Raudonos plytos žemaičių ir lietuvininkų santarvei

Po daugiau nei pusmečio Atgimimo aikštėje atnaujinus darbus ir tęsiant archeologinius tyrimus per 3-4 mėnesius tikimasi atsakyti į daugelį klausimų dėl šios istorinės Klaipėdos dalies praeities ir dešimtmečiais po žeme paslėptų statinių likučių.

Istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad šiandien yra svarbiausia neskubėti.

© VIENYBĖ. Jau ne vieną dešimtmetį vykstanti diskusija dėl Atgimimo aikštės atgimimo yra gera proga diskusijai ir bendriems sprendimams dėl Klaipėdos ateities. Valdo PRYŠMANTO nuotr.

„Tai yra miesto branduolys. Visų pirma reikia atlikti tyrimus ir sudėlioti taškus. Jaučiu, kad šiandien yra skubama, tačiau skubėti negalima. Galima praleisti gal net smulkią detalę, kuri gali būti labai svarbi“ - sako A. Bumblauskas.

Jis primena, kad po 1945 metų Klaipėda buvo visiškai sugriauta, mieste nebeliko žmonių. Tuomet prasidėjo nauja Klaipėdos istorija, todėl yra svarbi kiekviena vertybė, kurią galima išsaugoti.

„Čia reikia labai subtilaus planavimo. Kiekvienas tyrimas yra pirmas taškas, o toliau - galvoti, kaip įveikti vokiečių ir lietuvių ar žemaičių prieštaravimus. Tie prieštaravimai turėtų būti seniai palikti istorijai“, - ideologines priešpriešas uostamiestyje pastebi A. Bumblauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad neretai idėjiškai ir strategiškai mąstančius nustelbia „sandėlio vedėjai“.

„Klaipėda turi būti atsarginė Lietuvos sostinė, nes Vilnius yra neapginamas, jo net neįmanoma evakuoti. Tą reikia turėti omenyje. Reikia mąstyti strategiškai“, - teigia A. Bumblauskas.

Anot jo, taip ir Klaipėdos dalis aplink Atgimimo aikštę, Liepų alėja - tai karalienės Luizės miestas. Laikotarpis, kai Klaipėda vienintelį kartą istorijoje buvo tikra sostinė.

„Nesu garantuotas, kad viską čia galima taip lengvai atstatyti - Klaipėdai reikia originalių, neeilinių sprendimų, nes ji yra atsarginė Lietuvos sostinė. Tad viską reikia matyti strategiškai, nacionaliniu ar net europiniu mastu“, - platesnio požiūrio pasigenda A. Bumblauskas.

Jis akcentuoja, kad Klaipėda yra ne eilinis miestas, ir tiki, kad originalios idėjos gali sutelkti miestą.

Tačiau kol kas, sprendžiant Atgimimo aikštės klausimą, susitelkimo nematyti. Susitelkimo istorikas nemato ir sprendžiant Jono bažnyčios atstatymo klausimą.

"Jono bažnyčios atkūrimas būtų svarbus, bet nebūtinai reikia tiesiog statyti - reikia originalių idėjų. Kalbame ne apie Klaipėdos, ne apie Vilniaus ar Kauno atskirus interesus, kalbame apie bendrą Lietuvos interesą. Europinė idėja turėtų visus vienyti, - sako A. Bumblauskas.

Tęsiami darbai

Archeologas, bendrovės „Archeologiniai sprendimai“ vadovas Donatas Zubrickas sako, kad jo komanda akylai prižiūri, kaip šiuo metu Atgimimo aikštėje yra išvežamas paviršinis gruntas.

„Toliau bus atliekami archeologiniai žvalgymai, nukasinėjami nevertingi sluoksniai - tie, kurie nėra reikšmingi, kad būtų galima perduoti kariuomenei išminuoti“, - tolimesnę eigą atskleidžia D. Zubrickas.

Anot jo, išminavimo metu archeologai stebės, kad nebūtų pažeistos atkastos struktūros. Jos vėliau gali būti pripažintos vertingomis, todėl reikia užtikrinti, kad jos nebūtų pažeistos.

„Kariuomenė atliks skenavimą, jie lokalizuos zonas, kuriose yra sprogmenys, ir juos pašalins“, - paaiškina D. Zubrickas.

Anot jo, mažai tikėtina, kad išminuojant būtų pažeistos atkastos struktūros, nes pastatai atsirado pirma, o tik vėliau buvo padėti sprogmenys.

„Jei sprogmuo būtų po pamatais, užtektų lokalaus atkasimo ir išėmimo. Tačiau, kol nematome konkrečios situacijos, sunku pasakyti tiksliai“, - nesileidžia į prognozes D. Zubrickas.

Arčiau Muzikinio teatro esančioje aikštės dalyje yra geriau išlikusi senojo užstatymo struktūra.

„Viduryje aikštės yra sovietmečiu pakloti tinklai - vandentiekis, lietaus nuotekos, kanalizacija, tai tose vietose viskas suardyta. Prie tinklų, tyrimų metu matėme, kad ten stipriai viskas nugriauta“, - pažymi archeologas.

Pasak D. Zubricko, dalis struktūrų buvo Kultūros vertybių vertinimo tarybos metu pripažinta nevertingomis dėl menko išlikimo laipsnio. Jau anksčiau buvo dalis išardyta ar panaudota antriniam naudojimui - akmenys dažnai būdavo išardomi ir panaudojami kitur.

„Neatkasus būtų drąsu teigti, kiek dar rasime. Pačios struktūros gali būti vertingos, nors archeologiškai datuojant (XIX a.-XX a. pradžia) jos nėra vertingos, bet jei Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisija pripažįsta, kad tai vertinga architektūrine prasme ar dėl kitų kriterijų, tada jos saugomos. Dalis struktūrų jau yra pripažinta vertybe“, - sako D. Zubrickas.

Anot jo, struktūrų vertinimas yra sudėtingas procesas. Vertinamas kiekvienas fragmentas atskirai. Grindinių aikštėje yra apie dvidešimt, dalis jų vertingi, dalis - ne. Su pamatais tas pats - kai kurie fragmentai yra vertingi, kai kurie ne. Kiekviena struktūra nagrinėjama komisijoje ir sprendžiama atskirai.

„Tiksliai sunku pasakyti, bet manau, kad vertingos struktūros užima iki dešimties procentų aikštės“, - sako archeologas.

Anot jo, tikslesnė informacija paaiškės baigus šiuo metu numatytus darbus. Tai turėtų užtrukti 3-4 mėnesius. Per tą laiką turi būti atidengtos likusios struktūros. Perdavus nevertingus sluoksnius kariuomenei, ji galės atlikti skenavimą, ieškoti sprogmenų.

„Kas bus po to, priklausys nuo to, kiek struktūrų dar atrasime - tai turės įtakos tolesniems sprendimams“, - sako D. Zubrickas.

Problema išpūsta?

„Man atrodo, kad ši problema yra šiek tiek išpūsta“, - apie Atgimimo aikštės situaciją svarsto Klaipėdos universiteto archeologas Vladas Žulkus.

„Archeologai arba tie, kurie kasinėja ir vertina, turi vadovautis tam tikromis taisyklėmis, kaip ir visur kitur. Yra reglamentas, kuriame aiškiai apibrėžiama, kas laikoma archeologine vertybe. Kad ir kaip būtų, 1800 metai dabar yra ta riba. 

Kitaip tariant, viskas, kas yra vėlesnio laikotarpio - pastatų liekanos, grindiniai - nėra laikoma archeologine vertybe. Tai reiškia, kad įstatymiškai jų saugoti neprivaloma“, - paaiškina V. Žulkus.

Anot jo, jeigu būtų privaloma saugoti vėlyvesnių pastatų liekanas ar kitus palyginti nesenus radinius, tai labai trukdytų miesto tvarkymui ir plėtrai. Todėl ta riba Lietuvoje ir nustatyta.

„Pagal reglamentą, archeologinis sluoksnis, kuriame nėra XVIII a. ar senesnių radinių, formaliai neturi būti saugomas. Jį galima, kaip numato tvarka, net mechaniškai pašalinti - tiesiog iškasti, išvežti ir tęsti kasinėjimus. Archeologas privalo ištirti sluoksnį iki galo, nes toliau gali būti vertingesnių sluoksnių. Jei to nepadarys, gali būti atimta teisė dirbti. 

Jei randama ką nors vertingo - senesnių fragmentų ar sluoksnių - tada sprendžiama, kaip juos išsaugoti. Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai“, - aiškina V. Žulkus.

Profesoriaus nuomone, nors dabar atodangos Atgimimo aikštėje tos atrodo gražiai, bet neįmanoma įsivaizduoti, kaip jas būtų galima eksponuoti. Tam reikėtų milžiniškų pinigų ir daug darbo. O ką iš to gautų žmonės? Užkasti jau atkastus fragmentus taip pat nėra prasmės.

„Nematau prasmės tai eksponuoti. O jei jų neardysi, tai prieštaraus reglamentui, kuris reikalauja sluoksnį ištirti iki galo. Lėšų, kurios galėtų būti skirtos tam eksponavimui, geriau būtų panaudojamos senesniems pastatams, kurie dar stovi ir šiuo metu nyksta. 

Manau, kad visa ši problema šiek tiek dirbtinė. Jei bus laikomasi įstatymų ir reglamento, jokių keblumų neturėtų kilti“, - apibendrina V. Žulkus.

Anot jo, svarbiausia yra toliau diskutuoti ir žiūrėti į ateitį, kad, prieš įgyvendinant kitus projektus, pirmiausia būtų tikslinga atlikti archeologinius tyrimus ir tik vėliau, įvertinus realią padėtį, vystyti projektą.

„Žmogiškai žiūrint, matosi, kad diskusijoje dėl Atgimimo aikštės trūksta bendro sutarimo. Yra viena pusė su savo argumentais, yra kita pusė su savais. Ar įmanoma rasti bendrą požiūrį? Nežinau, bet ieškoti tikrai reikia“, - sako V. Žulkus.

Anot jo, reikėtų daugiau nedidelių darbo grupių, kur susitiktų ir Kultūros paveldo departamento atstovai, kurie pasakytų savo nuomonę. Toks formatas galėtų leisti lengviau rasti realius sprendimus.

„Dabar vystytojams labai didelis spaudimas. Iš vienos pusės - sprogmenų klausimas ir miestiečių saugumas, iš kitos pusės - kultūros vertybių išsaugojimas“, - pažymi V. Žulkus.

Diskusija tęsis

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas „Vakarų ekspresui“ pakartojo jau ne kartą Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus išsakytą poziciją.

„Reikia baigti archeologinius kasinėjimus ir išminuoti teritoriją. Tai svarbiausia. Tuomet miesto pozicija yra, kad visos vertingos struktūros, kurios bus rastos Atgimimo aikštėje, turi būti išsaugotos“, - sako A. Kamarauskas.

Anot jo, Atgimimo aikštės klausimu ir toliau vyksta konsultacijos su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ministerija, archeologais, visuomenininkais.

„Kai turėsime daugiau informacijos, planuojame tęsti viešas diskusijas. Supažindinti visuomenę su planuojamais sprendimais“, - sako A. Kamarauskas.