Smiltynės liepa - duoklė istorijai, miškininkams ir gamtosaugai

(2)

Smiltynėje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako, netoliese Prezidento ąžuolo, Klaipėdos krašto ąžuoliuko, gegužės 17 d. pasodintas dar vienas paminklinis, vardinis medis - Smiltynės liepa.

Smiltynės liepa pažymi 125-ąsias metines, kai 1900 m. rugpjūčio 1 d. Mėmelio (Klaipėdos) miestas iš Vokietijos imperijos už 32 371 markę Smiltynę nusipirko tam, kad smėlio dykynę paverstų moderniu kurortu.

„Klaipėda ne tik nusipirko Smiltynę. Miestas, siekdamas užtikrinti reguliarų, saugų ir pigų susisiekimą su ja, už 28 000 markių įsigijo ir kelto privilegiją. Tais pačiais metais į Smiltynę įrengtas elektros tiekimas. Vietovė pradėjo sparčiai vystytis kaip modernus jūros kurortas. 

Šiandien Smiltynė, išsaugojusi savo nuostabią Kuršių nerijos gamtą, kontrastuoja su pramoniniu Klaipėdos uostamiesčiu ir suteikia jam unikalumo“, - pažymėjo iniciatyvos autorius, visuomenininkas, dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistas, Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojamo projekto „500 jūrmylių iki Smiltynės“ vadovas Denisas Nikitenka.

Pasak Deniso, Smiltynės liepa turi dar kelias dedikacijas. Ji pažymi ir  Kuršių nerijos nacionalinio parko įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (2000 m.) 25 metų sukaktį ir yra pagarbos ženklas vietovę savo rankomis, sunkiu darbu apželdinusiems miškininkams, kopų prižiūrėtojams bei darbininkams.

Mažalapę liepą Smiltynei padovanojo ir atminimo ženklą šalia jos pagamino Kuršių nerijos miškus prižiūrintis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinys.

Jo vadovas Tomas Zaleckis priminė, kad liepa mūsų tautosakoje, mitologijoje vertinama kaip mama, gyvybės simbolis, sveikatos šaltinis.

„Jos aplinką, kaip matau, reikės tvarkyti, nes greta augantis beržas jau svyra ir turi žaizdų, jį kažkada teks pašalinti, o ši liepa augs, žydės, kvepės, tikiuosi bitės dūgz. Tebūnie ši liepa - padėka mūsų istorijai, miestui, bendruomenei, vietos gyventojams už tai, kad Smiltynė yra vieta, kurioje miesto žmogus gali atgauti pusiausvyrą“, - kalbėjo miškininkas.

 Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė apgailestavo, kad Smiltynė suklesti tik vasaros metu.

„Norėtųsi, kad ji būtų gyvesnė ir kitais metų laikais. Džiaugiamės Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumu, kuris yra pagrindinis traukos objektas, mūsų parko Gamtos mokyklos veikla, tikimės, kad gyvybės pridės Kuhauzas ir kad pavyks įgyvendinti Miško parko projektą“ - linkėjo Smiltynei atgauti tarpukario puošnumą L. Dikšaitė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros,sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas papildė, kad pagaliau pavyko peržengti tarpžinybinius barjerus rengiant Miško parko projektą, kuris buvo ilgokai įstrigęs.

„Bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionaliniu parku bei Miškų urėdija be didesnės intervencijos į gamtą projektuojame apie 20 km takų. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau bus skirtas finansavimas šiam projektui ir jį įgyvendinus Smiltynės lankytojams atsivers šios teritorijos landšafto lobiai“, - sakė R. Zulcas.

Smiltynė džiugina žmones, ne tik vaikščiojant jos žeme, bet ir žvelgiant į ją iš vandens. „Kiekvienu metų laiku praplaukdami pro Smiltynę laivais grožimės jos kintančiu grožiu“, - sakė Smiltynės liepos sodinimo ceremonijoje dalyvavęs uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.

Sodindami Smiltynės liepą renginio dalyviai po jos šaknimis užkasė kapsulę su laišku ateities kartoms. Į kapsulę taip pat buvo įdėti du tos dienos miesto laikraščiai ir pinigai.

D. Nikitenka specialiai iš kolekcininkų įsigijo 1900-ųjų metų, kai buvo nupirkta Smiltynė, vokiškus 10 pfenigių ir taip pat šiais metais Lietuvos banko išleistą 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos gynybai.

Renginio dalyviai taip pat įmetė pinigų į kapsulę. Taip pat visi draugiškai ir užbėrė žemių sodinant medelį.

Gerą nuotaiką bei išskirtinę atmosferą  renginio metu sukūrė retro stiliaus, lietuviškas tarpukario dainas atlikę muzikantai Simas ir Gabrielė Buziliauskai.

Pasidarbavus kastuvais visų renginio dalyvių laukė firminė, pagal slaptą receptą išvirta žuvienė, kurią pagamino Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai.

Pasibaigus Smiltynės liepos sodinimo ceremonijai būrys jos dalyvių leidosi įD. Nikitenkos vedamą pažintinę ekskursiją po įdomiausias, slėpiningiausias Smiltynės vietas. D. Nikitenka.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder