Tiesa, dar daugiau darbų tik laukia, nes ypač opus rajono kelių infrastruktūros klausimas, kyla iššūkių dėl Vilhelmo kanalo įveiklinimo, o švietimo įstaigų renovacijai planuojama skirti daugiau lėšų. Apie visa tai kalbamės su B. Markausku.
Kuo jums skiriasi šita kadencija nuo praėjusios?
Turbūt praeitoje kadencijoje mes daug ką galėjome tik pradėti planuoti. Projektuoti mūsų svarbiausius objektus, kaip kultūros centro renovacija, naujos mokyklos Trušeliuose statyba, daugelio gatvių tiesimą. Niekam ne paslaptis, kad viešajame sektoriuje nuo sprendimo iki įgyvendinimo gali praeiti ir penkeri metai. Praeitoje kadencijoje mes daugiau planavome, projektavome, o šioje kadencijoje prasidėjo realūs, matomi darbai. Praeitoje kadencijoje ir rajono biudžetas buvo kuklesnis. Tuomet resursai leido pasidaryti smulkius darbus, kelių remontus. Šiuo metu rajono biudžetas leidžia gana didelę dalį lėšų skirti siekiant užtikrinti mūsų stambiausių projektų vykdymą.
Aišku, reikia pasidžiaugti, kad daug kur artėjame prie pabaigos - Gargždų kultūros centro rekonstrukciją planuojame baigti, kaip ir numatyta, gegužės mėnesį. Naująją mokyklą Trušeliuose planuojame atidaryti rugsėjo pirmąją, jau įvyko ir vaikų registraciją tiek į mokyklą, tiek į darželį.
Ir jau esame apsisprendę, kad toje pačioje vietoje šalia statysime naują korpusą, kur perkelsime pradines klases. Ir yra priimtas sprendimas dėl dar vienos mokyklos statybos, jau vyksta žemės sklypo paieškos. Bet čia ir problemų yra, kadangi mes valstybinės žemės neturime planuojamoje teritorijoje. Viskas prasideda nuo tinkamo privataus sklypo paieškos ir pirkimo. Įvertinus, kiek gali kainuoti sklypo pirkimas, projektavimas, statybos procesai - kokių penkerių metų investicijų prireiks.
O kaip vertinate politinę situaciją Taryboje? Ypač nelengva jums buvo ankstesnė kadencija, šiemet taip pat įvyko pasikeitimų administracijoje…
Turbūt negalima lyginti pokyčių, kurie buvo praėjusios kadencijos viduryje. Praėjusią kadenciją du kartus keitėsi valdančioji dauguma, o šioje kadencijoje, kadangi jau dirbame pagal naująjį savivaldos įstatymą, ir meras turi gerokai daugiau įgaliojimų formuojant komandą, skiriant direktorių, skiriant vicemerus.
Šiemet vyko tik paprastas dalykas. Dauguma nepasikeitė, tik mano, kaip mero, sprendimu buvo atleistas Savivaldybės administracijos direktorius ir paskirtas naujas. Taip pat įvyko ir vicemerų pasikeitimas, bet jokio daugumos pasikeitimo nevyko. Ir tas nesukėlė jokio nestabilumo.
Šią kadenciją valdančioji koalicija yra stabili. Kitaip nei prieš tai buvusios kadencijos metu, kai meras su savo politine komanda vienu metu, kol susiformavo nauja dauguma, buvome likę opozicijoje.
Jei teisingai suprantu, įstatymų pakeitimai merams Lietuvoje nuo šios kadencijos suteikė didesnės galios, savivaldoje įnešė daugiau stabilumo?
Tikrai taip. Turi tas pakeitimas ir trūkumų, bet kad įnešė stabilumą - tai vienareikšmiškai. Ir per Lietuvą tikrai kol kas labai retai girdėti, kad kokie nors įvykiai būtų įvykę, nes anksčiau politiniai perversmai būdavo daug dažnesni dėl to, kad nebuvo susitariama dėl užimamų pozicijų, ir dėl to toks stumdymasis buvo. Dabar jeigu netgi dauguma pasikeistų, tai gali likti tie patys vicemeriai ir direktorius, nes dabar merų įgaliojimai yra tokie, kad be merų neįvyksta personalijų pasikeitimai.
Grįžkime prie darbų, jau minėjote apie mokyklą. Ar reiškia, kad tas antras korpusas Trušeliuose būtų taip statomas - viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu ar ieškosite koncesininko?
Greičiausiai ne, kadangi tai yra labai ilgas procesas, o mes tiek laiko neturime. Mes galvojome, kad per trejus metus reikia suprojektuoti ir pastatyti.
Tai šituo būdu netinka, nes tai būtų per ilgai. Greičiausiai, kad pati Savivaldybės administracija vykdys projektavimo ir statybos darbų konkursus. Galvojome, kad pradinėms klasėms reikėtų maždaug apie 300-400 vietų, tai tokio maždaug dydžio ir planuotume priestatą.
Aišku, iš anksto buvo sunku viską numatyti. Kai pradėjome registraciją į naująją mokyklą, tai aktyvumas viršijo mūsų lūkesčius. Bet, aišku, dar irgi nežinome, kiek vaikų grįš iš Klaipėdos mokytis, kiek ateis iš Plikių, iš Kretingalės, iš tų aplinkinių vietovių. Tai nuolat kintantys procesai.
Šiandien žinome norinčiųjų skaičių, jis yra gerokai didesnis, negu mūsų galimybės priimti yra naujojoje mokykloje Trušeliuose, bet visos dėlionės detalės paaiškės rugsėjo pirmąją.
Kalbant apie visą Slengių kvartalo teritoriją, jūs rengiate infrastruktūrinį planą, kuris spręstų susisiekimo problemas. Kokia situacija šiuo metu?
Slengių, Trušelių ir kaimyninėse teritorijose pagrindinių kelių savininkė - valstybė. Juos administruoja „Via Lietuva“. Tiek Ežero gatvės, tiek Smiltaitės gatvės pagrindiniai lūkesčiai buvo susiję su valstybės investicijomis iš „Via Lietuvos“.
Priminsiu, kad mes su „Via Lietuva“ pasirašėme darnaus bendradarbiavimo sutartį, ir ta sutartis jau turėjo būti įvykdyta. Ir mes buvome pasiruošę iš savo biudžeto prisidėti prie valstybės kelių rekonstrukcijos. Bet, deja, iki šios dienos tas susitarimas nėra įvykdytas.
Ir, tiesą pasakius, aš labai tikiuosi, kad dabar, pasikeitus politinei valdžiai, pasikeitus „Via Lietuvos“ vadovybei, kad visgi šis klausimas bus sprendžiamas palankiai.
Bet kol neturime konkrečių pažadų, darome mažesnius darbus. Įgyvendiname bent jau saugumo sprendimus. Yra rengiamos laikinos autobusų stotelės. Tokios vietos, kur žmonės gali bent jau saugiai stovėti. Yra įrengta keletas pėsčiųjų perėjų, apšvietimas. Padaryti nedidelės apimties darbai, kurie pagerina saugumą. Bet paties kelio rekonstrukcija iki šiol neaiški.
Aišku, mes kitą svarbų darbą darome. Mes užsakėme studiją, kuri jau yra baigiama rengti. Ir pateikėme įvairius variantus. Nes vien Ežero gatvės sutvirtinimas galutinio rezultato neduotų. Pagrindinė problema yra įvažiavimas į Klaipėdos miestą. Studijos rengėjų nuomone, problemą padėtų spręsti tiltas iš Klausmylių gatvės į Klaipėdą, „įsikertant“ Joniškės gatvėje. Tai būtų tinkamiausias situacijos sprendimas.
Taip pat yra nagrinėjamas Dangaus gatvės rekonstrukcijos į keturias eismo juostas variantas. Dabar vyksta derinimas su „Via Lietuva“, su Klaipėdos miestu ir Susisiekimo ministerija.
Bet tada mums reikės perimti iš valstybės tą kelią, nes mes galime investuoti tik į savo turimus kelius. Šie sprendimai turėtų paaiškėti per artimiausius porą mėnesių. Kartu atliekant studiją mes svarstome, nagrinėjame, kurios jau esamos ir naujos kelių jungtys pagerintų eismo situaciją. Pabaigus studiją, mes parengsime ir naują investicijų planą. Planuojame, kad per metus apie 12-15 milijonų eurų investuosime į Klaipėdos rajono kelių tinklą.
Aišku, šiek tiek liūdna, kad Klaipėdos miestas skeptiškai žiūri į mūsų planus. Mano įsitikinimu, viadukas iš Klausmylių į Klemiškės gatvę yra tik laiko klausimas, jis atsiras ir bus neišvengiamas. Bet dabar Klaipėda kategoriškai sako „ne“. Mes, aišku, juos suprantame, nes miesto gyventojai nelabai norėtų, kad ten intensyvėtų eismas. Bet spūsčių klausimą reikia spręsti. Ar dabar, ar po 5-7 metų, vis tiek greičiausiai tas viadukas turės atsirasti. Juo labiau kad kai kur jis siejasi su Klaipėdos planais. Planuojama naują futbolo stadioną statyti toje teritorijoje.
O kada daugiafunkcio sporto centro atidarymas?
Taip, darbai visiškai baigiami. Ir, kaip ir buvo skelbta, rangovas yra pasiryžęs užbaigti rugsėjo mėnesį. Dabar vienintelis klausimas yra dėl finansavimo.
Mes projektą finansuojame iš savo rajono biudžeto, negavome jokios paramos iš valstybės. Nors ir dabar turėjome susitikimus, važiavome, prašėme, bandėme. Mūsų tikslas - užbaigti sporto centro statybą kuo greičiau. Tai, manau, kad mes ir užbaigsime spalio mėnesį. Dėl finansavimo, ką tarėmės ir su rangovu, kad galbūt jis kažkokiu būdu palauktų mėnesį. Neturėtų kilti problemų su rangovu. Manau, kad spalio mėnesį mes atidarysime naują funkcinį centrą.
Daug dėmesio reikalauja šalia Klaipėdos esančios rajono žemės, bet aktyviai investuojama ir teritorijose šalia Kuršių marių, Svencelėje. Daug diskutuojama apie Vilhelmo kanalo įveiklinimą. Kokia ten situacija?
Mes labai palankiai žiūrime ir norėtume, kad viskas labai sklandžiai vyktų. Bet, deja, ne viskas priklauso nuo mūsų. Mes darbus, kuriuos pradėjome, juos ir darome. Tai Svencelės ir Drevernos šliuzo rekonstrukcija. Vyksta tilto per Vilhelmo kanalą renovacija. Ir Lankupių šliuzo numatyta renovacija. Ir Drevernoje padarėme naują kelią į uostą. Ten atsiras viešoji erdvė, per žuvininkystės vietos veiklos grupę bus įrengtas valčių slipas.
Bet, aišku, mums liūdna naujiena dėl dviračių tako palei Vilhelmo kanalą. Turbūt prisimenate, kad čia mes kartu ir su Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi važiavome, kad daug dėmesio skyrėme, jog jis atsirastų.
Bendras miesto ir rajono noras yra, kad būtų puiki vieta, nes dabar yra tik žvyrkelis. Bet šioje vietoje mums buvo naujiena, jog Kairių poligone yra numatyta įrengti šaudyklą.
Tai mums kelia tikrai nerimą, kad mes ten dviračių tako negalėsime nutiesti, nes šaudyklos apsauginė zona yra septyni kilometrai.
Buvo pirminis susitarimas su krašto apsaugos ministerija, su viceministre, bandysime siekti, kad šaudyklai būtų surasta kita vieta. Kalbėjomės su pačiais kariškiais, jiems nėra būtina, jog Kairių poligone ta šaudykla būtų įrengta. Pradžioje šaudyklą buvo planuota įrengti Tauragės rajone. Tikimės, kad kariškiams pavyks rasti kitą vietą, ir mes patys ieškosime. Tikėtina, kad dėl šaudyklos ne tik dviračių eismas, bet ir laivyba kanale, kurios atgaivinimo idėja puoselėjama, gali būti ribojama.
Nepaisant visko, Dreverna, Svencelė yra tarp mūsų rajono prioritetų. Šiais metais pradėsime rengti šios teritorijos bendrąjį planą. Iki šiol tokio plano nebuvo. Šiame plane ir bus numatytos vystomos teritorijos ir kas jose turėtų atsirasti.
Tai tikrai yra jautri teritorija. Čia stringa kai kurie jau vystomi projektai, ten, kur galime, bandome padėti. Organizuojame susitikimus su atsakingomis institucijomis.
O kokie darbai laukia ateityje?
Taip, kasmet skirti po dešimt milijonų iš biudžeto sporto centro statybai buvo iššūkis. Todėl dabar manome, kad yra didelis poreikis renovuoti švietimo įstaigas. Kitais metais galėsime sau daugiau leisti. Taip pat ir kelių remontui turėsime daugiau galimybių. Atsiranda naujų ES regionų politikos finansuojamų projektų. Jau pradedama naujo darželio statyba Gargžduose. Dar planuojame du naujus darželius Gargžduose ir Dercekliuose, Ketvergių mokyklos priestatas. Suplanuota keletas socialinių objektų. Darbų apimtys tikrai turėtų didėti. Jau planuojame ir 2027 metų darbus. Daugiau lėšų bus skirta Savivaldybės valdomų pastatų renovacijai. Visko išvardinti ir neįmanoma, darbų tikrai turime dar labai daug. Nes, kaip jau minėjau, ne viskas priklauso vien nuo mūsų. Noriu pasakyti, kad jaučiame naujosios valdžios supratimą. Matome, kad mus girdi, tačiau tai dar tik darbo su naująja centrine valdžia pradžia ir rezultatų reikia palaukti.
Naująją mokyklą Trušeliuose planuojame atidaryti rugsėjo pirmąją, jau įvyko ir vaikų registraciją tiek į mokyklą, tiek į darželį.
Mano įsitikinimu, viadukas iš Klausmylių į Klemiškės gatvę yra tik laiko klausimas, jis atsiras ir bus neišvengiamas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą