Jokšų tilto atgimimas: investicija į Klaipėdos krašto istorinę atmintį

Sujungė krantus

Prie atnaujinto Jokšų tilto susirinkusius rajono Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Kultūros infrastruktūros centro atstovus, statybos rangovus ir bendruomenių žmones džiugino šventinis šurmulys, kurį inicijavo Priekulės meno ir kultūros centro darbuotojai.

Iškilmingas atnaujinto kultūros paveldo objekto atidarymas tapo ilgai laukta švente, istoriniu momentu.

20 amžiaus pradžioje per Karaliaus Vilhelmo kanalą buvo įrengta 10 tiltų, tačiau per Ant­rąjį pasaulinį karą dauguma buvo susprogdinti.

Vienintelis išliko ir į kultūros vertybių registrą įtrauktas Jokšų tiltas, itin svarbus paveldo objektas.

Į jo atnaujinimą investuota daugiau nei milijonas eurų. Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 tūkst. eurų tilto vertingųjų savybių restauravimui.

Kapitalinio remonto metu įrengtos gelžbetoninių polių atramos viduje, kraštinių atramų mazgai ir gelžbetonio sparnai, mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų. Sutvarkytos ir tilto prieigos.

„Rezultatas džiugina – išgyvename pakilią emociją. Galime didžiuotis, kad saugome kultūros paveldą, kurį sukūrė mūsų protėviai.

Mes pasistengėme, kad šie objektai išliktų ateities kartoms, – atidarymo ceremonijoje kalbėjo rajono meras Bronius Markauskas.

– Kasmet auga, plečiasi Dreverna ir Svencelė, atsiranda naujų žmonių ir laivų.

Poilsio, vandens turizmo galimybės išsiplės, nes jau įpusėtas statyti šliuzo reguliatorius Drevernos upės senvagėje.“

Istorinio Jokšų tilto sutvarkymas yra viena projekto „Drevernos – Svencelės teritorijos tvari plėtra“ dalis.

Istorinė akimirka

Pasak vicemerės Ligitos Liutikienės, stovėti ant tilto, jungiančio Karaliaus Vilhelmo kanalo krantus, – istorinė akimirka.

„Jis jungia istoriją, kultūrą ir turizmą“, – pastebėjo ji.

Ir palinkėjo tiltą tausoti, saugoti, kad ir ateities kartos juo galėtų judėti.

Katalikų ir evangelikų liuteronų kunigai palaimino atgimusį Jokšų tiltą. „Per 30 kunigo tarnystės metų dar neteko šventinti tilto“, – atskleidė Priekulės Šv.

Antano Paduviečio parapijos klebonas Olijandas Jurevičius.

Vanagų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis priminė, jog yra du krantai: iš šio gyvenimo kranto bėgame į amžinojo gyvenimo krantą.

Suskambėjus simboliniam jūriniam varpui, susirinkusieji buvo pakviesti žengti atnaujintu tiltu.

Po kapitalinio tilto remonto ir tvarkybos darbų juo vėl keliaus pėstieji, mins dviratininkai, riedės lengvieji automobiliai.

Tai ne tik patrauklus, bet ir veikiantis objektas. Tilto tvirtumą pirmoji išbandė jaunoji raitelė Ilzė su gražuoliu žirgu.

Drevernos folkloro ansamblio „Žvejytės“ dainininkės, žingsniuodamos tiltu, tarsi malda savo daina jį pašventino.

Dainininkei Elvyrai Jašmontaitei buvo ypač džiugu stovėti ant atgimusio Jokšų tilto – ir jis, ir šis kaimas savi nuo jaunumės, nes gyveno teta, brolis su šeima.

Statybos darbus atlikusios UAB „Transjuda“ vadovas Darius Alminauskas kalbėjo, jog neskubėdami Jokšų tilto kapitalinį remontą baigė per porą metų.

„Tai nebuvo sudėtinga, nors tiltą renovuojame pirmą kartą. Drevernoje įrengiame naują šliuzą – irgi neįprastas objektas.

Tai įdomu, bet sudėtinga nėra, nes mūsų sritis – hidrotechniniai statiniai“, – atskleidė D. Alminauskas.

Seniūnija tampa patrauklesnė

Priekulės seniūnijos gyventojas Žygintas Viršilas, besidomintis Mažosios Lietuvos istorija, Klaipėdos krašto kultūros paveldo objektais, neslėpė džiaugsmo.

„Stoviu šiandien prie atgimusio Jokšų tilto. magu, kad išsaugotas jo autentiškumas.

Antai įrengta atveriama konstrukcija laivams su aukštais stiebais praleisti, – kalbėjo savo kraštą mylintis Ž. Viršilas.

– Kadaise netoliese gyveno darbininkas, kuris gaudavo atlyginimą už dviejų tiltų priežiūrą.

Ir ne tik prižiūrėjo – vakarais ateidavo uždegti žibintus, kad naktį laivai orientuotųsi, kur kairysis, dešinysis krantas ir vidurys, kad atkėlus vartus galėtų praplaukti.“

Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė patenkinta, kad pagaliau atnaujintas tiltas – ir kultūros paveldo, ir funkcionalus objektas.

„Apie 10 metų jis buvo uždarytas ir neeksploatuojamas – labai pasigedome šio tilto.

Vietiniai gyventojai, ūkininkai ir seniūnija jį lopė – juk buvo labai reikalingas“, – atskleidė seniūnė.

Dabar sutrumpėjo kelias: važiuojant per Jokšų tiltą į Dreverną ar Svencelę – tik 3 kilometrai, o anksčiau per Priekulę reikėjo sukti 15 kilometrų.

„Dabar svarbu saugoti jį. Projekte nenumatyta įmontuoti ribojančius ženklus – tikimės, kad visi laikysis leistino krovinio vežimo – iki 7 tonų“, – vylėsi seniūnė.

D. Bliūdžiuvienė džiaugėsi, kad Savivaldybė skiria dėmesio kultūros paveldo objektų atnaujinimui – seniūnija tampa patrauklesnė.

Istorinio Jokšų tilto sutvarkymas yra viena iš „Drevernos–Svencelės teritorijos tvari plėtra“ projekto dalių.

Jau įpusėjo naujo šliuzo reguliatoriaus statybos Drevernos upės senvagėje, netrukus prasidės ir slipo įrengimo darbai Karaliaus Vilhelmo kanale.

Taip pat Savivaldybė yra paskelbusi konkursą rangovui, senosios Drevernos mokyklos pastato remontui, kurį sutvarkius juo galės naudotis bendruomenė, jaunimas, vykti edukacijos ir įvairios kultūrinės veiklos.

Beje, šiuo metu architektai rengia visos Drevernos–Svencelės teritorijos bendrąjį planą, todėl ateityje pamario kašto laukia tikrai dideli pokyčiai.