Jei tikėti šio proceso rengėjų lūpomis kažkada išskridusiu teiginiu: pinigų sukišta nemažai - per trisdešimt milijonų eurų.
Nors pasikeitus politinių partijų įtakomis valstybės valdyme tie piniginiai srautai sumažėjo, tačiau ne tiek, kad miesto gražinimo procesas sustotų.
Kad ir kaip besidžiaugtume atsinaujinimu, jame vis tik yra ir šaukštas deguto, kurį vis sunkiau paslėpti.
Nenurašytas projektas išvydo šviesą
Taip ilgai trūkčiojęs K. Kalinausko gatvės sutvarkymo projekto vežimas vis tik surado savo kelią, kuriuo vedamas jis jau beveik įgyvendintas.
Žinoma, po visuomenės pasipriešinimo viešame svarstyme teko jį pakoreguoti ir atsisakyti naujos gatvės, jungiančios Dariaus ir Girėno bei H. Šojaus gatves.
Su tuo labiausiai nesutiko Žibų pradinės mokyklos pedagogai ir ją lankančių vaikų tėveliai. Apie tai rašėme 2019 m. spalio 8 dienos „Šilokarčemos“ nr. 78: „Nauja gatvė brukama dėl finansavimo šaltinio reikalavimo!“
Pozityvių dalykų šiame projekte, reikia pripažinti - nemažai. Buvo sutvarkyta pelkėse skendinti aikštelė, pėsčiųjų takas, išasfaltuota likusi gatvės važiuojamoji dalis.
Panašu, kad atkarpoje, jungiančioje Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatves, bus uždraustas sunkiasvorių transporto priemonių eismas, tad čia gyvenantys Turgaus gatvės gyventojai galimai galės atsipūsti nuo keliamo triukšmo.
Norėtųsi džiaugtis, kad vietos valdžia savivaldybės administracijos valdininkų asmenyse surado galimybę įgyvendinti savo projektą, kuris netiko tam tikrai visuomenės daliai.
Bet reikia ir nulenkti galvą prieš šiuos valdininkus dėl jų parodyto atkaklumo savo siekių įgyvendinime. Tačiau ar visiems tiks tai, kas jau akivaizdžiai matoma.
Ar eismas taps saugesnis?
O matomas Vilniaus mieste pasklidęs gatvių siaurinimo virusas, kurio iki šiol, panašu, nesiruošiama gydyti. Taip, gydyti! Juolab, kad šis virusas pasiekė ir užkrėtė Šilutę.
Ir Vilniaus miestas išties čia niekuo dėtas, jo kaltė tik tame, kad ten yra įsikūrusi Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Ši įstaiga, kuri reguliuoja visą eismą Lietuvoje, taip pat ir Šilutėje, yra įsitikinusi, kad siauresnės gatvės – tai saugesnis eismas, nes vairuotojai priversti važiuoti lėčiau. Tokius direkcijos atstovų teiginius ne kartą teko girdėti klausantis radijo laidų apie eismo saugumą.
Su tuo negalėčiau visiškai sutikti. Taip, tenka važiuoti lėčiau, tik didelis klausimas, ar saugiau. O kur dar susidarančios spūstys ir kamščiai dėl pernelyg sulėtinto eismo?
Nors sunku tikėtis šalutinėje Šilutės gatvelėje kamščių, tačiau niekas neapsaugotas nuo ekstremalių situacijų, kurios atsiranda nelauktoje vietoje ir netikėtai.
O kaip vairuotojams tokioje gatvelėje įgyvendinti eismo taisyklių reikalavimą dėl avarinio koridoriaus sudarymo? Juk tokios situacijos kažkurią dieną tikrai galima sulaukti.
Gana reklamuotis!
Tačiau, kaip sakoma patarlėje, šunys loja, o karavanas eina toliau. Taigi valdžios karavanas dar nepasimokė iš mažų žiedų Cintjoniškių gatvėje, kur piko metu susidaro kamščiai dėl savo nepraktiškumo ir neapgalvotų sprendinių.
Tokie sprendiniai yra įgyvendinti pagal nustatytas taisykles.
O jei tos taisyklės nepraktiškos ir sukelia nepatogumų vartotojui? Kodėl daromas toks mazohizmas visuomenei, kai ne retas keikiame valdžią sustoję „užkištame“ žiede?
Ar taisyklės jau yra toks visagalis ir neliečiamas dalykas? O kam tada reikalinga valdžia, kuri negali išsireikalauti ir susiderinti taisykles su vietiniais reljefo ir gyvenimo būdo ypatumais?
Gal jai visiškai pakanka įsisavinti skirtus pinigus ir po to girtis projektų įgyvendinimu būriais fotografuojantis prie kiekvieno menkiausio objektėlio: „administracijos direktorius apžiūrėjo ten, vicemeras pažiūrėjo šen“.
Gal gana pijarintis ir metas pasiraitoti rankoves?
Rašyti komentarą