Kas paims TS-LKD vairą po G. Landsbergio?

Saudargas ar Kasčiūnas?

Ryškiausius krikščioniško sparno atstovus, kurie galėtų užimti partijos vadovo vietą, politologai mato Seimo narius Lauryną Kasčiūną ir Paulių Saudargą.

L. Kasčiūnas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku, dažnai girdimas kalbant apie nelegalių migrantų krizę. Kaip geruosius jo bruožus Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas įvardija lyderystę, aiškias vertybes, gebėjimą aiškiai išdėstyti mintis. Anot politologo, L. Kasčiūnas turi visas reikiamas savybes būti tikru politiku, „jis turi Dievo dovaną“.

Visgi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius pastebi, kad NSGK pirmininkas gali atrodyti „perdėm radikalus, todėl jo kandidatūrai atsirastų nemažai priešininkų“.

Kitas krikščioniško sparno galimas kandidatas – Seimo pirmininkės pavaduotojas P. Saudargas –politologų matomas kaip nuosaikesnis variantas. K. Girnius pastebi, kad P. Saudargas yra mažiau griežtas, tačiau aiškiai palaiko katalikiškas idėjas.

Pats P. Saudargas atkreipia dėmesį, kad svarbus bus kitų pirmininko rinkimų kontekstas, ir priminė, kad ir anksčiau kandidatavo į šią poziciją. Apie galimybę kandidatuoti po ketverių metų pirmininko pavaduotojas komentuoja atsargiai: „Matysim pagal kontekstą – nėra taip, kad sakyčiau ne.“

Navickienė ar Mikulėnienė?

K. Girnius yra linkęs manyti, kad TS-LKD liberaliam flangui atstovaus moteris. Jis išskiria Seimo konservatorių frakcijos seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Moniką Navickienę, kurios galėtų stoti prieš krikščionišką kandidatą.

R. Mikulėnienė yra įvardijama kaip „veteranė“. VU TSPMI docentas išskiria, kad ji yra buvusi europarlamentarė, dabar buvo išrinkta pirmąja partijos pirmininko pavaduotoja. Pasak jo, šis postas signalizuoja, jog R. Mikulėnienė – „natūrali įpėdinė“.

Kita galima pretendentė – socialinės apsaugos ir darbo ministė M. Navickienė – yra bendrai palankiai vertinama visuomenės. K. Girnius pažymi, kad ministrė laikosi savo vertybinės krypties, kelia aktualius socialinės atskirties klausimus ir bendrai yra „viena iš veiksmingiausių ministrų“.

MRU politologas į šias kandidatūras žiūri skeptiškai. Pasak V. Dumbliausko, „jos yra kaip gėlės, kurios dar neišsiskleidusios“, tačiau turi potencialo. R. Mikulėnienė ir M. Navickienė dabar yra matomos kaip antro plano veikėjos, o ne partijos vedlės. „Jos visada bus Seime, valdžioje, bet nebus lyderės“, – teigia politologas.

Nors šiuo metu matomiausia TS-LKD atstovė yra premjerė Ingrida Šimonytė, jos kandidatūra nėra svarstoma. Visų pirma, ji nėra partijos narė, o ir jos vaidmuo, kaip įvardija V. Dumbliauskas, yra „labiau valstybės tarnautojos“.

Kokia galima pabaiga?

P. Saudargas mini, kad partijos pirmininko rinkimai vyks po 2024 m. Seimo rinkimų, tad naujojo pirmininko kandidatūra bus vertinama pagal rinkimų rezultatus ir būsimus kitus svarbius politinius įvykius.

Abu politologai tiki, kad partijos viduje vyks kova tarp liberalaus ir krikščioniško flango. K. Girnius pastebi, kad jau seniai krikščioniškasis sparnas neturėjo savo vadovo, tad tai gali būti viena iš priežasčių jiems laimėti, tačiau kartu mano, kad jei prie partijos prisijungs daugiau jaunų žmonių, tai laimės liberalesnis flangas.