Seimas

Seimo opozicija kelia klausimą, kodėl įstatymo dėl Vokietijos brigados idėja užgimė ne KAM: ministras tvirtina, kad darbai atlikti

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė kurti specialų įstatymą, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje.

Parlamento opozicija šią iniciatyvą, pavadintą „Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektu“, palaiko, nors ir turi tam tikrų pastabų. Vis dėlto Seimo mažumos atstovai kelia klausimą, kodėl tokios svarbos iniciatyvą pasiūlė ne Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Politikai pastebi keistą tendenciją – anot opozicijos, tai ne pirmas kartas, kai šalies gynybai svarbūs klausimai gimsta Seime, o ne ministerijoje.

Pats krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kol kas įstatymo projekto idėją vertina atsargiai ir nesileidžia į gilesnes diskusijas.

Tačiau kalbėdamas apie ministerijos įsitraukimą į šio įstatymo projekto teisėkūros procesus, politikas akcentuoja, kad KAM savo darbą atliko – į brigados infrastruktūros rengimo ir finansavimo klausimus jau yra atsakyta anksčiau.

Opozicija: tokios svarbos įstatymus turėtų rengti ministerija, o ne parlamentas

Po trečiadienį vykusio Seimo komitetų posėdžio, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino – dėl Vokietijos brigados įstatymo koncepcijos pavyko surasti sutarimą ir su opozicijos atstovais.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis kol kas kritikos įstatymo idėjai neturi – jis sako, kad palaiko visas iniciatyvas, kurios padėtų paspartinti brigados dislokavimo Lietuvoje terminus bei infrastruktūros rengimo darbus.

„Tai yra nepaprastai svarbu. Jeigu reikia įstatymo, tai galima įstatymą tam dalykui padaryti – tam, kad infrastruktūriniai projektai greičiau būtų įgyvendinti, kitos kažkokios teisiniame reglamentavime esančios spragos būtų pašalintos.

Be jokios abejonės mūsų bendras tikslas, matymas ir siekimas yra, kad kaip galima greičiau, kaip galima daugiau Vokietijos karių būtų čia, gyvai, o ne Vokietijoje, paruoštų atvykti per tris, per penkias ar per dešimt dienų“, – Eltai teigė „darbietis“.

Visgi, jis abejojo, ar tokiu įstatymu Vilnius galėtų padaryti kokios nors įtakos tolesniems Berlyno sprendimams ir įsipareigojimų vykdymui.

„Mes čia tų vokiečių nepaspausime nei įstatymu, nei dar kažkuo – aiškiau komunikuoti ar aiškiau skleisti žinią. Ką reikia mums aiškiau patiems skleisti – kad mes turime namų darbų, kuriuos reikia atlikti visiems susitelkus ir kaip galima maksimaliai vieningai, greitai ir efektyviai šalinti bet kokias kliūtis, kurios atsiranda tame kelyje“, – pabrėžė jis.

Kitas opozicijos atstovas, ekspremjeras Saulius Skvernelis mano, kad įstatymo projektas negali apimti tik skambių įsipareigojimų finansuoti kariams būtiną infrastruktūrą. Jo nuomone, įstatyme turėtų būti numatytas išsamus lėšų valdymo planas.

„Idėja yra svarstytina, bet ji negali būti suprimityvinta iki paprasto tokio veiksmo, kad įstatymu priimame, jog reikalinga finansuoti būtiną infrastruktūrą.

Taip, ją reikalinga finansuoti, bet šitame įstatyme turi būti labai aiškiai numatytas lėšų poreikio grafikas, finansavimo šaltiniai, kaip bus atsiskaitoma ilgalaikėje perspektyvoje, kaip ta skola bus dengiama, kaip bus valdomi viešieji finansai“, – Eltai sakė Demokratų sąjungos pirmininkas.

Vis dėlto abu parlamentarai darbiniame procese pasigedo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) indėlio. Anot S. Skvernelio, tai nėra nauja praktika – jo manymu, veikiant Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei, svarbiausios saugumo iniciatyvos gimsta parlamente, ne Ministrų kabinete, nors „turėtų būti atvirkščiai“.

„Manau, kad tokie konceptualūs įstatymai, susiję su ilgalaikiu infrastruktūros užtikrinimu ir netgi įstatymu – turi būti iniciatoriai Vyriausybė. Atitinkamos ministerijos parengia (projektą – ELTA), o Seimas gali svarstyti, nagrinėti, teikti siūlymus.

Bet porą metų tai vyksta atvirkščiai – viskas, kas yra svarbiausia, kas reikalinga šalies gynybai, viskas eina iš Seimo“, – nurodė jis.

Kolegai antrino ir „darbiečių“ lyderis. Jis pastebėjo, kad už šio įstatymo projekto gali slypėti ir tam tikros vidinės konservatorių trintys bei „politiniai pasistumdymai“.

„Tokie kartais lengvi politiniai pasistumdymai tarp personalijų, tarp asmenybių ar tarp institucijų – jie dažnas dalykas dabartinės valdančiosios daugumos veikimo erdvėje“, – aiškino jis.

„Ar tai padarys Krašto apsaugos ministerija, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – ne toks didelis skirtumas. Nors, žinoma, įprasta praktika tokia, kad panašaus pobūdžio teisės aktai yra ruošiami ministerijose, tvirtinami Vyriausybėje ir tada atkeliauja į Seimą“, – apibendrino A. Mazuronis.

Ministras: daug sprendimų, apie kuriuos komunikuojama, nebūtinai „virsta kūnu“

NSGK pirmininko teigimu, šiuo metu komitetas kartu su kolegomis diskutuos dėl Vokietijos brigados įstatymo turinio – kas jame turėtų atsirasti, o kas ne.

Visgi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis užsiminė, kad įstatymas galėtų numatyti sąjungininkų kariams reikalingos infrastruktūros rengimo finansavimo šaltinius. Taip pat, svarstė jis, projektu būtų galima palengvinti šios infrastruktūros rengimo procesus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kol kas į kolegų iniciatyvą žvelgia kiek skeptiškai. Nors nesileido į išsamius komentarus, politikui kilo klausimų dėl būsimo projekto turinio – anot jo, tiek infrastruktūros, tiek jos finansavimo klausimai jau yra išspręsti.

„Kaip bebūtų keista, bet finansavimo šaltiniai yra numatyti biudžete, kuris skirtas Krašto apsaugos ministerijai. Tai yra vykdomosios valdžios pareiga vykdyti tuos įsipareigojimus, kurie yra prisiimti.

Šiuo atveju jokie finansavimo šaltiniai atskirame įstatyme negali būti numatyti. Taip nėra daroma“, – Eltai iniciatyvos idėją komentavo ministras.

„Negaliu sakyti, kad nesvarstėme atskiro įstatymo šių metų vasarą. Bet priėmėme sprendimą, kad turi būti ne atskiras (įstatymas – ELTA), o dabar galiojantys įstatymai papildyti, pataisyti. Tą mes ir padarėme“, – pridūrė jis.

Apie opozicijos keliamą klausimą, kodėl projekto kūrimo imasi ne KAM, o NSGK, A. Anušauskas pakartojo, kad jo vadovaujama ministerija savo darbus jau padarė.

„Krašto apsaugos ministerija savo projektus jau pateikė ir jie yra priimti, tie kurie yra reikalingi infrastruktūrai. (Naujo įstatymo – ELTA) turinio, kadangi nežinau ir koncepcijos nemačiau, nes jos tiesiog nėra – neturiu ką ir komentuoti“, – nedaugžodžiavo konservatorius, tačiau patikino, kad prisidės prie įstatymo kūrimo „jeigu bus, apie ką kalbėti“.

„Reiktų palaukti turinio. Jeigu iš tikrųjų kurs (projektą – ELTA), matyt, kalba bus apie priimančios šalies paramą. Mes turime atskirą įstatymą, bet galbūt pildys, keis tą įstatymą.

Sunku dabar pasakyti, nes daug sprendimų apie kuriuos komunikuojama nebūtinai „virsta kūnu“ – reikia tiesiog palaukti. Idėjos autoriai turi pateikti savo sumanymus“, – nurodė jis.

ELTA primena, kad Seimo NSGK pradės rengti specialų įstatymą, kuriuo būtų užtikrintos reikiamos sąlygos dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje. NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas mano, kad įstatymo projekto darbinis variantas turėtų būti parengtas per 2–3 savaites.

Politikas nedetalizavo, kokie konkretūs aspektai ar formuluotės galėtų atsirasti įstatymo projekte – L. Kasčiūno teigimu, vyks diskusijos. Visgi infrastruktūros užtikrinimo klausimai ir su tuo susijusių procedūrų valdymas įstatyme bus numatomas, pabrėžė jis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder