Pastebimai stringa vaistų tiekimas (1)

Gyventojai pastebi, kai šalyje sumažėjo vaistų atsargos, o, pavyzdžiui, kai kurių medikamentų vaikų peršalimui gydyti jau nėra kur įsigyti. Vaikus auginantys tėvai suka galvas, kaip elgtis, nes vaistinėse neberanda vaikiškų vaistų nuo temperatūros. Tarnybos kone kasdien praneša apie vaistų tiekimo į šalį sutrikimus ir patarimų, bet to nesureikšmina.

Tėvai jau kuris laikas skundžiasi, kad vaistinėse nebeliko vaikams skirtų vaistų temperatūrai „numušti" bei gydyti kitų peršalimo ligų. Vaistinių atstovai jaučia sutrikusį tiekimą, tačiau tikisi, kad tiekimas atsistatys. Tuo metu socialiniame tinkle tėvai tariasi, kokių alternatyvų imtis gydant vaikus, o medikai tarpusavyje diskutuoja, ką reikės skirti pacientams.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo svetainėje kone kas dieną skelbia apie vaistų sutrikimą. Įprastai pranešant apie sutrikimus, paskelbiama ir kada planuojama, kad vaistų tiekimas bus atnaujintas bei kuo juos pakeisti.

Pavyzdžiui, šiuo metu vaistinėse sunku rasti paracetamolio, kuris būtų skirtas vaikams. Ir nors tarnyba nurodo, kad praėjusią savaitę buvo atnaujintas vaisto „Panadol", kuris yra geriamoji paracetamolio suspensija, tiekimas, kai kuriose vaistinėse jo įsigyti vis dar nėra galimybės.

O kai kurių vaistų tiekimo datų atnaujinimas nėra žinomas. Pavyzdžiui, neseniai pranešta apie vaistų „Montelukast Accord" tiekimo sutrikimą - tai kompensuojamas vaistas, kramtomosios tabletės vaikams, padedančios gydyti astmą. Tarnyba nurodo, kad nėra žinoma vaistų tiekimo atnaujinimo data.

Stringa net tiekimas iš Lietuvos

Beje, tiekimas stringa net tada, kai vaistų gamintojas - Lietuva. Pavyzdžiui, naujausioje skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad stringa vaistinio preparato „Cetirizin BIJON" tablečių tiekimas. Tai vaikams nuo 6 m. ir suaugusiems žmonėms skirti vaistai, vartojami lėtiniam rinitui ir dilgėliniams bėrimams gydyti. Jų įsigyti jau dabar sudėtinga. Planuojamas tiekimas yra tik kitų metu pabaigoje.

Gerai, jeigu vaistą galima kažkuo pakeisti. Tačiau taip yra ne visada. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pranešta apie vaisto „Ospen" tiekimo sutrikimus. Jis skirtas skarlatinai, ryklės uždegimui, lėtiniam bronchito ir kitiems bakterijų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti.

Skelbiant apie jo tiekimo sutrikimą, nurodoma, kad šiuo metu rinkoje pakeičiamumo nėra. Tokia pati situacija yra ir su sirupu „Ventolin", skirtu gydyti astmą suaugusiems ir vaikams bei geriamuoju tirpalu „ACC", kuris skirtas vaikams palengvinti atsikosėjimą, o jų tiekimas kaip tik yra sutrikęs

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, kyla klausimas, kaip reikės gydytis ir ar nepritrūks vaistų dar labiau?

Į redakciją kreipėsi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą su klausimais, dėl ko stebimas įvairių skirtingų gamintojų tiekiamų vaistų sutrikimas. Tarnyba atsakė, jog ši problema šiuo metu aktuali ne tik mūsų šalyje. „Su ja susiduria ir JAV, ir Europos šalys.

Vaistų tiekimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su gamybos problemomis. Vaistų tiekimas gali sutrikti ir dėl logistikos, padidėjusio vaistų poreikio, taip pat dėl komercinių priežasčių. Nuolatiniai tiekimo sutrikimai dažniausiai būna dėl komercinių priežasčių, ypač, jei atsiranda rinkoje pigesnių analogų", - nurodė tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.

Alternatyvų ne visada yra

Pasak jos, vaisto tiekimo sutrikimų pasitaiko gana dažnai: „Kartais šios problemos išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos problemos.

Tokiu atveju nors didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaisto ir neturi, tačiau vaistinėse jo yra pakankamas kiekis, todėl iki vaisto naujos siuntos patiekimo gyventojai šio trūkumo nepajaučia.

Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų - tokiu atveju sutrikęs vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu.

Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje. Gavusi informaciją apie vaisto tiekimo sutrikimus, Tarnyba iš karto ją skelbia savo interneto svetainėje.

Taip elgiamasi kiekvienu atveju, kai sutrinka vaisto tiekimas, tad visa informacija apie laikinus ir nuolatinius vaisto sutrikimus yra vieša. Kaskart apie vaistų tiekimo sutrikimus informuojama ir Valstybinė ligonių kasą, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo.

Kad pacientai nejaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių, Lietuvos rinkai gali būti tiekiami vardiniai vaistiniai preparatai (jei jie registruoti bent vienoje kitoje EEE valstybėje arba gamintojo valstybėje) bei vaistai užsienio pakuotėmis“.

Seimo nariai siūlo sprendimą dėl vaistų krizės

Farmacijos įstatyme siūloma nenurodyti konkretaus priemokos už kompensuojamus vaistus dydžio eurais. Tokį pasiūlymą įregistravusi parlamentarų grupė mano, kad konkretų maksimalios priemokos dydį turėtų tvirtinti Vyriausybė, atsižvelgdama į realią padėtį, nes dabar valdžia „bėga paskui nuvažiuojantį traukinį".

„Dėl lėtos įstatymo keitimo procedūros reikalingų pakeitimų priėmimas gali užtrukti, o rinkoje jau nebus realios galimybės užtikrinti nurodyto fiksuoto dydžio priemokos.

Pažymėtina, kad vien projekto svarstymo Seime metu nuostatos dėl priemokos dydžio eurais jau buvo kelis kartus redaguotos (maksimali priemoka didinta kelis kartus per pusmetį).

Tokia situacija gali lemti, kad dalis itin reikalingų vaistų neatitiks kompensavimo kriterijų ir taps nekompensuojami bei nebeprieinami Lietuvos gyventojams",- sako pasiūlymą inicijavę Seimo socialdemokratai.

Politikai pažymi, kad vaistų krizė yra kaina, kurią mokame už Vyriausybės pasyvumą milžiniškos infliacijos akivaizdoje. „Lietuva - kainų rekordininkė Europoje.

Vyriausybei nesiėmus aktyvių veiksmų infliacijai pažaboti, pasekmes šiandien jaučiame visose srityse. Vaistai - ne išimtis.

Tiekėjai linkę trauktis iš Lietuvos. SAM atsikalbinėjimas, esą vaistų tiekimo sutrikimai „nėra didelė naujovė", rodo tragišką abejingumą žmonių padėčiai", - piktinasi O.Leiputė.

„Gydytojai sutrikę, nes yra priversti vietoj tinkamiausio vaisto išrašyti tą, kurį dar realu rasti vaistinėse. Bet dažnai paaiškėja, kad ir to jau nebėra.

Chaosas duomenų sistemose, niekam tikusi vaistų administravimo tvarka jau kelia grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei", - priduria parlamentarė.

Pasak jos, įvairios organizacijos seniai ragina Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą leisti gydytojams per E. sveikatos sistemą gauti informaciją apie vaistų trūkumą ir kompensavimą: „Rašydamas elektroninį receptą, gydytojas matytų esamą padėtį, jei įmanoma, skirtų kitą vaistą".

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder