Lietuvoje dirbantiems ukrainiečiams laiku neišmokami atlyginimai

Dveji metai: augančios gyventojų pajamos, pokyčiai šalies užimtumo sistemoje, didesnė žmonių su negalia įtrauktis (1)

Pastarieji dveji metai nebuvo lengvi: koronaviruso pandemija, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, savo pasekmėmis palietęs visą pasaulį, drastiškas energetinių išteklių kainų šuolis palietė kiekvieną mūsų šalies žmogų. 

Jėgas suvienijusi valstybė ir visuomenė suteikė pagalbą nuo agresorės Rusijos karo veiksmų kenčiančiai Ukrainai ir sėkmingai priėmė nuo karo bėgančius ukrainiečius Lietuvoje. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pajamų ir visų rūšių pensijų, socialinių išmokų didinimas, būsto šildymo išlaidų kompensacijos platesniam gavėjų ratui, socialinių paslaugų plėtra ir prieinamumas, pokyčiai šalies užimtumo sistemoje, realios galimybės žmonėms su negalia įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, geresnės galimybės tėvams derinti šeiminius ir darbo įsipareigojimus, o susilaukus vaiko – galimybė rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę ir gauti deramą išmoką – tai pagrindiniai darbai, kurie jau nuveikti ir, suprantama, bus tęsiami ateityje.

Numatoma iš esmės pakeisti negalios nustatymą ir žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką šalyje.   

Augančios pensininkų ir žmonių su negalia pajamos 

Pensijos.  Šiais metais pensijos Lietuvoje didėjo 17 proc. Per pastaruosius dvejus metus senatvės pensija didėjo beveik trečdaliu (30 proc.).Tai didžiausias senatvės pensijų augimas per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu, nuo 2021 iki 2023 metų atitinkamai auga nuo 441 eurų iki 575 eurų. Vidutinė senatvės pensija nuo 2021iki 2023 metų atitinkamai didėja nuo 414 eurų iki 542 eurų. 

Vienišo asmens išmoka. Nuo 2022 m. pradžios visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gali gauti 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką.

Šią išmoką gauna per 220 tūkst. šalies gyventojų. Vienišo asmens išmoka šiemet jų pajamas per metus didino 384 eurais. Kitąmet ši išmoka sieks beveik 35 eurus.

Ketvirtadaliu didesnės socialinės išmokos  

 Socialinės išmokos, kurios itin svarbios sunkiau besiverčiantiems mūsų šalies gyventojams, šiemet didintos net 2 kartus, nuo kitų metų pradžios jos dar ūgtels. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos padidės 23  proc., o šalpos pensijos – beveik 30 proc.

Šalpos pensijų bazė padidėjo 41 euru (nuo 143 iki 184 eurų), valstybės remiamų pajamų dydis augo 29 eurais (nuo 128 iki 157 eurų), tikslinių kompensacijų bazė – 27 eurais (nuo 120 iki 147 eurų), bazinis socialinės išmokos dydis – 9 eurais (nuo 40 iki 49 eurų). 

Skaičiuojama, jog namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių vidutiniškai didės 86 eurais(lyginant 2022 sausio mėn. ir 2023 sausio mėn. priemones). 

Išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams, šeimynoms 

Nuo šių metų pradžios ženkliai padidėjo globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė daugiau nei du dešimtmečius. Išmokos dydis diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius.

Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems (rūpinamiems) vaikams ne tik pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas, bet ir paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.  

Be to, šiemet palengvintos šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygos, patobulintas veiklos reguliavimas, palaipsniui didinamas šeimynos dalyvio išlaikymas, išplėstas asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais, ratas, nuo 2023 m. pradžios ženkliai didės išmokos: nuo 840 iki 1680 eurų vienam šeimynos dalyviui, priklausomai nuo bendro jų skaičiaus.  

Didėjančios dirbančiųjų pajamos  

Per dvejus metus beveik 200 eurų didėja minimalioji mėnesinė alga (MMA) t. y. beveik trečdaliu. Nuo 2023 metų mažiausiai uždirbančiųjų pajamos didėja 110 eurų (iki 840 eurų.), o 2022 metais – 88 eurais.

Šis pokytis paliečia apie 140 tūkst. darbuotojų arba apie 26 tūkst. dirbančiųjų pilną darbo laiko normą.  

Nuo 2021 iki 2023 metų bazinis pareiginės algos dydis didėja 9 eurais. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis didėjo 4 eurais. 2023 m. bazinis pareiginės algos dydis auga nuo 181 iki 186 eurų. Tai reikšmingiausias bazinio pareiginės algos dydžio didinimas nuo 2009 metų.  

Bazinio pareiginės algos dydžio padidėjimas paliečia valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, politikų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 

Būsto šildymo išlaidų kompensacijos – platesniam gavėjų ratui  

Nuo 2022 m. pradžios sudarius palankesnes sąlygas ir dar jas pagerinus šių metų rudenį, sunkiau besiverčiantys šalies  gyventojai, o net ir gaunantys vidutines pajamas, gali gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas. Nuo 2023 m. pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį iki 157 Eur, kompensacijų už šildymą gavėjų ratas dar labiau prasiplės.   

Kompensacijas gauti tapo paprasčiau: užtenka pateikti vieną prašymą visam šaltajam sezonui, priklausančias kompensacijas galima gauti ir atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada šildymo sezono metu kreiptasi dėl kompensacijų.   

Dar viena svarbi žinia – iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas.   

2022 m. I-III ketv. duomenimis, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153 tūkst. šalies gyventojų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį siekė apie 274 tūkst. asmenų (9,8 proc. visų šalies gyventojų).

Palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo virš 60 proc. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.  

Šalies užimtumo sistemos pokyčiai  

Nedarbui stipriai išaugus dėl koronaviruso pandemijos, taiklesnė valstybės parama nuo metų pradžios turėjo teigiamą poveikį darbo rinkai – nedarbo lygis sugrįžo į priešpandeminį lygį.

Eurostat duomenimis 2022 m. Rugsėjo mėnesį nedarbo lygis siekė 5,8 proc. ir jis buvo žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (6,0 proc.).

Darbingo amžiaus ( žmonių užimtumo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 75,2 proc. ir buvo aukščiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1998 m. 

Bedarbių įtrauktis į darbo rinką. Vyriausybė ėmėsi spręsti ilgalaikio nedarbo problemą įgyvendindama šalies užimtumo sistemos reformą. Nuo liepos pradėta įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka.

Tai padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.   

Kiekvieno ilgalaikio bedarbio situacija yra sprendžiama individualiai, jiems teikiamos paslaugos, padedančios pasiruošti darbo rinkai, o kenčiantiems nuo priklausomybių, prižiūrintiems artimuosius, turintiems skolų ar kitų socialinių problemų asmenims – 45 savivaldybėse jau teikiama profesionali kompleksinė pagalba pagal specialų užimtumo modelį.

Siekiama suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, didinti nedirbančių asmenų, turinčių daug problemų, socialinę integraciją – socialinį savarankiškumą, motyvaciją dirbti, profesines kompetencijas.   

Šalies užimtumo sistemos pokyčiais siekiama, kad gyventojų užimtumo lygis 2025 m. pasiektų 78 proc., o 2030 metais  –  80,7 proc.   

Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje  

Siekiant mažinti žmonių su negalia skurdą, svarbus ne tik socialinių išmokų didinimas, bet ir jų įtrauktis į darbo rinką.

Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, kurie sudarys platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams – suteiks reikiamą pagalbą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.  

Žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento pagalba.

Žmonėms su negalia minėtos naujovės reikš laisvę pasirinkti – kur beįsidarbintų, pagalba keliaus paskui žmogų, o jos apimtys nepriklausys nuo darbdavio statuso. 

Naujovės įdarbinant žmones su negalia atviroje darbo rinkoje laukia jau 2023 m. sausio 1 d. Siekiama, kad iki 2025 m. dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. – 47 proc. žmonių su negalia. 

Ruošdamasi pokyčių įgyvendinimui, Užimtumo tarnyba dvigubai padidino žmonėms su negalia paslaugas teikiančių atvejo vadybininkų skaičių 107, kartu su negalią turinčių žmonių nevyriausybinėmis organizacijomis juos apmokė.    

Asmeninio asistento pagalba. Negalią turinčių žmonių savarankiškumą didina 2021 m. viduryje startavusi asmeninio asistento pagalba. Asmeninio asistento pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šis poreikis nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. 2021 m. šią asmeninio asistento pagalba pasinaudojo 568 žmonės su negalia, pagalba jiems teikta daugiau kaip 62 tūkst. valandų, o šiemet  gavėjų skaičius išaugo beveik 3 kartus – iki šiol asmeninio asistento pagalba naudojasi beveik 1400 žmonių, daugiau kaip 452  tūkst. valandų.  

Iš esmės keisis negalios nustatymas ir socialinės įtraukties sistema

Seime šuo metu svarstomi įstatymų pakeitimai žmonių su negalia socialinės įtraukties srityje. Tarp negalios reformos siūlymų – tobulinti negalios vertinimo modelį, užtikrinti taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešąją informaciją padaryti labiau prieinama žmonėms su negalia.

 Tikimasi, kad šie pokyčiai palies daugiau kaip 221 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, užtikrins teises, lygias galimybes visose gyvenimo srityse.

Stiprinamos paslaugos šeimos, radosi prevencinės socialinės paslaugos  

Nuo šių metų liepos atsirado nauja socialinių paslaugų rūšis – prevencinės socialinės paslaugos.

Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos visiems asmenims (šeimoms, bendruomenėms), siekiant stiprinti jų gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį bei stiprinti asmens (šeimos) žinias ir ugdyti įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo.

Paslaugos yra nemokamos ir jas gali gauti visi asmenys ir šeimos, bendruomenės.  

Darbą pradėjo ir individualios priežiūros darbuotojai – jie padeda šeimoms, patiriančioms sunkumų, savarankiškai rūpintis ir tinkamai prižiūrėti vaikus, kartu su socialiniais darbuotojais ugdo tėvų atsakingos tėvystės įgūdžius, padeda namuose sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai, teikia praktinę pagalbą auginant vaikus iki 1 m. ar vaikus su negalia iki 3 m.

Šią paslaugą gali gauti socialinę riziką patiriančios šeimos, ir šeimos, kuriose auga vaikai su negalia. Individualios priežiūros darbuotojai šiemet suteiks pagalbą maždaug1000 šeimų. 

Nuo 2022 m. pradžios visos socialinės priežiūros paslaugos (iš viso 12 paslaugų) teikiamos tik akredituotos, jos finansuojamos iš savivaldybių ir valstybės biudžetų. Vaikų dienos centrai buvo pirmieji, kurie pradėjo teikti akredituotas socialinės priežiūros paslaugas. 

Nuo 2023 m. pradžios socialinė reabilitacija žmonėms su negalia bendruomenėje taip pat bus akredituojama ir finansuojama iš valstybės dotacijų savivaldybėms ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Tikimasi, kad ženkliai gerės šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, o tuo pačiu sumažės socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo administracinė našta savivaldybėms ir paslaugas teikiančioms organizacijoms.  

Ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, daugiau galimybių užsidirbti 

Pakoreguota vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžiai, įtvirtintos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos moterims ir vyrams, įtrauktos kitos šeimos ir darbo derinimo priemonės.

Pakeitimai įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Tikimasi, kad tai leis tėčiams labiau įsitraukti į vaikų priežiūrą ir sustiprinti visos šeimos ryšius, o norinčios sugrįžti į darbo rinką mamos galės tą padaryti anksčiau.   

Tėvai galės pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. 

Visais kitais mėnesiais, išskyrus neperleidžiamuosius, mama ar tėtis galės ir dirbti – papildomos pajamos nemažins gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.

 Ši nuostata nebus taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, jų gaunamos pajamos nemažins vaiko priežiūros išmokos, kaip ir iki šiol.  

Tėvystės išmoką galės gauti daugiau tėčių, nes pakaks dvigubai trumpesnio – 6 mėnesių – motinystės socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti tėvystės išmoką.     

Daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus    

Nuo šių metų rugpjūčio prasiplėtė ratas vaikus auginančių darbuotojų, kuriems tapo lengviau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 d. mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgijo teisę įmamadienį ir tėvadienį 1 kartą per 3 mėnesius.

Taigi, vieną vaiką auginantys tėvai per metus gauna 4 papildomas laisvas dienas. Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasiimti 2 laisvas dienas per mėnesį (iki šiol buvo 1 d.) ir už tai gauna darbo užmokestį. 

Dirbti ne visą darbo laiką gali darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 m. (iki šiol galiojo iki 3 metų).

Patiriantiems smurtą – skubi pagalba, apsauga ir paslaugos 

 Operatyvi smurtą artimoje aplinkoje patiriančių ar patyrusių žmonių apsauga, kokybiškos ir efektyvios paslaugos jiems, apsaugos nuo smurto orderis, specializuotos kompleksinės pagalbos akreditacija – Seimas priėmė tai numatančius Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2023 m. liepos 1 d. 

Tikimasi, kad šios naujovės sumažins nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, sustiprins tokių nusikalstamų veikų prevencija, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje.  

Siekiama, kad 2030 m. net 95 proc. visuomenės nepateisintų smurto. Dabar smurto artimoje aplinkoje nepateisina 89 proc., o 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.

Ukrainiečiai sėkmingai integruojasi mūsų šalyje 

Valstybė ir visuomenė suvienijusi jėgas suteikė pagalbą nuo Rusijos karo veiksmų kenčiančiai Ukrainai ir priėmė nuo karo bėgančius ukrainiečius Lietuvoje.

Operatyviai buvo sukurta nuo karo bėgančių Ukrainos žmonių priėmimo, paramos ir pagalbos sistema, sudarytos jiems galimybės dirbti mūsų šalyje.  Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę per 71 tūkst. ukrainiečių.

Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 21 tūkst. ukrainiečių, tai yra apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Lyginant su kitomis valstybėmis narėmis, įdarbinti ukrainiečius Lietuvai sekasi puikiai.

Mūsų šalyje dirba daugiau nei 51 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder