Prezidento patarėja apie internetinį balsavimą: kodėl neišbandžius?

Internetinį balsavimą Lietuvoje įvesti rekomenduojama sumažinus rizikas, rodo VRK studija

Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu atlikta ir trečiadienį pristatyta galimybių studija.

 

Tokią esminę išvadą padarė studijos rengėja bendrovė „Civitta“.

Kaip teigiama studijos santraukoje, IBIS projekto įgyvendinimas Lietuvoje „sukuria daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių socialinių ir technologinių rizikų tikimybė“.

Socialinėmis rizikomis dokumento rengėjai įvardijo geopolitinę situaciją ir rinkimų legitimumo praradimą kibernetinės atakos atveju, dėl dezinformacijos kylantį visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir informacinėmis sistemomis.

Technologinėmis rizikomis įvardijama balsavimo duomenų nutekėjimo, iškreipimo galimybė net ir naudojant pažangiausias biuletenio šifravimo technologijas.

„Pasvėrus rizikas ir naudas, (…) kokia yra šiuo metu geopolitinė situacija, mes manytume, kad, nors internetinį balsavimą galima padaryti, vis dėlto šį klausimą reikėtų atidėti ateičiai, kuomet turėsime didesnį visuomenės pasitikėjimą, didesnį kibernetinio saugumo užtikrinimą ir stabilesnę geopolitinę situaciją“, – per galimybių studijos pristatymą Seime kalbėjo „Civitta“ asocijuotas partneris ir vienas studijos rengėjų Mindaugas Vanagas.

Sistemai sukurti ir palaikyti – 20 mln. eurų per 13 metų

Studijos metu atlikta rinkos apklausa parodė, kad IBIS sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 metų valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų, rengėjams rekomenduojant įsigyti užsienyje jau egzistuojančią sistemą ir ją pritaikyti Lietuvai.

Beveik 3,9 mln. eurų minėtos sumos sudaro sistemos diegimo išlaidos, 9,7 mln. eurų – licencijų palaikymas, 7 mln. eurų – priežiūros išlaidos.

Pasak studijos rengėjų, egzistuojančios sistemos įsigijimas yra ekonomiškai naudinga alternatyva.

Rinkos apklausos metu analizės rengėjai kreipėsi į 24 technologijų įmones. 

Į kvietimą pateikti pasiūlymą sureagavo aštuonios įmonės, pasiūlymus pateikė keturios.

„Tikrai buvo įsigilinta į Lietuvos mastus, daug bendrauta su tiekėjais, todėl pateiktos kainos, manome, yra pakankamai adekvačios“, – sakė M. Vanagas, pridūręs, kad sistemos diegimo kaina gali kisti priklausomai nuo infliacijos, konkurencijos.

Anot studijos rengėjų, IBIS kūrimas preliminariai užtruktų nuo penkerių iki septynerių metų, apie metus–dvejus skiriant pasiruošimui, metus – investicijų planavimui ir trejus–ketverius metus diegiant sistemą.

Prieš vykdant projektą rekomenduojama sukurti ir paleisti bandomąją sistemos versiją.

„Nuvilsiu tuos, kas (internetinio balsavimo – BNS) tikisi šiems Seimo rinkimams, deja, tokios galimybės tikrai nebus“, – pažymėjo M. Vanagas.

Tuo metu VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas pabrėžė galimybių studiją nereiškiant, kad IBIS bus arba nebus įdiegta.

„Sprendimas vis vien šiuo klausimu turės būti politinis“, – sakė VRK atstovas.

„Jei bus priimtas politinis sprendimas, be abejo, bus sudarytas planas, kaip tai įgyvendinti. Ir gali būti labai įvairūs terminai, (...) bet tai jau kitos diskusijos klausimas“, – pridūrė jis.

Svarbiausia – didinti visuomenės pasitikėjimą

Studijos rengėjų teigimu, kritinis veiksnys sėkmingam sistemos įdiegimui yra visuomenės pasitikėjimas internetinio balsavimo technologijomis, kurios „gali tiek padidinti rinkėjų dalyvavimą, tiek sukelti susirūpinimą dėl saugumo ir privatumo“.

Be technologijų patikimumo būtina užtikrinti ir pasitikėjimą valdžios institucijomis bei bendruomenės įtraukimą į balsavimo procesus, taip pat reikėtų atnaujinti įstatyminę bazę joje reglamentuojant internetinį balsavimą.

„Padarykime prielaidą, kad internetinis balsavimas veikia tinkamai, nėra jokių trikdžių. Nėra garantijų, kad visuomenė vis tiek juo pasitikės. Užtektų, turbūt, kelių ančių visuomenės medijose, kurios pasėtų nepasitikėjimą demokratiniais procesais“, – teigė M. Vanagas.

Pasak jo, šį nepasitikėjimą gali lemti žemas visuomenės skaitmeninis raštingumas bei sudėtingesnis anonimiškumo užtikrinimo, internetinių balsų skaičiavimo procesas lyginant su popierinių biuletenių pildymu ir suskaičiavimu.

Daugiausia teisinių pakeitimų studijos rengėjai numato Rinkimų kodekse, taip pat pakeitimai siūlomi Referendumo konstituciniam įstatymui, atnaujinimai – Nacionalinei kibernetinio saugumo strategijai, raginama apgalvoti atskiro Rinkimų kodekso skyriaus arba atskiro internetinio balsavimo įstatymo sukūrimą.

Studijos rengėjai pabrėžė, kad IBIS gali teigiamai paveikti užsienyje gyvenančių rinkėjų dalyvavimą rinkimuose, sumažindama balsavimo proceso sąnaudas.

„Atlikus analizę pažymėtina, kad IBIS projektas turi ekonominių privalumų ir, nepaisant didelių pradinių investicijų, ilguoju laikotarpiu atsiperka ekonomine ir socialine nauda, mažėja išlaidos vienam rinkėjui“, – teigiama studijoje.

Vis dėlto, pasak studijos, internetinį balsavimą politinės jėgos Lietuvoje ir užsienyje vertina nevienareikšmiškai, todėl toks balsavimas pasaulyje nėra dažnas, tikėtina, kad Lietuvoje jis „dar labiau padidintų esamą politinių jėgų susiskaldymą“.

VRK pirmininkė Lina Petronienė siūlė IBIS diegimo neforsuoti, tačiau nuolat diskutuoti ir taip palaipsniui prieiti prie sprendimų: „Darykime diskusijas, galime daryti įstatymų pakeitimus. Kol įvyks diskusijos, kol bus visuomenė pripratinta ir įvyks tas procesas, kai bus galima kurti. Darykime lygiagrečiai, nereikia laukti kelerius metus dabar, gal kažkas pasikeis. Darant galbūt pasikeis.“

Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjai projektus vis grąžindavo tobulinti.

Šios Vyriausybės programoje numatyta „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder