Šiuo metu pretenduoti į valstybės suteikiamą būstą gali tik visiškame skurde gyvenantys žmonės

Municipalinis būstas: realybė ar utopija?

Kadangi nekilnojamojo turto ir jo nuomos kainos šovė į beprotiškas aukštumas, politikos padangėje atgimė seniai aptarinėjama idėja dėl municipalinio būsto modelio. Jos esmė - kad savivaldybės statytų naujus būstus ir juos ne už lupikiškas „rinkos", o už žmogiškas kainas nuomotų vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Nes dabar būstai - socialiniai - siūlomi tik skurdžiausiems. Tačiau savivalda tokią idėją vertina prieštaringai.

 

(121)

2022 rugpjūčio 14 18:04:47

Stogas virš galvos būtinas visiems

„Kylant ir nekilnojamojo turto, ir paskolų kainai, jaunimui įpirkti būstą, neturint labai pasiturinčių tėvų, Lietuvoje tampa faktiškai neįmanoma. Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad dabar matomas būsto kainų kilimas artimiausiu metu tikrai nesustos.

Jei Lietuvoje, ypač sostinėje ir didžiuosiuose miestuose, ši problema nebus pradėta spręsti - net mažas būstas netolimoje ateityje bus tik turtingųjų privilegija.

 

Gyvenamoji vieta neturi būti neįkandama prabangos prekė - vieta gyventi yra būtina kiekvienam žmogui.

Todėl bent jau bazinis būstas turi būti prieinamas visiems", - akcentuoja Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkė Algimantė Ambrulaitytė.

ambrulaityte

Pasak jos, viena tokių priemonių, kuri jau seniausiai taikoma Vakarų Europoje - savivaldybių valdomas municipalinis būstas.

„Ši idėja ypač aktuali dabar, kai, augant infliacijai ir nedidėjant pasiūlai, būsto kainos į viršų kyla nepaprastu greičiu, atitolindamos bet kurio jauno žmogaus ar šeimos svajonę turėti savo būstą.

„Namų darbai" akivaizdžiai neatlikti, tačiau tai gera pamoka ir puiki proga galvoti, ką daryti toliau.

Būsto gyventojams paskirstymas ir kainos yra paliktos rinkos savireguliacijai.

Valstybė niekaip nereguliuoja šio sektoriaus. Valstybė savo ruožtu yra linkusi remti tik atskirą, visiškam skurde gyvenančią visuomenės grupę, kuriai yra pritaikytas socialinio būsto modelis.

Tačiau pretenduoti į valstybės suteikiamą būstą gali tik visiškame skurde gyvenantys žmonės.

Maža to, net šiems itin vargingai gyvenantiems ir tikrus iššūkius patiriantiems žmonėms dabar valstybės siūlomo būsto nepakanka", - pastebi socialdemokratė.

Reikia rūpintis ne tik skurdžiausiais

Anot jos, klaidingai manoma, kad valstybė turi pasirūpinti tik visišką skurdą pasiekusiais žmonėmis.

„žvelgiant į dabartinę infliaciją, kainų augimą ir pagaliau galimybes, prie gaunančių per mažas pajamas objektyviai galima priskirti labai daug Lietuvos žmonių.

Tai toli gražu ne bedarbiai ir studentai, tai - daugybė žmonių, kurie kiekvieną dieną dirba ne tik sunkius, bet ir atsakingus darbus.

Tarp jų patenka ir parduotuvių darbuotojai, vadybininkai, pagaliau net ir valstybės tarnautojai, kurių algos, šių dienų kontekste, sutikime - juokingos.

Valstybės pareiga yra jiems padėti savo ir mūsų šalies ateitį kurti čia. Maža to, nepakanka kalbėti tik apie mažas pajamas gaunančius žmones.

Turint omenyje dabartinę situaciją rinkoje, išsinuomoti ar įsigyti būstą tampa tikru iššūkiu net ir vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms.

Tiems, kurie gyvena po vieną - tai yra neįmanoma", - sako A.Ambrulaitytė.

Išeitis yra

Pasak politikės, blogiausia, kad žmonės patenka į uždarą ratą - tie, kas kabinasi į gyvenimą ir bando jį kurti, didžiąją savo lėšų dalį skiria apmokėti nuomai ir komunalinėms išlaidoms.

„Turint mintyje, kad būsto nuoma Vilniuje gali kainuoti nuo 600 eurų senos statybos name iki 1000 ir daugiau, neskaičiuojant dar ir šiame mieste nepaprastai didelių komunalinių mokesčių, kyla objektyvus klausimas, kiek turi uždirbti žmogus, kad galėtų ne tik sumokėti nuomą, apmokėti sąskaitas, pavalgyti, bet dar ir atsidėti šimtą ar kitą pradiniam įnašui būsto paskolai.

Šiuo metu būsto nuomos sektoriuje nėra saugus nė vienas - ir tie, kurie išsinuomojo būstą prieš dabartinę krizę.

Vis dažniau socialiniuose tinkluose būsto nuomos grupėse matosi žmonių įrašai, kad nuomininkai kelia kainas, kas skatina gyventojus, nebeturinčius galimybių išsimokėti, išsikelti iš nuomojamo būsto.

Tačiau kyla nemažas iššūkis - kur?" - svarstė A.Ambrulaitytė.

Ji primena, kad Europoje jau ne vienas miestas yra pritaikęs municipalinio būsto modelį, kuris užtikrina saugią ir ilgalaikę būsto nuomą tiems, kas neturi galimybių būstą nusipirkti ar nuomotis rinkos kainomis.

Savivaldybės stato būstus ir juos nuomoja, taip užtikrindamos visuotinai prieinamą būstą.

Tai kartu tampa ir galimybe valstybės lygmeniu rinkoje kontroliuoti būstų nuomos kainas - padaryti jas labiau prieinamas.

Nepakeliama našta

Deja, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė sako, kad tokia idėja yra utopija, nes net socialinių būstų savivaldybės neturi tiek, kiek reikia, žmonėms jų eilėje reikia laukti metų metus.

zakaitiene-roma

„Padėtis dėl socialinio būsto faktiškai nepasikeitė, eilės, kaip ir seniau, yra be galo didelės.

Vienintelis tikrai geras dalykas - žmogus jau kelerius metus gali gauti atitinkamą pašalpą būsto nuomai: gali išsinuomoti paprastą, ne socialinį būstą iš jo savininko, nuomos kainą pašalpa žymiai sumažina.

Tačiau ir čia susiduriame su problemomis. Nes savininkas turi deklaruoti, kad nuomoja. Bet pas mus būsto nuomos šešėlis yra labai gajus.

Dažnas nenori oficialiai nuomoti, nes tada tenka mokėti mokesčius. O kai nuomojama neoficialiai, nuomininkas netenka galimybės į nuomos pašalpą.

Todėl eilės laukiant socialinio būsto išliko milžiniškos. O kai negalima socialiniais būstais aprūpinti visų, kuriems jų reikia, apie municipalinio būsto modelį kalbėti tikrai per anksti.

Juo labiau kad tų municipalinių būstų savivaldybės nelabai ir turi", - „Vakaro žinioms" akcentavo R.Žakaitienė.

Pasak jos, savivaldybės neturi finansinių galimybių pristatyti naujų būstų, kad vėliau galėtų juos nuomoti vidutines pajamas gaunantiems asmenims.

„Savivaldybės stato būstus tik tiems, kurie yra labai reikalingi kaip specialistai ir kurie be būsto neatvažiuotų dirbti: medikams, architektams, ypatingiems mokytojams", - reziumavo R.Žakaitienė.

Komentuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus MITROFANOVAS:

mitrofanovas-vitalijus

Tam tikra prasme municipalinio būsto modelis kai kuriose savivaldybėse iš dalies jau veikia - siūlomi vadinami tarnybiniai būstai, siekiant į regionus pritraukti reikalingus specialistus.

Ir mes Akmenėje turime kelis būstus gydytojams, nes verčia pats gyvenimas: iš kitur atvykę medikai nenori iš karto visam laikui apsistoti, nori apsižiūrėti, kaip pas mus seksis, koks čia gyvenimas.

O socialinio būsto tu negali naudoti kaip tarnybinio. Tačiau visuotinio municipalinio būsto modelio nėra nė vienoje savivaldybėje.

Jei tu esi, tarkim, vadybininkas ir tokių specialistų netrūksta, niekas tau nesiūlys būsto, nors tavo pajamos ir nėra didelės.

Toks modelis labiau tinka viešajam sektoriui.

Kaip sakiau, būstų gali tikėtis daktarai, mokytojai ir panašiai.

Aš esu už tai, kad kitų specialybių, ypač jauniems, žmonėms reikia padėti kitaip.

Pavyzdžiui, suteikti galimybę bankui duoti pradinį įnašą, kad tuo pačiu tas žmogus įsipareigotų kurį laiką dirbti įnašui paskolinusioje savivaldybėje.

Aš kaip socialistas esu nusiteikęs prieš socialinius būstus.

Nes žmonės tarsi įkišami į stiklainį. Jei žmogus gavo socialinį būstą, jis bijos uždirbti daugiau: mat jei tik viršys nustatytą pajamų dydį, bus išmestas iš socialinio būsto, nes nepretenduos pagal pajamas. Kitaip tariant, žmogus neskatinamas uždirbti daugiau.

Jis arba turės dirbti kaip dirbęs, arba dirbti šešėlyje, kad valstybė nematytų jo pajamų.

Todėl socialinis būstas turi būti skiriamas tik socialinėje atskirtyje dėl negalios ar panašių priežasčių gyvenantiems.

O ne tiems, kurių pajamos mažos.

respublika.lt

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder