Smiltynėje sodins paminklinį medį

Istorinės Smėlio karčemos kopos papėdėje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako bus pasodintas paminklinis, vardinis medis - Smiltynės liepa. Po jos šaknimis šventės organizatoriai užkas kapsulę su laišku ateities kartoms.

Tokios simbolinės akcijos priežastis susijusi su istoriniu, Smiltynei reikšmingu faktu: 1900 m. rugpjūčio 1 d. Mėmelio (Klaipėdos) miestas iš Vokietijos imperijos (vyriausybės) už 32 371 markę Smiltynę nusipirko. Ji iš smėlio dykynės išsivystė į modernų kurortą, gausiai lankomą bei mylimą ir šiandien.

Aktualizuos istoriją

Tradicija Smiltynėje, Smėlio karčemos (vok. Sandkrug) aplinkoje sodinti vardinius medelius gimė dar XIX a. pab., kuomet buvo pasodintas Wilhelmo ąžuolas (spėjama, dedikuotas Vokietiją suvienijusiam kaizeriui Wilhelmui Didžiajam arba jo anūkui, paskutiniajam Prūsijos karaliui Wilhelmui II).

1934 m. prie kelio į maudykles pasodintas bei tebeauga Lietuvos Respublikos pirmajam prezidentui Antanui Smetonai (1874-1944) jo 60-ies metų jubiliejaus proga dedikuotas ąžuolas, vadintas Tautos Vado ąžuolu.

Atliepiant gražią paminklinių medelių sodinimo istoriją, minėtos kopos pietinėje papėdėje klaipėdiečio žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos iniciatyva 2019 m. pasodintas Prezidento ąžuolas, skirtas Prezidento institucijos 100-mečiui paminėti.

2023-iaisiais - Klaipėdos krašto ąžuoliukas, dedikuotas 1923 m. įvykusiam Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos.

Priminsime, kad jau 125 metus Smiltynė yra Klaipėdos miesto dalis.

„Atėjo metas atiduoti duoklę ir Smiltynei: ji uostamiesčio dalimi tapo lygiai prieš 125 metus. Kitos jubiliejinės progos teks laukti ilgokai, nes rašytiniuose šaltiniuose Smiltynė (vokiškai - Sandkrug) pirmą kartą paminėta 1540-1541 m., todėl visus, mylinčius Smiltynę, kviečiame atvykti į medelio sodinimo šventę, dalyvauti ekskursijoje bei prasmingai praleisti laiką“, - pasakojo šio renginio iniciatorius bei Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojamo projekto „500 jūrmylių iki Smiltynės“ vadovas D. Nikitenka.

Jis pridūrė, jog pati Smiltynės tapimo Klaipėdos miesto dalimi istorinė aplinkybė yra primiršta, todėl vienas pagrindinių renginio tikslų yra ją aktualizuoti.

„Klaipėda ne tik nusipirko Smiltynę. Miestas, siekdamas užtikrinti reguliarų, saugų ir pigų susisiekimą su ja, už 28 000 markių įsigijo ir kelto privilegiją. Tais pačiais metais į Smiltynę įrengtas elektros tiekimas. Vietovė pradėjo sparčiai vystytis kaip modernus jūros kurortas“, - teigė visuomenininkas.

Klaipėdietiškas kurortas

Turtingi miestiečiai Smiltynėje, palei Kuršių marių pakrantę, ėmė statyti vasaros vilas, 1907-1908 m. iškilo kurhauzas su 50-60 vietų viešbučiu ir prieplauka, pamaryje bei pajūryje atsidarė kavinės, restoranai, įrengta paplūdimių infrastruktūra, pasivaikščiojimo mišku takai ir kt.

Klaipėdos universiteto istorikas, prof. Vygantas Vareikis tikino, jog Smiltynės kurortas tapo puikia alternatyva Juodkrantei, Palangai, Melnragei.

„1900 m. įvykęs Smiltynės įsigijimas miestui buvo reikšmingas, nes Klaipėda pagaliau turėjo unikalią poilsiavietę. Visa tai susiję su uostamiesčio gyventojų gausėjimu bei to laikotarpio mada, poilsiavimo, sveikatinimosi kultūra. Įdomu tai, jog Juodkrantė su vilomis, aukšto lygio restoranais buvo labiau lankoma žydų, Palanga - Didžiosios Lietuvos gyventojų, o Smiltynė - klaipėdiečių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Smiltynės kurortas ypač suklestėjo tarpukariu (1923-1939 m.), Klaipėdos kraštą prijungus prie Didžiosios Lietuvos.

Uostamiesčio kultūrinio ir muzikinio gyvenimo flagmanu tapusio kurhauzo vasaros estradoje vykdavo žymių atlikėjų (operos solisto Kipro Petrausko, violončelininko Kurto Engerto ir kt.), valstybinio Radiofono simfoninio orkestro, Klaipėdos bandoniumo koncertai.

Svarbią misiją Smiltynė atliko pirmosios, 60 tūkst. svečių sulaukusios Jūros dienos (šventės) 1934 m. rugpjūčio 11-12 d. metu: joje vyko įvairūs pramoginiai, sporto renginiai, svečių plukdymas į pusiasalį laiveliais ir kt.

Šventinė programa

Vardinio, Smiltynei skirto medelio (mažalapės liepos) sodinimas - simbolinis gestas parodant, kad Klaipėdos miestas, miestiečiai myli bei vertina šią teritoriją. O kartu ir priminimas ateities kartoms: medelio sodinimo akcijos metu tradiciškai po šaknimis bus pakasta laiko kapsulė su laišku, tos dienos laikraščiais, pinigais.

„Pagal galimybes, simboliškai kastuvu užmesti žemių galės visi dalyviai. Į kapsulę dėsime ir pinigus, todėl turėkite kišenėje monetų. Ypač praverstų 2 eurų proginės monetos, kurias yra išleidęs Lietuvos bankas. Būtinai įdėsime neseniai nukaldintą monetą, skirtą Lietuvos gynybai“, - teigė D. Nikitenka.

Be kita ko, Smiltynės medis turės ir dar kelias dedikacijas: Kuršių nerijos nacionalinio parko įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (2000 m.) 25 metų sukakčiai paminėti bei vietovę savo rankomis, sunkiu darbu apželdinusiems miškininkams, kopų prižiūrėtojams bei darbininkams pagerbti.

Smiltynės medelį dovanoja Kuršių nerijos miškus prižiūrintis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinys.

Gerai nuotaikai bei išskirtinei atmosferai sukurti kelias retro stiliaus, lietuviškas tarpukario dainas (žinomus šlagerius) atliks muzikantai Simas ir Gabrielė Buziliauskai. Pasidarbavus kastuvais lauks firminė, pagal slaptą receptą išvirta žuvienė, kurią pagamins Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai.

Pasibaigus apie valandą truksiančiai ceremonijai visi norintieji galės nemokamai dalyvauti kraštotyrininko D. Nikitenkos vedamoje pažintinėje ekskursijoje po įdomiausias, slėpiningiausias Smiltynės vietas (maršruto ilgis - apie 3 km, trukmė - apie 3,5 val.).