Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters.
„Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, apart vyro ir moters. Tai jau tikrai yra išdiskutuota ir turbūt mums visiems – ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui – tai turėtų turbūt būti aišku, bet Konstitucija taip pat gina ir šeimą. Kas yra šeima, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Petrylaitė.
Kiek anksčiau tądien Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta ir Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol.
Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija. Todėl paskelbus jo nutarimą pradeda galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.
Kaip sakė D. Petrylaitė šios nuostatos galios tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms.
„Tai susiję su iš tiesų teise į šeimos gyvenimą, teise į tokių asmenų, kurie kuria kuria bendrą gyvenimą, teisinį ne tik pripažinimą, tai būtų pirmas žingsnis, antras žingsnis – į tokių asmenų, tokių šeimų teisinę apsaugą“, – sakė teisėja.
Ji pabrėžė, kad Seimas turės reglamentuoti partnerystės institutą ir įstatymu.
Rašyti komentarą