Tokia galimybė - įmanoma, ją suteikia įstatymas, tačiau iki šiol nei mieste, nei Lietuvoje niekas ja nepasinaudojo.
Atsiskyrimas gresia Kalnupės 21-ajame name - šiame devynaukštyje yra daugiau nei pusantro šimto butų, kurių gyventojai ne visada sutaria principiniais klausimais, dėl to išryškėjo jų priešprieša, bylinėjamasi teisme.
Dalis nori atsiskyrimo
Šiuo metu pastatą administruoja daugiabučio namo savininkų bendrija „Upė“, tačiau bendro ūkio valdymas tenkina ne visus.
"Gyventojai jau pritarė atsiskyrimui, 57 butai, tai apie trečdalį. Bus atskira bendrija su kitu pirmininku, dokumentai jau tvarkomi, atsiskyrimas dar neįregistruotas.
Įstatymai tokią galimybę leidžia, name bendrijos gali veikti atskirai, jeigu turi savo šilumos punktą ir elektros skydinę, galima taip skaidyti„, - “Vakarų ekspresui" sakė namo gyventoja Gražina Korsakė.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme iš tikrųjų numatyta tokia skaidymo galimybė.
„Butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali (...) būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate ar pastato dalyje“, - skelbia teisės akto 26 straipsnis.
Bendrijos „Upė“ pirmininkas Rimvydas Rameika sako girdėjęs apie tokius skaidymo planus, tačiau teisinę galią turintys veiksmai jam nėra žinomi.
„Buvo tokių užmojų, tai turbūt yra Gražinos Korsakės asmeniniai norai, bet jokių žingsnių tuo klausimu nėra padaryta. Į bendriją niekas nesikreipė, o pagal įstatymą neužtenka tik taip sugalvoti ir parašus surinkti. Čia gal dešimtmetį jau toks bėgiojimas vyksta“, - kalbėjo jis.
Pirmininkas sako, kad pagal dabartinį reguliavimą negalėtų būti taip, jog be jo žinios būtų pradėtas bendrijos skaidymo procesas.
„Ne. Įstatyme gana aiškiai nurodytos procedūros, tvarka. Taip, teorinė galimybė yra, bet tokį norą turi tik vienas asmuo, teismo pašalintas iš bendrijos pirmininko pareigų ir norintis vadovauti. Ne pirmininkas sprendžia, o visuotinis susirinkimas. Jeigu jis nuspręs ir leis, tada tegul ir prasideda tos procedūros“, - kalbėjo R. Rameika.
G. Korsakė paneigė, kad vadovautų atskirtai bendrijai: „Jokiu būdu.“
Skiriasi požiūris į tvarką
Kaip teigia G. Korsakė, dalis gyventojų pyksta, nes kaimynai nenori tvarkyti prastos būklės namo, tai vienas iš motyvų, dėl to ir kilo noras atsiskirti.
„Kai aš pirmininkavai, namas ėjo link renovacijos, ji trijų kambarių butui būtų kainavusi 5 tūkstančius litų (...) Bet buvo politika bet kokia kaina stabdyti renovaciją. Šiandien padėtis baisi, baisiau nei bendrabutis. Namą reikia tvarkyti palaipsniui, o ne gyventi taip baisiai“, - pasakojo G. Korsakė, kuri pati gyvena šiame name.
Dar vienas šio namo gyventojas, nepanoręs viešinti savo vardo, teigia, kad priklauso tai grupei, kuri atsiskirtų nuo dabartinio administratoriaus. Kaip vieną iš priežasčių jis taip pat įvardijo kaimynų nenorą tvarkytis.
"Namas labai didelis - 162 butai - nuomonių labai daug. Nenoriu nieko įžeisti, bet nuo sovietinių laikų čia gyvenantiems rusams nieko nereikia, jie nieko nenori. Jeigu nori tvarkytis - tai tik per didžiausius vargus.
Aišku, kad atsiskyrus bus geriau", - pasakojo vyras.
Anot jo, dabartinis pirmininkas sprendimus priima kaip diktatorius: „Panašiai kaip Lukašenka.“
Bendrijos „Upė“ pirmininkas R. Rameika pritaria, jog norint susitvarkyti tam tikras namo problemas gyventojus dėl tokios būtinybės pavyksta įtikinti ne iš karto.
"Balsavimai dėl laiptinių remonto ar vamzdynų keitimo vyksta raštu, dažniausiai tik iš antro karto pavyksta priimti sprendimus.
Nėra taip, kad namas būtų labai vieningas, bet yra branduolys - aktyvesni žmonės, - su kuriais galima konstruktyviai kalbėtis, jie palaiko ir, kai reikia, sprendimai yra priimami", - sakė R. Rameika.
Jis sutinka, jog namo gyventojai yra pasidaliję į stovyklas, tačiau įžvelgia nesąžiningą kai kurių kaimynų elgesį.
"Tos stovyklos yra - Gražina Korsakė turi keletą jai prijaučiančių žmonių ir kelia sumaištį, ir ant manęs purvą pila, ir nuteikinėja žmones, raštus rašinėja, į pašto dėžutes mėto.
Jeigu ji norėtų būti pirmininke, derėtų kalbėti konstruktyviai, ne per emocijas - yra purvinų, šlykščių dalykų. Bet žmonės mato, supranta", - kalbėjo R. Rameika.
G. Korsakė teigia, jog bendrijos sprendimai neatliepia gyventojų valios.
„Kaupiamasis fondas padidintas be gyventojų sutikimo, jis turi savo “šaiką„ - keturi, penki žmonės - jie ir vadovauja namui. Darbotvarkėje vienaip, protokole - kitaip, dingo klausimas dėl renovacijos. Norime, kad gyventojai sąžiningai spręstų - ko jiems reikia, ir ko nereikia“, - kalbėjo ji.
Bylinėjasi teisme
Namo gyventojų nesutarimai šiuo metu yra peraugę į civilinę bylą, kuri nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.
Teismo atstovė Monika Vismantė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog šiame ginče G. Korsakė siekia pripažinti negaliojančiais bendrijos „Upė“ sprendimus, priimtus dar 2023 metų rugsėjį.
„Ieškovė prašo pripažinti, jog DNSB “Upė„ 2023 metų rugsėjo 14 dieną vykęs bendrijos narių susirinkimas buvo neįvykęs dėl kvorumo nebuvimo ir panaikinti visus susirinkimo metu priimtus sprendimus. “Upė„ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka (...) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą“, - nurodė M. Vismantė.
G. Korsakė sako, kad bylų būtų galima kelti ir daugiau, tačiau atsiskyrus nuo bendrijos to neprireiks.
„Žmonės paprasčiausiai pavargo nuo betvarkės, nuo savivalės - būtų galima bylas kelti, bet kadangi mes atsiskiriam, tai nekovosim“, - pasakojo G. Korsakė.
Teorinė galimybė
Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėjos Jolantos Mickevičienės teigimu, toks skirstymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu pastato dalis gali veikti nepriklausomai nuo kitų namo dalių.
„Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas“, - teigiama jos komentare Vakarų ekspresui".
Namų administratorius ir jų atstovus vienijančių Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų konsultantas Vytautas Jonaitis neneigia tokio scenarijaus galimybės, bet primena, jog būtina išanalizuoti namo dokumentus - jie ir atsakys į klausimus, ar atsiskyrimas įmanomas.
"Tai sudėtinga. Ar gali atskiros pastato dalies bendriją steigti, tai faktiškai priklauso nuo bendro naudojimo objekto aprašo - yra ir toks dalykas. Kiekviena bendruomenė ar kiekvienas namas turi turėti tokį aprašą.
Jeigu ta dalis gali veikti nepriklausomai nuo kitos: turi savo šildymo, vandens įvedimo sistemą, o kitaip - ne, negali", - teigė ekspertas.
Ar gali atskiros pastato dalies bendriją steigti, tai faktiškai priklauso nuo bendro naudojimo objekto aprašo.
Yra ar nėra?
Įdomu tai, kad žinios dėl dviejų skirtingų bendrijų viename daugiabutyje nesutampa.
Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja J. Mickevičienė teigia, jog duomenų apie tokius atvejus neturi, tačiau galėtų dalyvauti, jeigu toks procesas būtų pradėtas.
„Savivaldybė teikia teisinę ir organizacinę pagalbą daugiabučių namų savininkams steigiant bendrijas, organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais“, - nurodoma jos komentare.
R. Rameika tikino apie tokius atvejus mieste negirdėjęs: „Nežinau.“
Tuo metu G. Korsakė tvirtina, kad Klaipėdoje yra tokių pavyzdžių.
„Yra, žinau, kad nuo kitų administratorių žmonės pabėgo, kažkokia dalis atsiskyrė nuo tokio, kaip aš vadinu, kolūkio. Gali skaidytis, gali jungtis, įstatymas nedraudžia“, - sakė ji.
Konsultantas V. Jonaitis sakė, jog nežino tokio pavyzdžio visoje Lietuvoje.
„Konkrečių tokių atvejų aš nežinau, neturiu tokių duomenų“, - teigė jis.
V. Jonaitis teigia naujajai Vyriausybei jau priminęs daugiabučių namų bendrijų veiklą reglamentuojantį įstatymą, kuris, eksperto teigimu, verčia žmones steigti bendrijas, nors tai visai nebūtina.
"Nereikia bendrijos steigti, ji susiformuoja nuosavybės pagrindu - tai Civilinis kodeksas nustato. Įsigijęs butą name tu tampi bendruomenės nariu, įgyji teises ir pareigas, reikia tik išrinkti atstovaujamus organus, kurie turėtų įgaliojimus tvarkyti bendrus reikalus.
Jeigu aš turiu butą daugiabutyje, aš esu tos bendruomenės narys, visi reikalai tvarkomi bendrai, sprendimai priimami balsų dauguma.
O dabar reikalaujama steigti juridinį asmenį, tai čia yra antikonstitucinis klausimas, nes asmenys, nedalyvaujantys steigime, netenka galimybės valdyti tą objektą, taip pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas, apibrėžtas Konstitucijoje", - dėstė V. Jonaitis, jau anksčiau viešai skelbęs, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai.
Ekspertas taip pat yra minėjęs, jog Lietuvos gyventojai bendrijas vangiai steigia dėl to, kad savivaldybės automatiškai priskiria daugiabučiams administratorius, kai daugelio šalių praktikoje kito asmens turto administratorius gali būti skiriamas tik teismo sprendimu.
„Matyt, tokia Civilinio kodekso nuostata buvo suformuluota, įvertinus paveldėtą tarybinių laikų praktiką, kai miestų butų ūkis buvo tvarkomas savivaldos įmonių. Privatizuojant butą, buvo pasirašomas pavedimas su butu susijusiai Butų ūkio įmonei administruoti atitinkamą namą“, - teigiama prieš trejus metus paskelbtame V. Jonaičio straipsnyje apie namų priežiūrą ir kontrolę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą