Pėsčiųjų perėjos Klaipėdoje - tik bėgikams?

Klaipėdiečius į stresą varo „bėgikų“ perėjos prie Sportininkų-Dariaus ir Girėno g. sankryžos, ties „Lietuvos jūrų laivininkystės“ administracijos pastatu, Lideikio g. / Liepojos g., Baltijos prospekte prie „Norfos“ ir Žvejų rūmų. Tokių perėjų mieste yra ir daugiau.

Trūko kantrybė

„Galvojau, kad esu vis dar judri. Bet nuo šiol, baikit, nemanau. Klaipėdoj beveik per visas perėjas, kur nuošaliau centro, nespėju pereiti. Žalia dega gal kokias 8 sek. Aš tai aš, o ką daryt garbaus amžiaus žmonėms? Mano mama niekaip nespėja. O gal kas žinot, kur parašyt dėl tokio reikalo?“ - socialiniame tinkle klausia klaipėdietė Vilija.

Po šiuo įrašu užvirė ir kitų klaipėdiečių emocijos. Žmonės piktinosi, kad, vos įžengus į perėją, žalią šviesoforo signalą iškart keičia geltonas ir raudonas.

„Gal kartais šviesoforų programuotojai buvo paskelbę judumo savaitę ir pamiršo, kad ji baigėsi ir vėl įsigalėjo krutumo laikas?“, „Aš seniai suku galvą, kur dėl to kreiptis. 

Žalias šviesoforo signalas dega tik tiek, kiek užtenka laiko sparčiai perskuosti, o dar geriau - perbėgti gatvę. Su mama pereiti tokią gatvę - jokių šansų“, „Mes jau seniai Dvaro slėnio perėją perbėga vadinam. Senučiukams - misija neįmanoma“, - skundžiasi ir emocijas lieja uostamiesčio gyventojai.

Savo saugumu turi rūpintys patys

Tai, kad ši problema aktuali ir tikrai egzistuoja, pripažino ir vairavimo mokyklos „Eiza mokymo centras“ vairavimo instruktorius Dovydas Eiza.

Su perėjoje besiblaškančiais pėsčiaisiais jam tenka susidurti kone kasdien.

„Tikrai bėda. Pats daug vaikštau ir matau, kad kai kurios perėjos Klaipėdoje iš viso yra pamirštos. O tai, kad kai kuriose vietose žalia dega labai trumpai - galiu patvirtinti. 

Yra ir kita problema, pavyzdžiui, prie “Akropolio“, važiuojant automobiliu, pradeda mirksėti šviesoforas, mes pradedame manevrą ir, dar jo nepabaigus, pėstiesiems užsidega žalia ir jie tiesiog puola po ratais, neleisdami vairuotojams to manevro pabaigti. 

Suprantu, kad ne visi pėstieji žino Kelių eismo taisykles, bet grėsmė saugumui yra didelė, o žmonės turėtų ne tik aklai sekti šviesoforo signalus, bet ir dairytis, būti atsakingi ir sąmoningi“, - kalbėjo vairavimo instruktorius.

Kelių eismo taisyklės nurodo, kad pėstysis, įžengęs į perėją degant žaliam šviesoforo signalui, turi teisę manevrą pabaigti ir užsidegus raudonam signalui, o vairuotojai privalo jam leisti tai padaryti.

D. Eiza primena, kad nereikia panikuoti ir blaškytis nespėjus pereiti perėjos degant žaliam šviesoforo signalui. Pėstysis turi teisę manevrą pabaigti ir užsidegus raudonam signalui, o vairuotojai privalo jam leisti tai padaryti.

© RAMINA. Bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ atstovas Mindaugas Vasiliauskas teigia, kad laiko pereiti perėjas klaipėdiečiai turi daugiau nei sostinės gyventojai, nes yra lėtesni. Valdo PRYŠMANTO nuotr.

Misija - įmanoma

Bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ Gatvių apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Vasiliauskas dienraščiui teigė, kad Klaipėdoje šviesoforai reguliuojami skaičiuojant numanomą laiką, per kiek žmogus galėtų pereiti perėją.

„Pavyzdžiui, Vilniuje toks laikas yra 1,5 m/s, mes manome, kad klaipėdiečiai yra lėtesni, tai pas mus laikas yra 1,2 m/s. Jei gatvės plotis yra 10 metrų, tuomet žalias signalas turi degti 12 sekundžių“, - skaičiavo M. Vasiliauskas.

Buvo atvejų, kuomet bendrovė kartu su Savivaldybe nagrinėjo klaipėdiečių skundus dėl per trumpai degančių žalių signalų ties perėjomis.

„Jei žmonės mano, kad yra problema, gali kreiptis į mūsų bendrovę arba rašyti skundą Klaipėdos savivaldybei. Ten yra Transporto skyrius, sėdėsime, kartu svarstysime. 

Kita vertus, pėstiesiems yra duodama papildomai laiko pabaigti eiti, nes net ir degant raudonam signalui, automobiliams neleidžiama iškart važiuoti. Priklausomai nuo perėjų, jiems yra papildomai paliekama 5 ir daugiau sekundžių“, - sakė M. Vasiliauskas.

Jis pažymėjo, kad reguliuoti šviesoforų signalus pagal gyventojų norus skubama ne visuomet.

„Kiekvieno šviesoforo perreguliavimas turi būti susietas ir su kitų sankryžų reguliavimu. Jei ilginsime laiką perėjoms, tai nukentės transporto eismas. Todėl nėra viskas taip paprastai sprendžiama, reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai“, - teigė M. Vasiliauskas.