Kęstučio g. 20-o namo epopėja: renovaciją netrukus perims kiti

Pagaliau pradėta akis badžiusio Rotušės aikštės prieigose stovinčio vieno pirmųjų sovietinės statybos Nr. 19 namo renovacija, o atsinaujinę kai kurie Kęstučio gatvės daugiabučiai primena modernią didmiesčių architektūrą. 

Tačiau šioje sublokuotų daugiabučių eilėje kraštinis namas Nr. 20 jau daugiau kaip metus stūkso lyg apiplyšęs vargeta, mat renovaciją pradėjusi šiauliečių bendrovė „Brosta“ bankrutavo ir, jį palikusi apardytą, išsidangino. 

Ši istorija pagaliau turi, tikėtina, sėkmingą tęsinį – namo renovaciją perims kita įmonė.

Ieškojo naujo rangovo

Po praūžusių pastarųjų vėtrų iš atvirų balkonų, nes statybininkai nuardė jų atramas, žmonės rankiojo išnešiotus daiktus, vėjas plaikstė nuplėštas skardas. 

Tarsi statybvietėje nuo praėjusių metų gegužės, kuomet išsinešdino darbininkai, gyvenantys žmonės piktinasi ir nerimauja, ar nepradės byrėti sienos, ar beatlaikys vėtras ir liūtis nuardytas daugiabučio stogas. 

Jie kreipėsi į redakciją, prašydami padėti išsiaiškinti situaciją – kas jų laukia toliau: ar bus tęsiama renovacija, kada ir kas atsakys už tai, kad sukelta daugybė rūpesčių – statybininkai pabėgo nugriovę balkonus, nuplikinę pamatus, išardytose laiptinėse palikę kibirus, skudurus ir kitokį šlamštą.

Šis įvykis jau nesyk nuskambėjo viešojoje erdvėje, nes Kęstučio gatvės Nr. 20 gyventojai nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė netikėtai bankrutavus UAB „Brosta“, kuri, redakcijos žiniomis, tvarkingai veikė kelerius metus, tačiau patyrė didžiulių nuostolių dėl stambių neatsiskaitymų už jų atliktą darbą. 

Nuo pernai birželio Šiaulių apygardos teisme vyko šios įmonės bankroto procesas.

Už daugiabučių namų renovaciją atsakingos bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus patikino, kad dėl Kęstučio g. 20 namo netikėtai sustojusių renovacijos ir atnaujinimo darbų, vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu, buvo ieškoma teisinių galimybių – tęsti renovacijos darbus arba nutraukti sutartį su bendrove „Brosta“ ir skelbti naują šių paslaugų pirkimą.

Darbai turėtų pajudėti liepą

„Laikas išsitempė, kadangi tokio pobūdžio teisiniai procesai neįvyksta per vieną dieną, – „Pajūrio naujienas“ patikino P. Ruškus. – Bendrovė „Brosta“ mums neliko finansiškai įsiskolinusi, bet patyrėme administracinių nuostolių už teismo procesą, o gyventojai – nepatogumų, kurie pinigais neįvertinti.“

P. Ruškaus žodžiais, Kęstučio g. Nr. 20 renovacijos darbų vertė – 1 mln. 181 tūkst. Eur (be PVM) UAB „Brosta“ atliko maždaug tik trečdalį darbų – už 480 tūkst. Eur, pinigų likutis – 700 tūkst. Eur.

„Nutraukus sutartį su bankrutavusia įmone ir paskelbus konkursą tęsti šio daugiabučio renovacijos darbus, yra gauti 4 pasiūlymai įmonių, kurios darbais išsitenka į pinigų likutį. 

Šio namo gyventojai baiminosi, kad, sustojus darbams ir kylant kainoms, išaugs renovacijos darbų kaina, ir jiems teks mokėti brangiau. 

Tačiau tikimės, kad konkurso nugalėtojas – sertifikuota, patirties renovuojant daugiabučius turinti įmonė, atitiks visas būtinas sąlygas, ir jau liepos pradžioje darbai pajudės“, – vylėsi pašnekovas, kol kas, tikino, dar negalįs atskleisti konkurso laimėtojo.

Kretingoje renovuota pusė daugiabučių

P. Ruškaus žodžiais, renovuojamo daugiabučio priežiūrą vykdo techniniai prižiūrėtojai, o jo vadovaujama įmonė „Kretingos komunalininkas“, kaip administratorius, stebi ir atsako už atnaujinimo ir modernizavimo darbus.

Dauguma renovuojamų daugiabučių – pusšimčio ir daugiau metų, nemažai jų yra avarinės būklės. Tačiau, pastebėjo pašnekovas, prasidėjus darbams, niekas negali garantuoti, kad renovacija bus užbaigta sėkmingai.

Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ renovacijos, arba energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, įgyvendina nuo 2013 metų. 

Pirmoji renovacijos kregždė – daugiabutis Nr. 121 Klaipėdos gatvėje – buvo renovuotas 2015 m.

Šiuo metu Kretingos rajone jau yra renovuota apie 50 daugiabučių, vyksta dar 2 namų – Rotušės a. 19 ir Klaipėdos g. Nr. 125B – renovacija. Netukus tikimasi pradėti dar 4 daugiabučių – Vytauto g. Nr. 43, Klaipėdos g. Nr. 111, Pasieniečių g. Nr. 12 ir Tiekėjų g. Nr. 28 – atnaujinimo darbus.

Paklaustas, ar per renovacijos proceso dešimtmetį Kretingos rajone jau yra renovuota pusė daugiabučių, P. Ruškus atsakė, kad Kretingos mieste artėjama prie 50 proc., tačiau Salantų mieste renovacija vyksta vangiai – daugiabučių gyventojai nepageidauja atnaujinti savo būstų.

Netrumpas procesas iki darbų pradžios

Daugiabučių namų modernizavimo programoje gali dalyvauti tik 3 ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų. Namai turi būti pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.

Pagrindinis renovacijos įgyvendinimo pastatuose tikslas – sumažinti šilumos energijos sąnaudas. Daugiabučiuose, kuriuose priemonės buvo įgyvendintos, lyginant su sąnaudomis iki tol, sutaupoma apie 50 proc. energijos.

Ar daugiabutis namas dalyvaus atnaujinimo programoje, lemia patys gyventojai, pritarus daugiau negu 50 proc. butų savininkų. 

Nuolat augant paslaugų kainoms ir darbo užmokesčiui, daugiabučių atnaujinimo projektus įgyvendinti taip pat tampa brangiau.

„Problema ta, kad kainos skaičiuojamos, rengiant investicinius planus, o iki rangos darbų pirkimo praeina nemažai laiko – kiekvienas procesas užtrunka.

Viešųjų pirkimų procedūros vyksta ir  po kelis kartus – gavus tiekėjų pasiūlymą, investicijų planą tenka koreguoti, – „Pajūrio naujienoms“ jau anksčiau sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ Daugiabučių namų renovacijos skyriaus projektų vadovė Vilma Ulčinskienė. 

– Padidinus investicijų plano sumas, vėl būtina gauti gyventojų pritarimą, todėl balsuojama iš naujo. Kainų šuoliai namo gyventojus verčia apmąstyti, ar pritarti išbrangusiai renovacijai.“

Valstybė parama gyventojams

Tačiau daugumą senstančių Kretingos rajono daugiabučių gyvenamųjų namų anksčiau ar vėliau reikės atnaujinti. Valstybė prie to prisideda, skirdama 100 proc. paramą projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizę, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, 30 proc. – investicijų energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Taip pat skiriama papildoma 10 proc. parama, kai, įgyvendinant atnaujinimo projektą, daugiabučiame gyvenamajame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, ant stovų įrengiami balansiniai ventiliai, pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus, termostatinius ventilius.

Lengvatinis kreditas gyventojams sudaro galimybę už atliktus renovacijos darbus mokėti dalimis per sutartyje nurodytą terminą.