Viso gero, pinigėliai

Nuo gegužės 1-osios šie pakeitimai palies tik tuos, kurie apsipirkimui naudoja grynuosius - mokant kitais būdais kaina nesikeis.

Tuo metu atsiskaitant grynaisiais pinigais centais skaičiuojama pirkinių sumos dalis bus apvalinama taip, kad baigtųsi nuliu arba penkiais.

Vertinant pasikeitimą iš pirkėjo pozicijos tai reiškia, kad jis gali maksimaliai prarasti 2 centus arba antra tiek sutaupyti.

Vertinant pasikeitimą iš pirkėjo pozicijos tai reiškia, kad jis gali maksimaliai prarasti 2 centus arba antra tiek sutaupyti.

Vieno ir dviejų centų monetas ir toliau bus galima naudoti pirkimui.

Nauja tvarka siekiama mažinti smulkiausių monetų naudojimą apyvartoje, kurioje tokiu pavidalu gali cirkuliuoti beveik 5 mln. eurų - pusė šios sumos dabar yra nenaudojama.

Apvalinimo schema

Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo nustatytą tvarką, galutinei atsiskaitymo sumai baigiantis 1 arba 2 centais, ji apvalinama žemyn iki 0 centų, jei baigiasi 3 arba 4 centais - aukštyn iki 5 centų. Jei galutinė suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji apvalinama žemyn iki 5 centų, o jei baigiasi 8 arba 9 centais - aukštyn iki 10 centų.

Pavyzdžiui: 5,21 euro suma bus suapvalinta iki 5,2 euro, o 5,24 - iki 5,25 euro.

Manoma, kad nauja tvarka palengvins atsiskaitymą ir sumažins smulkiausių monetų skaičių.

„Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį. Svarbu pabrėžti ir tai, kad 1 cento ir 2 centų monetos nebus panaikintos, jos ir toliau bus priimamos atsiskaitant. Apvalinant jų kiekis apyvartoje natūraliai sumažės“, - aiškina pokyčių prasmę Lietuvos bankas.

Naują tvarką įteisinančio įstatymo iniciatoriai teigia, jog valstybė ir verslas taupys pinigus bei laiką.

„Taikant apvalinimą, nebus poreikio Lietuvos bankui kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių 1 ir 2 euro centų monetų, verslui sumažės monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaityti monetomis, jas suskaičiuoti dienos pabaigoje“, - teigiama įstatymo aiškinamajame rašte.

Anot Lietuvos banko, dirbtinai monetos iš apyvartos nebus išimtos, tačiau, kaip rodo kitų šalių patirtis, jų skaičius reikšmingai gali sumažėti per 2-3 metus.

Panaši tvarka jau taikoma keliose euro zonos šalyse. Nyderlanduose, Belgijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Estijoje tokios monetos jau neleidžiamos į apyvartą, ten taikomas pirkinių sumos apvalinimas.

Sumas apvalina ir kitas valiutas naudojančios šalys - Švedija, Norvegija, Danija, Kanada ir Australija. Pradininkė šioje srityje yra Švedija, smulkiausių monetų atsiskaitymuose nenaudojanti nuo 1972 metų.

© SCHEMA. Kai bendra pirkinių suma baigsis skaičiais 3, 4, 8 ir 9 - ji bus apvalinama į didesnę pusę, kai 1, 2, 6 ir 7 - mažės. Lietuvos banko nuotr.

Nemėgo ir taip

Buvusi ilgametė Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė, bendruomenės aktyvistė Kristina Buslajeva sako, kad ji pati smulkiausių monetų nemėgsta ir nemato problemų, kad jos dings iš parduotuvių kasų.

"Aš nemėgstu tų 1-2 centų. Pasikalbėjus mano aplinkoje atrodo, kad dėl to tikrai nėra jokios problemos.

Net kai tuos centus gauni, nesi toks linksmas, turėdama laiko apgalvoti visuomet eidama į parduotuvės kasą bandau jų išvengti, galvoju, kad tik tų smulkiausių centų negaučiau.

Man atrodo, kad jokio pokyčio nebus, vis tiek apvalins ir į vieną, ir į kitą pusę. Čia joks nusikaltimas„, - “Vakarų ekspresui" pasakojo pensininkė.

Klaipėdietė yra sugalvojusi atskirą mažiausio nominalo monetų panaudojimo būdą - jas kaupia vienam tikslui.

„Turėjau tokią taisyklę - aš jas rinkdavau ir kaupdavau pirkti vandeniui, skirtam vaistams užgerti. Renku kokius du mėnesius ir išeina pora buteliukų. Ir dabar turiu gal porai buteliukų vandens“, - kalbėjo K. Buslajeva.

Pagalbą skurstantiems žmonėms teikiančios Lietuvos samariečių bendrijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Vilija Toliušienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad iš prižiūrimų žmonių dėl to niekas nesiskundė.

„Kad ir kaip būtų keista, šios temos nebuvome palietę, nes tie apvalinami 1-2 centai niekam mūsų bendruomenėje neužkliuvo, niekas savo nuomonės - kad kažką blogo tai reikštų - nesakė. Pasikalbame su žmonėmis apie viską, bet dėl to diskusijos iki šiol nebuvo“, - sakė ji.

Žmogaus finansų nepakeis

Klaipėdoje dirbanti biudžeto planavimo specialistė Vita Butkevičienė sako, kad Lietuvos banko sprendimas dėl grąžos apvalinimo neturėtų niekaip paveikti asmeninių finansų.

"Logiškai mąstant, mūsų turimų pinigų kiekis priklauso ne nuo to, kokio dydžio monetomis ar banknotais mes juos turime, o kaip mokame su tais pinigais elgtis.

O tokio elgesio išmokti yra labai sunku.

Asmeniškai manau, kad sumažėjus metalinių centų piniginės taps lengvesnės„, - sakė V. Butkevičienė “Vakarų ekspresui".

Asmeninių finansų konsultacijas Klaipėdoje siūlanti Andželika Stanslovienė teigė mananti, jog nenaudojamas pinigas neturi vertės, todėl mažiausios vertės centų išėmimas iš apyvartos nieko nepakeis.

„Turiu apie tai tik asmeninę nuomonę - iš tikrųjų gerai, nes tos monetos net į apyvartą nepatenka, kažkur laikomos - taupyklėse ar kitur. Vien todėl tai geras sprendimas - pinigas turi dirbti, o ne kažkur gulėti“, - sakė ji.

Parduotuvės ruošiasi visokiems pirkėjams

Parduotuvių „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „Iki Lietuva“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė sako, kad šiuo metu apie 60 proc. atsiskaitymų vykdoma ne grynaisiais pinigais, o naudojantis savitarnos kasose ši pirkėjų dalis auga iki 70 procentų.

Parduotuvėse atsiskaitant grynaisiais galutines sumas apvalins ir grąžą apskaičiuos patobulinti kasos aparatai.

„Interpretuoti, kaip turėtų atrodyti suapvalinta suma, nereikės nei pirkėjui, nei kasininkui“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Kitovė.

Anot jos, šiuo metu dar anksti prognozuoti, kaip pirkėjai reaguos į pokyčius, bet ruošiamasi tai stebėti ir, reikalui esant, atsižvelgti.

"Testuojame skirtingas situacijas, kai atsiskaitoma grynaisiais, kad, įvykus pokyčiui, darbas būtų sklandus.

Tikimės, kad atnaujinimo paleidimas ir pats apvalinimas prasidės be iššūkių, tačiau, kokios bus pirmosios pirkėjų reakcijos, prognozuoti dar anksti. Bet kokiu atveju stebėsime situaciją ir seksime, kaip sekasi įgyvendinti naująją tvarką„, - teigė “Iki" atstovė.

Pametė 2,5 milijono

Lietuvos banko pateikti duomenys rodo, kad šiuo metu apyvartoje yra 334 mln. vienetų 1 ir 2 lietuviškų euro centų monetų, bendra jų vertė siekia 4,8 mln. eurų.

Daugiau nei pusė iš jų į centrinį banką negrįžta.

„Grynųjų pinigų statistika rodo, kad apie 70 proc. 1 ir 2 euro centų monetų negrįžta į Lietuvos banką“, - teigiama banko „Vakarų ekspresui“ atsiųstame komentare.

Tai, anot jo, tik patvirtina, jog didžioji dalis smulkiųjų monetų nenaudojamos atsiskaitymams, gyventojai jas kaupia ar pameta.

„Lietuvos banko vertinimu, kasmet gyventojai pameta ar kaupia apie trečdalį milijono eurų smulkiųjų monetų, o nuo euro įvedimo 2015 metais pamestų 1 ir 2 centų monetų vertė Lietuvoje sudaro apie 2,5 mln. eurų“, - skelbia centrinis bankas.

Pasak jo, mažiausios vertės nepopuliarios, nes yra smulkios, nepatogios ir užima daug vietos piniginėse, nors jų perkamoji galia yra maža.

Be to, apyvartoje trūkstamą monetų kiekį būtina atnaujinti, o tai valstybei kainuoja daugiau nei pačios monetos vertė.

„Atsiskaitant 1 ir 2 ct monetų reikia atiduoti grąžai. Todėl Lietuvos bankas turi jas nuolat leisti į apyvartą. Šių monetų gamybos kaštai artimi arba didesni už jų nominaliąją vertę. Jų kaldinimas ar įsigijimas kasmet kainuoja apie pusę milijono eurų. Kainuoja ir transportavimas, sandėliavimas, inkasavimas, apskaita. Ir kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja iki 100 tonų“, - aiškina Lietuvos bankas.

Kitos šalys

Idėją atsisakyti 1 ir 2 centų monetų Europos Komisija visuomenės diskusijai pateikė 2020-ųjų spalį - tuomet irgi būta įvairiausių atsiliepimų, aktyviausiai savo nuomonę reiškė vokiečiai ir prancūzai.

Pavyzdžiui, Andreas Kurt Pattar vardu prisistatęs Vokietijos gyventojas tuomet teigė, kad toks sprendimas nepaveiks šalių, kuriose pajamų lygis yra aukštas, bet kitose - tarp jų ir Lietuvoje - toks sprendimas gali daryti įtaką.

„Valstybėse, kur pajamų lygis yra žemesnis, mažų monetų panaikinti neįmanoma. Mano patirtis Baltijos šalyse, Slovakijoje ar Graikijoje parodė, kad daugeliui žmonių, atrodo, reikia smulkių monetų, kurių panaikinimas tikriausiai suteiktų jiems jausmą, kad jos nėra svarbios, kad jie būtų dar labiau nustumti į užribį. 

Todėl manau, kad būtų naudinga šį klausimą reguliuoti tik nacionaliniu lygmeniu, kaip buvo iki šiol. Vokietijoje pritarčiau smulkių monetų panaikinimui“, - teigiama atsiliepime.

Pardavėja Marie Gonser prisistačiusi vokietė įsitikinusi, kad smulkiausių monetų naudojimas turi būti baigtas, nes „kiekvienas supranta, kaip erzina daug raudonų monetų piniginėje“, slovakas Jaro Lehockis mano, kad šie pinigėliai turi būti naikinami dėl to, kad yra našta verslui, gyventojams ir valstybei, belgas Oliveris Van der Marenas tam pritaria be jokio aiškinimo, o prancūzės Isabelle Gosse vertinimu, toks siūlymas gina tik bankų ir prekybininkų interesus, o mažiausias pajamas gaunančių žmonių gyvenimas dėl to taps dar sunkesnis ir labiau kontroliuojamas.

Austras Hansas Rauchas taip pat norėtų, kad 1 ir 2 centų monetos būtų išlaikytos, tačiau savo nuomonės neargumentavo.