Evelina Dobrovolska

Norint pakeisti pavardės įrašą pase reikės deklaruoti tautybę (2)

Norint dokumentuose pakeisti Lietuvos piliečio vardą ir pavardę į nelietuvišką formą, reikės prieš tai deklaruoti tautybę, sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Anot jos, norint pasikeisti pavardę asmenims mišriose šeimose, dokumento šaltiniu bus pripažįstamas santuokos liudijimas, sutuoktinio pasas arba asmens tapatybės kortelė, o tautybę reikės deklaruoti Lietuvos piliečiams tautinių mažumų atstovams.

„Įstatyme numatyta, kad reikalingas yra tautybės įrašas gyventojų registre, kad esi Lietuvos lenkas arba kitos tautybės. Būtent dėl tautybės įrašų yra įstatymų projektai derinami (...), esu tikra, kad iki gegužės 1-osios mes turėsime visus reikalingus sprendimus“, –  spaudos konferencijoje trečiadienį sakė E. Dobrovolska.

Anot jos, dėl vardų ir pavadžių keitimo, kaip ir iki šiol, reikės kreiptis į savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius.

Lydintieji teisės aktai, reglamentuojantys pavardžių keitimą, rengiami Gitanui Nausėdai šią savaitę pasirašius Seimo priimtą įstatymą, kuris leidžia raides w, x ir q asmens dokumentuose. Jis įsigalios gegužės 1 dieną.

E. Dobrovolskos teigimu, įstatyme numatyta, jog tautinių mažumų atstovams pavardės ar vardo keitimo pagrindu bus laikomas tautybės įrašas, siekiant „atsisakyti prielaidos kalbėti apie galimai okupacinio laikotarpio dokumentus arba kitus neoficialius dokumentus“. 

Anot ministrės, įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose be kita ko bus numatyta, kad tautybė gali būti pasirenkama tik remiantis tėvų arba senelių tautybės įrašais, ji negali būti pasirenkama laisvai.

Iki balandžio 30-osios ketinama patvirtinti ir su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK) suderintą Vyriausybės nutarimą, kuris tiksliai reglamentuotų procedūrų tvarką, įskaitant ir tai, kas bus laikoma pagrindu rašyti pavarde taip, kaip pageidauja besikreipiantieji.

Ministrė kol kas negalėjo pasakyti, ar dokumento šaltiniu galės būti bus ir bažnytinės knygos ar kiti panašūs įrašai.

„Tai ir yra namų darbai, dar turime parengti Vyriausybės nutarimą iki balandžio 30 dienos“, – sakė ji.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis tikino, kad iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas pagrindas, kuriuo remiantis yra įgyjama ir deklaruojama tautybė, tad pirmiausia bus sprendžiamas šis klausimas.

„Žinoma, yra dokumento šaltinis, yra perrašos taisyklės ir, ko gero, tuo ir reikėtų apsiriboti. Čia, vėlgi, mūsų nuomonės gali skirtis, nes aš manau, kad antkapiai ir bažnytinės knygos nėra dokumento šaltinis“, – sakė A. Antanaitis.

„Bažnytinėse knygose įrašai labai įvairuoja, juos rašė labai įvairūs žmonės, labai įvairių kalbų, įvairių būklių. Jei pasektumėte vienos giminės pavardžių įrašus bažnytinėse knygose, jie labai įvairuoja, jie yra ir lietuviški, ir lenkiški, ir rusiški, ir kokiomis tik nori kalbomis“, – kalbėjo jis.

VLKK vadovas sako, kad antkapių įrašai taip pat įvairuoja, parašyti su klaidomis.

„Dokumento šaltinis yra valstybės išduotas asmens dokumentas. Bet, vėlgi, labai aiškiai turime pasakyti, kad tai neturėtų būti okupacinių režimų dokumentas“, –  akcentavo jis.

Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.

Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Įstatymo kritikai teigė, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė. Opoziciniai „valstiečiai“ dėl šio įstatymo konstitucingumo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

E. Dobrovolska sako, kad tai yra demokratijos išraiška ir įsitikinusi, kad teismas pateiks tvirtą išaiškinimą. 

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.

Sidebar placeholder