Lietuvos vandentvarkos įmonė kovoja teismuose, kad jos lėšos nepasiektų Baltarusijos režimo

Vandentvarkos srityje Lietuvoje ir užsienyje dirbanti „Arginta“ dar gerokai prieš pašlyjant santykiams su Baltarusija laimėjo konkursą įrengti nuotekų valyklą Vitebske.

Šį projektą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o jo vertė siekė 11,769 mln. eurų. Tačiau dabar užsidirbti ketinusiai bendrovei gali tekti susitaikyti su nuostoliais. Mat sutartį nutraukusi Baltarusijos įmonė dar ketina atsiimti ir banko „Luminor“ suteiktą „Argintai“ garantiją, kuri siekia 1,2 mln. eurų, rašo „Lietuvos rytas“.

Kirto prieš finišą

Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo „Argintos“ plėtros direktorius Artūras Mrazauskas, 2019-ųjų birželį, likus vos trims mėnesiams iki Vitebsko nuotekų valyklos veiklos pradžios, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka asmeniškai pakeitė projekto užsakovę Vitebsko miesto komunalinę įmonę „Vitebskvodokanal“ į regiono komunalinę įmonę „Vitebskoblvodokanal“.

Projekto užsakovu tapus „Vitebskoblvodokanal“, Lietuvos bendrovė kaipmat susidūrė su kliūtimis – jai buvo sustabdyti mokėjimai už jau atliktus darbus, imta trukdyti užbaigti vykdyti sutartį.

Nors nuotekų valykla buvo išbandyta ir paleista, Baltarusijos įmonė išvis nusprendė sutartį nutraukti. Priežastis – neva negaliojanti banko garantija, kuri buvo skirta ankstesniam užsakovui – „Vitebskvodokanal“.

Tačiau dar įdomiau, kad naujieji užsakovai papildomai pareikalavo jiems sumokėti garantijoje numatytą sumą, nors, jų nuomone, ji buvo negaliojanti.

„Kaip suprantu dabar, tokiais veiksmais buvo tiesiog siekiama pasinaudoti mūsų pinigais. Mums buvo aiškiai pasakyta – jei norite dirbti Baltarusijoje toliau, privalote atiduoti banko garantiją, tuomet gal gausite užsakymų. Mes pasirašėme susitarimą, kad keičiasi užsakovas, tačiau bankui pranešėme nesutinką su tuo. Tuomet „Vitebskoblvodokanal“ naujasis vadovas užsipuolė mus, neva esame priešiškai nusiteikę, projektas per brangus, o europiečius išvis reikėjo sušaudyti prieš kelis dešimtmečius. Visiška bandito leksika“, – sakė A. Mrazauskas.

Spjovė į arbitražo sprendimą

Įmonių ginčą ėmėsi nagrinėti Šveicarijoje įsikūrusios Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) prezidento paskirtas arbitras. Jis atmetė Vitebsko bendrovės pareikštą 1,492 mln. eurų dydžio pretenziją „Argintai“ ir pripažino, kad Lietuvos įmonei už atliktus darbus turi būti sumokėta 1,6 mln. eurų.

Be to, arbitražas pabrėžė, kad finansinės banko garantijos galiojo pirminei įmonei „Vitebskvodokanal“, o ne A. Lukašenkos naujai paskirtai bendrovei.

Tiesa, „Arginta“ irgi sulaukė kirčio: arbitras nurodė, kad Lietuvos kompanija turi sumokėti maždaug 350 tūkst. eurų kompensaciją už tai, kad nesutiko pateikti garantijos naujojo užsakovo vardu.

„Šio arbitražo sprendimo baltarusių įmonė jau nebeskundė. Sudarėme darbų aktą, išskaičiavome tą 350 tūkst. eurų sumą, bet viskas ties tuo ir sustojo. Dabar įrenginius jie paleido patys, nulaužę mūsų programas. Nors be rangovo valstybinei komisijai negali jų atiduoti naudoti net pagal Baltarusijos įstatymus“, – teigė A. Mrazauskas.

Stebina banko pozicija

Verslininkų nuostabai, į „Vitebskoblvodokanal“ reikalavimą išmokėti 1,2 mln. eurų rangos sutarties garantijos sumą „Luminor“ bankas sureagavo palankiai, nors turėjo visus arbitražo sprendimus.

„Sutartį su mumis „Vitebskoblvodokanal“ nutraukė būtent dėl negaliojančios įvykdymo garantijos. Tačiau susidaro itin juokinga situacija. Tai, kad užsakovas būtent dėl tokios priežasties nutraukė sutartį, pripažino ir arbitražas, ir ERPB. Bet po to jis kažkodėl kreipiasi į banką dėl negaliojančios garantijos paėmimo, o „Luminor“ nusprendžia, kad ji galioja ir planuoja mokėti baltarusiams, net neatsižvelgdamas į karą ar sankcijas. Man atrodo, kad jei jau ginami mūsų šalies interesai, tai bankas, su kuriuo dirbame jau daugiau nei dešimt metų, kaip tik turėtų ieškoti argumentų, kuriais remiantis pinigai neatitektų Minsko režimui“, – svarstė A. Mrazauskas.

„Arginta“ kreipėsi į teismą prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovą uždraudė „Luminor“ atlikti bet kokius mokėjimus Vitebsko vandentvarkos įmonei, tačiau ginčas tebevyksta kitose instancijose.

Stebi, kuo pasibaigs

Tačiau „Luminor“ atstovė Indrė Baltrušaitienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad bankas šiame ginče yra neutrali trečioji šalis.

„Arginta“ nesutinka su Baltarusijos įmonės pateiktu reikalavimu bankui mokėti pagal išleistą garantiją, todėl šalys aiškinasi teisme. „Luminor“ siekia griežtai laikytis sutarties sąlygų, teismo sprendimų ir sankcijų taikymo taisyklių, o ne išmokėti garantiją konkrečiam juridiniam asmeniui. Vykstant teisminiam ginčui visas sutartis, vertinimus ir kitus su byla susijusius dokumentus bei jų reikšmę procesui vertina teismas“, – teigė I. Baltrušaitienė.

Anot jos, net ir teismui priėmus Baltarusijos įmonei palankų sprendimą, mokėjimas pagal garantiją negali būti vykdomas atskiriems Baltarusijos verslo subjektams, kuriems yra taikomos sankcijos.

Apsisaugoti padės nacionalinės sankcijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Lietuvos rytui“ teigė, kad užsiimti verslu, investuoti ar dalyvauti Baltarusijoje vykdomuose projektuose yra tolygu sutikti su džiunglių taisyklėmis. Anot jo – rizika jau anksčiau buvo milžiniška, ką jau kalbėti apie dabartinę padėtį, kuri susidarė Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

„Mes savo ruožtu turime saugotis nuo tokio Baltarusijos valdžios ar jos statytinių elgesio įvairiais būdais. Pavyzdžiui, dabar rengiamas Nacionalinių sankcijų įstatymas. Jį priėmus mes tikrai turėsime daugiau galimybių ir instrumentų, kaip paveikti pagal civilizuotas taisykles nenorinčias žaisti baltarusių įmones. Tai bus ir mūsų verslo, ir mūsų nacionalinio saugumo interesų apsauga, kuri jau seniau veikia tikrinant strateginėse įmonėse dirbančius rangovus“, – teigė L. Kasčiūnas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder