Antanas Kalnius

Kretingos meras Antanas Kalnius sprendžiant dėl Vydmantų kapinių liko vienas

Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo taryba, prieštaraujant vieninteliam merui Antanui Kalniui, nusprendė, kad Vydmantų gyvenvietės kapinėms parinkta apie 3 ha teritorija šalia senojo kelio į Kretinga, priešingoje buvusio „Akmenos“ fabriko pusėje, kapinėms įrengti netinka.

Dirvožemio molis, aukštos įtampos laidai ir kitos kliūtys

Svarstant dėl kapinių Vydmantų gyvenvietei vietos, įrengimo kaštų Strateginės plėtros tarybos, kuriai vadovauja meras A. Kalnius, posėdyje dalyvavo vicemeras Dangiras Samalius, Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai Steponas Baltuonis, Vaidas Kuprelis, Juozas Mažeika, Tomas Abelkis, Jolita Vaickienė, Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko pavaduotojas Konstantinas Skierus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė, vyriausioji architektė Reda Kasnauskė.

Apie 3 ha kapinėms numatytą teritoriją sudaro du privatūs 1 ir 2 ha sklypai, kurių savininkai giminaičiai yra pažadėję parduoti žemę šiai reikmei. Vieno sklypo savininkė pusę už parduotą žemę gautų pinigų yra žadėjusi paaukoti Vydmantų bažnyčiai statyti. Ši teritorija kapinėms numatyta ir rajono Bendrajame plane (BP) kuris buvo atnaujintas pernai. Gręžiant žemę trijose vietose, buvo atlikti teritorijos dirvožemio tyrimai. Nustatyta, kad po 30–40 cm viršutiniu dirvožemiu dominuoja sunkus molingas gruntas, kurį, įrengiant kapines, tektų pakeisti lengvesniu. Kitaip kūnus laidotų, kaip akcentavo politikai, – į vandenį.

„Dirvožemio struktūra visiškai netinkama mirusiųjų laidojimui, kapinių žemės gruntas turi būti pralaidus vandeniui. Kol surado vietą naujoms Klaipėdos kapinėms, buvo išnagrinėti net 7 galimi variantai. Molingame grunte kūnai sunkiai irsta, jie mumifikuojasi, dėl to net po 20–30 metų laidoti į tą patį kapą būna problematiška. Be to, teritorijoje yra elektros aukštos įtampos linijos, jų iškėlimas, grunto keitimas išaugintų kapinių įrengimo kainą. Nežinome, kiek tai kainuotų“, – kalbėjo T. Abelkis. J. Mažeika priminė, kad dar 2006 m. buvo sustabdytas šios teritorijos detaliojo plano kapinėms rengimas. „Atsisakyta dėl kapinėms netinkamo grunto ir didelių išlaidų joms įrengti“, – tarė jis.

„Gyventojai prašo kapinių būtent šitoje vietoje. Drenažo visur reikės. Vieta Vydmantų kapinėms numatyta Bendrajame plane. Kodėl tylėjote, kai buvo svarstomi plano pataisymai, tvirtinamas pataisytas planas?“ – kolegoms oponavo A. Kalnius. K. Skierus patikino, kad dar 2020 metų birželio mėnesį jis kreipėsi į merą ir architektę R. Kasnauskę, kad, koreguojant Bendrąjį planą, šios teritorijos kapinių paskirtis būtų panaikinta. „Ar kreipėtės raštu? Aš tokio kreipimosi neprisimenu“, – atsikirto meras. „Tikiu, kad garbingas žmogus esate. Tais pačiais metais ir Savivaldybės taryboje svarstėme dėl kapinių šioje vietoje. Nepritarėme. Turėjote komisiją, mere, dėl kapinėms tinkamos žemės paieškos sudaryti, ir eilinį sykį meluojate“, – nepasidavė K. Skierus, pažymėjęs, kad šalia Vydmantų yra bent dvi kapinėms žvalgytinos vietos – Kiauleikių link ir prie „Varos“.

„Jei 1,5 mln. eurų, gal ir daugiau reikia mūsų Kretingos ligoninei išsaugoti, kas viso rajono žmonėms svarbiau: turėti ligoninę ar brangias kapines Vydmantuose?“ – klausė S. Baltuonis.

A. Kalniui prieštaravo ir su juo Savivaldybės tarybos opozicijoje esanti J. Vaickienė: „Mere, nesutinku, kad, jeigu bendruomenė užsimanė kapinių čia, ne kitur, turime paklusti. Būtinos mažiausiai bent 5 alternatyvos. Skaičiuojame kiekvienos kainą ir renkamės visais atžvilgiais optimaliausią variantą“, – kalbėjo politikė.

Organizatorių nuotr.

Rengti Vydmantų kapines apie 3 ha lauke gyvenvietės rytiniame pakraštyje, šalia senojo kelio į Kretingą, atsisakyta.

Kapinės ne vien vydmantiškiams

Posėdžio dalyviai buvo vieningi, kad Vydmantams – didžiausiai ir augančiai rajono gyvenvietei – kapinių reikia. Politikai pritarė bendruomenės, jos pirmininko Simo Končiaus, parapijos ir jos klebono Karolio Petravičiaus siekiui, kad kapinių suplanavimo, įrengimo proceso tiek nebevilkintų.

Architektei R. Kasnauskei patvirtinus, kad laisvos valstybinės žemės apie Vydmantus kapinėms nėra, politikai siūlė išžvalgyti kapinėms galimus privačius žemės sklypus.

Kaip pastebėjo architektė, išpirkti privačią žemę kapinėms po BP korekcijos turėtų būti paprasčiau, kadangi koreguojant planą apie Vydmantus sumažėjo geltonai nuspalvintų, t. y. skirtų gyvenamiesiems namams statyti teritorijų.

„Urbanistiniai plotai šioje rajono teritorijoje buvo sumažinti, tačiau tai, kad dabar kapinėms skirta teritorija yra įtvirtinta BP, yra laimėjimas, nes planuojant kapines naujoje vietoje, teks numatyti jų 100 m apsaugos zoną, o tai ne visada paprasta, jei šalia yra gyventojų“, – apie laukiančius iššūkius pasirenkant kapinėms kitą vietą kalbėjo architektė.

Romualdas Jablonskis pažymėjo, kad neseniai patvirtintą BP vėl bus galima koreguoti.

Politikai akcentavo dar vieną svarbų tikslą parenkant vietą kapinėms – įrengtos kapinės turėtų tarnauti ne vien vydmantiškiams, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams. S. Baltuonis bandė aiškintis, kodėl buvo sustabdyta Rūdaičių, kitų kaimų gyventojų apklausa dėl naujų kapinių statybos.

„Sveikinu vydmantiškių iniciatyvą turėti savo kapines, tačiau už visų rajono gyventojų pinigus daromos naujos kapinės turėtų tarnauti ne vienai bendruomenei, net jei čia kažkas sukirto rankomis“, – teigė S. Baltuonis, pasiūlęs žvalgyti kapinėms vietą apie buvusias maro kapinaites, pakeliui iš Vydmantų į Rūdaičius, netoli vėjo jėgainių parko.

„Praeityje žmonės mokėjo kapinėms parinkti tinkamas vietas“, – S. Baltuoniui pritarė T. Abelkis, priminęs šalia Vydmantų buvusias senąsias evangelikų liuteronų kapines.

„Palangos savivaldybės pajūryje intensyviai vystant statybas žemė tapo deficitu, todėl daugėja ir daugės naujakurių mūsų rajono pajūrio zonoje. Naujakuriams kapinės taip pat bus aktualu“, – kalbėjo S. Baltuonis apie dar vieną faktorių, į kurį būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl naujų kapinių.

Nauji gyvenamieji namai kyla ir Žibininkuose, Užpelkiuose, kitose aplinkinėse vietose. T. Abelkis patarė svarstant dėl naujų kapinių dydžio atsižvelgti į tai, kad šiandieną apie 10 proc. mirusiųjų jau laidojami kolumbariumuose. Tikėtina, kad šis netradicinis laidojimo būdas, keičiantis žmonių gyvenimo sąlygoms, populiarės.

V. Turauskaitė pažadėjo, kad Savivaldybės administracija kapinėms galimus sklypus išsiaiškins ir Strateginio planavimo tarybai svarstyti pateiks šių metų balandį. Tarybos nariai sutarė šių metų Savivaldybės biudžete numatyti 3 tūkst. eurų kapinėms galimų sklypų dirvožemiams ištirti (vieno gręžinio kaina yra 300–400 eurų.)

– Vydmantų seniūnijoje gyvena apie 2,5 tūkst. žmonių, pačiuose Vydmantuose – apie 1,8 tūkst.

– Nuo Vydmantų iki Kretingos miesto Petrikaičių kapinių, kuriuose laidojami ir vydmantiškiai, yra apie 13 km.

– Vydmantų seniūnijos pateiktomis žiniomis, 2021 m. seniūnijoje gimė 23 žmonės, mirė 25.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder