartį – jie perėmė projektavimo darbus, nes Savivaldybė neturi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių užsiimti tuo darbu.
Geležinkelininkai ketina darbus vykdyti iš europinių lėšų. Bendrovei perdavėme projekto įgyvendinimą – būtent ji geriausiai žino geležinkelių infrastruktūrą, nes, kol stumdėme, vieni ar kiti imsis darbų, rezultato nebuvo. Gaila, kad praradome laiko“, – kalbėjo Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė.
Paklausta, kokiomis lėšomis prie darbų turėtų prisidėti Savivaldybė, ji atsakė, kad prasidedant konkretiems darbams, pagal konkrečią sutartį ir bus sprendžiama, kokia mūsų finansinė dalis, kuris turtas jų, kuris – mūsų.
Prieš kelerius metus skaičiuotomis kainomis požeminės geležinkelio perėjos Kretingoje statyba turėjo kainuoti apie 2,8 mln. eurų.
Savivaldybė tuomet siekė, kad jos prisidėjimas iš biudžeto būtų apie 15 proc., tačiau dabar neaišku, kaip su „Lietuvos geležinkeliais“ susitars iš naujo.
Laikinas praėjimas per geležinkelį paliktas pastatytoje garsą izoliuojančioje sienoje, kurios kaina 2,7 mln. eurų, iš jų 203 tūkst. eurų prisidėjo Savivaldybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą