Niekada nedirbę 50-mečiai: kaip įpratinti žmones dirbti?

Tarp ilgalaikių bedarbių - 51 proc. yra moterys; vyresni kaip 50 m. asmenys sudaro 55 proc., o jaunuoliai iki 24 m. - 4 proc.

Ilgalaikiai bedarbiai - asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmenys nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Pasak Užimtumo tarnybos, didžiausia ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų bedarbių fiksuota Lazdijų r. (36 proc. visų bedarbių), Ignalinos r. (31 proc.), Anykščių r. (30 proc.) savivaldybėse. Mažiausia - Neringos (7 proc.) ir Skuodo r. (9 proc.) savivaldybėse.

„Į mūsų kvietimus prisidėti prie ilgalaikio nedarbo mažinimo ir specializuotos pagalbos pastaraisiais metais atsiliepė daug šalies savivaldybių. 2022 metais tokias paslaugas siūlė 40 savivaldybių, o 2023 metais - jau 56. Pernai specialiose programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, daugiausia - darbo rinkai besirengiantys asmenys. 

Šių programų esmė - psichologų, teisininkų arba socialinių darbuotojų paslaugos, laikinas užimtumas. 

Šiemet numatyta, kad 6,5 tūkst. asmenų bus įtraukti į užimtumo didinimo programas", - teigė Užimtumo tarnybos atstovė Inga VEGYTĖ.

Pasak jos, dalis šių klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą arba dirba nelegaliai. 

Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką.

Šiose programose jie mokomi krizių valdymo, sveikos gyvensenos, finansinio ir kompiuterinio raštingumo, taikoma priklausomybių prevencija. 

Teikiamos teisininko konsultacijos, psichologo, karjeros konsultanto, pavėžėjimo ir kitos socialinės paslaugos, krizių įveikimo specialistų pagalba. 

Daug dėmesio skiriama atvejo vadybininkų mokymams, kompetencijų tobulinimui. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje dirba 115 atvejo vadybininkai.

Sėkmės istorijos ir realūs pavyzdžiai (vardai pakeisti):

- Paslaugų gavėjas Jonas turėjo 36 vykdomas bylas pas 7 antstolius. Tai mažino asmens norą įsidarbinti. Individualių teisinių konsultacijų metu pasiektas rezultatas - 14 bylų, pritaikius administracinių nusižengimų išieškojimo vykdymo senatį, buvo 718,11 Eur sumažinta paslaugų gavėjo Jono finansinių įsipareigojimų našta.

Sumažintos ne tik Jono skolos, bet ir padidinta įsidarbinimo motyvacija. Jonas pradėjo dirbti gamybos įmonėje pakuotoju. Praėjus beveik dviem mėnesiams, Jonas teigiamai atsiliepia apie darbą ir kolektyvą.

- Jurga į užimtumo didinimo programą įtraukta dėl turimų sveikatos ir susisiekimo problemų. Moteris pokalbio atvyko su specifiniu kvapu, nevalgiusi ir stipriai apgirtusi. 

Jurga nurodė jau daug metų vartojanti alkoholį, pripažino, kad namie prieš ją nuolat smurtaujama. 

Moteriai kelias dienas buvo teikiamos asmens higienos paslaugos. Jurga užregistruota pas šeimos gydytoją ir pas psichiatrą, jai buvo suteikti maisto daviniai. Moteriai išreiškus norą gydytis, ji buvo užregistruota į priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę. 

Moteris apsilankė pas medikus, gavo siuntimą psichiatro konsultacijai ir priklausomybės nuo alkoholio gydymui.

Jurgos finansinė padėtis buvo sunki, todėl buvo sutvarkyti reikalingi dokumentai socialinei pašalpai bei transporto paslaugoms gauti. Jurga įsidarbino ir jau ilgiau kaip metus dirba toje pačioje įmonėje.

- Algė į užimtumo didinimo programą įtraukta dėl prastų socialinių įgūdžių ir motyvacijos stokos grįžti į darbo rinką. 

Algė yra dirbusi 12-oje įmonių, tačiau jos darbo trukmė nuo 1 iki 6 mėnesių. Moteris pripažino turinti emocinių problemų, ją erzina taisyklės, žmonės, susierzinusi pradeda šaukti.

Algei buvo skirtos psichologo ir karjeros konsultanto paslaugos, siekiant padėti jai sutvarkyti reikiamus dokumentus darbingumo lygiui nustatyti. 

Psichologė nurodė, kad Algė perdėtai reaguoja į triukšmą, tam tikrus kvapus, dažnai klaidingai supranta tam tikras situacijas, kurios priveda prie isterijos, nevaldomo pykčio.

Atlikus visus reikalingus veiksmus, moteriai buvo nustatytas 50 proc. darbingumas dėl turimų psichinės sveikatos sutrikimų. Pavasarį Algė kartu su savo draugu pradėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymą aplinkos tvarkymo srityje ir dirba iki šiol.

- 34 m. Darija, turinti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, Užimtumo tarnyboje buvo registruota nuo 2020 m. rudens. 

Po dvejų metų jai suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, pripažinus įsidarbinimą ribojančią aplinkybę, - priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. 

Klientė buvo nukreipta pas nedirbančių asmenų atvejo vadybininkę, dalyvavo užimtumo didinimo programoje - buvo teikiamos priklausomybių konsultanto, psichologo, motyvavimo paslaugos, dalyvavo lietuvių kalbos mokyme. 

Moteris mažais žingsniais šalino kliūtis ir judėjo užimtumo link. Šiemet, nuo kovo pradžios, moteris dalyvauja įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gyvūnų prieglaudoje.

Šaltinis: Užimtumo tarnyba

Nedarbo išmokos Lietuvoje - ne baisiausios

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius išanalizavo nedarbo draudimo išmokas ES. Nors pas mus verkiama, kad situacija yra bloga, bet kai kur padėtis - gerokai blogesnė.

Nedarbo draudimo išmokų mokėjimas - ypač mokėjimo trukmė - priklauso nuo užimtumo laikotarpių, per kuriuos buvo mokėtos nedarbo draudimo įmokos.

Kai kuriose šalyse išmokos mokėjimo trukmė priklauso ir nuo darbo netekusiojo amžiaus (Austrija, Čekija, Ispanija, Kroatija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija). Paprastai tai taikoma bedarbiams asmenims, turintiems daugiau nei 50 metų arba iki senatvės pensijos amžiaus likus maždaug 5 metams.

Kai kur viena iš keliamų sąlygų nedarbo draudimo išmokai gauti - iš darbo turi būti atleidžiama ne dėl darbuotojo noro ar jo kaltės (iš dalies Bulgarijoje, Čekijoje, Italijoje, Kroatijoje, Portugalijoje). Kai kuriose šalyse nedarbo draudimo išmokos dydis ilgainiui mažėja (Belgija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva).

Išskyrus retas išimtis (pavyzdžiui, Kroatiją ir Slovėniją), daugelyje šalių, prisijungusių prie ES nuo 2004 m., nedarbo draudimo išmokos bedarbiams paprastai mokamos iki vienerių metų.

Tačiau ir kai kuriose „senosiose", iki 1995 m. prie ES prisijungusiose valstybėse narėse, nedarbo draudimo išmokų mokėjimo trukmė taip pat gali neviršyti vienerių metų (Airija, Austrija, Graikija).

Daugelyje valstybių nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti nutraukiamas, jei bedarbis neieško darbo.

Pagal Lietuvos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėn.

Be to, bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėn., jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija.

Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro to mėnesio, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, 23,27 proc. galiojančios minimaliosios mėnesinės algos.

Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip: 1-3 nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį - 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų; 4-6 nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį - 31,03 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų; 7-9 nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį - 23,27 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

Mini interviu su Joniškio rajono mero pareigas ėjusiu iki lapkričio 14d. Vitalijumi GAILIUMI:

- Girdėjome, kad būtent jūsų savivaldybė sėkmingai sprendžia ilgalaikių bedarbių problemą, kaip pavyksta?

- Pirmiausia reikia pripažinti, kad yra žmonių, kurie būdami 40-mečiai, 50-mečiai nėra niekada dirbę. Antra - reikia pripažinti, kad yra žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių piktybiškai vengia dirbti teisėtai, legaliai.

Didžiausia jų dalis pasižymi neatsakingu finansų tvarkymu; vengia išlaikyti vaikus; neatsakingai skolinasi; gavę administracines nuobaudas.

Pagrindinis sprendimo būdas - nebraižyti raudonų linijų ir visiems ieškoti sprendimo. Susitarėme su Užimtumo tarnyba, padėjome žmonėms teikiant teisines, gydymo paslaugas, kai asmuo turi žalingų įpročių, dirbome su kiekvienu individualiai.

Būdavo nuolatiniai susitikimai seniūnijose, į juos ateidavo savivaldybės, Užimtumo tarnybos, darbdavių atstovai, kalbėdavomės su kiekvienu individualiai. Sprendėme ir pavėžėjimo klausimus tam, kad nebūtų priežasčių - kartais dirbtinių - nedirbti.

Žmonės mažose bendruomenėse vieni kitus pažįsta, salėje vieni kitus mato, sako, tu dirbi ten, o tu - ten.

O vienoje seniūnijoje seniūnė pasakė, kad dauguma jų (bedarbių, - aut. past.) kažkur dirba.

Taigi pirmiausia eliminavome šešėlį. Žemės ūkio sektoriuje, kalbant apie paslaugų kvitus, tai čia irgi yra šešėlio dalis.

Neįpratę dirbti žmonės patys neateis ir neieškos sprendimų, mes tuos žmones patys įtraukiame ir dirbame su jais. Tą darome ir toliau.

- Viskas prasideda nuo šeimos, nedarbo problemos - irgi.

- Vaikas, atsibudęs rytą ir matydamas tėvus neinančius į darbą, mano nuomone, darys tą patį.