Daugiausia svarstymų – dėl Šaltinių skvero

Išskirtinė vandens erdvė

Akmenos upės pakrančių tvarkymo projektas bus įgyvendinamas etapais per kelerius metus, sujungiant Birutės gatvės salelę prie pirties su istorine Kretingos dvaro teritorija. 

Bendras pėsčiųjų tako su modernia infrastruktūra ir 5 aikštelėmis greta jo ilgis – 3,4 km. Daugiau kaip pusė – 2, 4 km – tako, pagaminto iš klijuotos medienos, bus įrengta ant polių. Tako plotis – 3,5 m.

Pirmiausia darbai bus pradėti dešiniajame Akmenos krante, nuo Žuvinės tilto iki Sapiegų gatvės ties muziejaus Ūkvedžio namu. Pats Žuvinės tilto tvarkymas į šį projektą nepatenka.

Projekto vadovė Svaja Kaniušėnienė ir projektuotoja Evelina Miežanskaitė būriui susirinkusių kretingiškių, tarp kurių buvo ir Vilniaus gatvės dalies, besileidžiančios į Šaltinių slėnį, gyventojai, priminė, kad didžiuma tako konstrukcijų būtent šioje dalyje ir bus įrengtos ant polių. 

Takas prasidės nusileidimu laiptais į nedidelę apžvalgos aikštelę prie tilto ir ves Šaltinių skvero link, kur bus formuojama vandenų erdvė su gėlynais, akmenų fragmentais, išsaugant vertingus medžius. 

Šaltinių skveras, kurį papuoš fontanai, šaltinis, upelis, tvenkinys, bus išskirtinis – ši erdvė bus pritaikyta įvairaus pobūdžio renginiams, iškyloms.

Ten numatytas ir viešasis tualetas, kuris bus prijungtas prie miesto bendrųjų tinklų. Taip pat arčiau Vilniaus gatvės šlaito bus įrengta laikino automobilių stovėjimo aikštelė atvykusiems pasigrožėti ar į renginius. Į ją bus patenkama iš aikštelės už senųjų kapinių tvoros. 

Iš Vilniaus gatvės bus įrengtas ir pandusas į Šaltinių skverą nusileisti negalią turintiems žmonėms ir tėvams su vaikais vežimėliuose.

Numatė potvynių riziką

Toliau takas ant polių ves po kelio A11 tiltu, į jį galima bus laiptais nusileisti iš Žemaitės alėjos. Netoli „Trevenos“ degalinės ir daugiabučių namų bus įrengtos 3 laisvalaikio zonos – vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, taip pat – dar vienas viešasis tualetas ir geriamojo vandens įrenginys. 

Artėjant prie dvaro, bus suformuotas tvenkinys, į kurį  nutiestas pontoninis pusmėnulio formos tiltas. Greta bus įrengta poilsiavietė, o trasos pabaigoje – nedidelė prieplauka laiveliams nuleisti.

Projektinius pasiūlymus rengę projektuotojai įvertino ir potvynių riziką – pagrindinis  takas ir poilsio erdvės bus įrengti aukščiau, negu pakyla Akmenos upės vanduo per potvynius – takas iškils 2 m virš upės. Įrengtos metalinės konstrukcijos ledų sangrūdoms laužyti.

Svarstyme dalyvavęs kretingiškis architektas Vytautas Grykšas ir landšafto architektė Aida Mitkienė pripažino, kad projektas – gana modernus, tačiau išsakė ir savų pastabų. 

A. Mitkienei, tarkim, kliūva nusileidimas į tako pradžią ties Žuvinės tiltu: jos manymu, šis sprendinys gana agresyviai įsipiešia į kraštovaizdį ir disonuoja su aplinka – sodybomis kitame krante ir greta esančia kultūros paveldo teritorija – privačiam asmeniui priklausančiu 200 metų senumo buvusios vienuolyno skalbyklos pastatu.

Užkliuvo panduso idėja

V. Grykšui buvo smalsu, kodėl Šaltinių skverui pasirinkta apskritimo formos idėja, jei galima panaudoti jau įprastą Kretingos miesto logotipą – stilizuotą akį ar ankstyvosios krikščionybės simbolį žuvį.

Projektuotojos paaiškino, kad Šaltinių skveras yra pėsčiųjų tako epicentras, todėl ir pasirinkta tokia jo forma. Joms antrino Savivaldybės atstovai, kad akies logotipas yra laikinas rinkodaros ženklas, kuris gali keistis, be to, jis nėra mūsų miesto herbas ar simbolis.

A. Mitkienė pasvarstė, ar pagrįstai investuojama į pandusą – nusileidimą į Šaltinių slėnį: tai ir brangus įrenginys, ir problemiškas dėl grunto stabilumo bei nuolydžio. 

Projektuotojos oponavo, kad nuolydžio norma – 7,5 proc. kas 9 m – išsaugota, panduso konstrukcija nesanti sunki – jis bus gaminamas ne iš monolito, o ant metalinių polių.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sakė, kad dėl panduso toje vietoje buvo nemažai diskutuota Savivaldybėje: „Žmonėms su negalia iš kitur nusileisti į pėsčiųjų taką būtų sudėtinga. 

Svarstyta ir apie keltuvą, tačiau šis irgi turi minusą – juos niokoja vandalai. Ar pandusas įsipaišys vizualiai, nežinia, tačiau jis reikalingas funkcionalumo prasme.“

V. Grykšas viešai pasvarstė, ar nebūtų tikslinga renginių vietos perkelti prie Ūkvedžio namo, kur vasaromis ši erdvė jau gana populiari. 

„Ar netaps Šaltinių skveras dar viena vieša neišnaudota miesto erdve, kokia jau yra miesto estrada? Šio skvero vizija man neaiški.“

Jis taip pat siūlė visame pėsčiųjų take įrengti vakare pritemstančius šviestuvus – tokie būtų ir ekonomiški, ir labiau derėtų gamtinėje aplinkoje, taip pat puošybai panaudoti dalį Vilniaus gatvės senojo „brukio“, kuris vis dar sandėliuojamas.

Investicijos – iš ES fondo

Į Akmenos pakrančių tvarkymo projektą taip pat įtrauktas ir laisvo sklypo priešais katalikų bažnyčią, šalia „Špitolės“, sutvarkymas, įrengiant skverą su vingiuotu taku ir suolais. Ten nuo 1619 m. veikė kapinės, o jas uždarius, pastatyta parapinė mokykla. 

Dėl šio skvero kilo įvairių pasvarstymų: visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovas Rimantas Radzevičius siūlė jame įamžinti brolių pranciškonų istoriją, skverą paverčiant savotišku brolijos istorijos metraščiu. Tačiau projektuotojos akcentavo, kad skvero architektūra, apie kurią vertėtų atskirai diskutuoti su skulptoriais, į jų projekto sprendinių apimtį nepatenka.

Dalis Vilniaus gatvės gyventojų išreiškė susirūpinimą, kad takas eis palei jų privačius sklypus, todėl prašė jį perkelti į kairįjį Akmenos krantą, – taip būtų išvengta galimų privatumo pažeidimų, padidėjusio triukšmo ir neigiamo poveikio gyvajai gamtai – vandens paukščių perimvietėms. 

Tačiau architektės teigė, kad, rengdamos projektą, jos vadovavosi jau anksčiau MB „Pupa – strateginė urbanistika“ parengta vizija, kurioje nuo Žuvinės tilto dvaro link takai numatyti dešinėje pusėje, o nuo Žuvinės tilto į Birutės g. salelę – kairiajame upės pakraštyje.

Kretingiškiams besidomint darbų pradžia, Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė sakė, kad tako projektavimo procedūras planuojama baigti iki šių metų pabaigos, tuomet bus skelbiamas konkursas statybos rangovui parinkti: „Tikimės, kad realūs darbai galėtų prasidėti jau kitą vasarą“. 

Tačiau vis dar galima Savivaldybei tekti siūlymus dėl galimų projekto pataisų.

Lėšos darbams bus skirtos iš ES Regioninės plėtros fondo, iš dalies prisidedant ir Kretingos rajono savivaldybei.