Vilniuje pristatyta „Neringos - Lietuvos kultūros sostinės 2021“ koncepcija ir pagrindiniai sumanymai

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa spaudos atstovams pristatė projektą „Kultūros sala“, kviečiantį atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas kultūrines patirtis gražiausiame Lietuvos kurorte. Šiųmetę Lietuvos kultūros sostinę globoja prezidentas Valdas Adamkus.

Ar žinote, kaip susijusios Mažajai (Prūsijos) Lietuvai svarbios asmenybės - pirmosios lietuvių grožinės literatūros autorius Kristijonas Donelaitis ir Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza? Ir kaip lietuvių kalbos kultūros puoselėjimas ir suklestėjimas šiame krašte susijęs su Karaliaučiaus universitetu ir Prūsijos karaliumi Friedrichu Wilhelmu I?

„Būti Kultūros sostine - didelė garbė ir dar didesnė atsakomybė. Neringa yra skirta kūrybai. Tad kviečiu visus neabejingus Neringai šiais metais aplankyti kultūros renginius, kurie, neabejoju, papuoštų bet kurią, net ir Europos, sostinę“, - spaudos konferencijoje kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

„Kultūros salos“ projektą sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis; Bendruomenė ir kraštovaizdis; Kūrybinės rezidencijos; Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis - Išmanioji kultūra.

„Neringa - ypatinga erdvė. Kūrybinio įkvėpimo menininkai čia sėmėsi ne vieną dešimtmetį. Viliamės, jog įvairi “Kultūros salos„ programa atlieps lankytojų lūkesčius, - sakė projekto vadovas Narūnas Lendraitis. - Lietuvos kultūros sostinė nėra šventė ar festivalis. Tai - projektas, kurio metu turi įvykti pokytis miesto bendruomenėje. Todėl ir kultūros sostinės veiklas Neringoje įgyvendina ne tik profesionalūs menininkai, bet ir vietos kultūros įstaigos, bendruomenės, kūrėjai, įvairūs partneriai.“

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Laikas nė(e)rimui“ Neringoje vyks birželio 12 d. Juo Lietuvos žmonės ir vietiniai Neringos gyventojai kviečiami pasinerti į Lietuvos kultūros sostinės metus ir atrasti Neringą kaip susitikimų ir kūrybinės erdvės salą.

„Norime pakviesti į šią vietą pažvelgti ne tik kaip į banalią atostogų vietą. Tad ir formatą pasirinkome gana atsargų. Atidarymas vyks Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų. Kviesime žiūrovus dalyvauti spektaklyje-kelionėje be didelių scenų, garso, šviesų. Istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai, supinti į libretą, bus perduodami žiūrovams naudojant ausines. Spektaklio scenografiją sukūrė Sigutė Šimkūnaitė, kostiumus - Sandra Straukaitė, muziką - Kristijonas Lučinskas, libreto autorė - Sondra Simana. Kuršių nerija yra unikali vieta, tad ir atidaryme siekiame išvengti patosinių klišių“, - apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

Birželio 27 d. bus pristatytas išskirtinis „Kultūros salos“ projektas „Grynumas“. Muzikos ir vizualinio meno projektą, kalbantį apie žmogus santykį su Kuršių nerijos gamta, kuria kompozitorius ir muzikantas Andrius Mamontovas bei vizualinių instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė.

„Grynumas“ - tai tas žodis, prie kurio mes priartėjome, svarstydami, kas mus traukia Kuršių nerijoje. Viskas ten atrodo taip gryna: idealus miškas, idealus paplūdimys, ideali gamta. Instaliacija pušyne Tylos slėnyje - įspėjanti, kalbanti apie gamtos trapumą, kokių pasekmių turi prisilietimas prie gamtos", - spaudos konferencijoje kalbėjo A. Mamontovas.

Rugpjūčio 28 d. Tylos slėnyje A. Mamontovas surengs solinį koncertą. Jame skambės puikiai žinomos ir naujos A. Mamontovo dainos, kuriose panaudoti autentiški Kuršių nerijoje įrašyti gamtos, miško garsai.

Dar vienai ypatingai premjerai į Neringą ateinančią vasarą ketinama suburti tarptautinę menininkų komandą - Nidoje bus statoma G. F. Hendelio barokinė opera „Acis ir Galatėja“. Pastatymui vadovaus dirigentas Trevor Pinnock, operos režisierius - Frederic Wake Walker. Šiam pastatymui į gimtąją Neringą sugrįš pasaulinio pripažinimo sulaukusi operos solistė Lauryna Bendžiūnaitė.

Lietuvos nacionalinė filharmonija, kasmet Neringoje rengianti tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Kuršių nerija“, Kultūros sostinei šiemet dedikuoja naują kūrinį - kamerinę operą-triptiką „Neringa“. Libretą šiai operai remdamasi E. Mieželaičio legenda apie milžinę Neringą parašė neringiškė Gintarė Dikšienė, muziką sukūrė kompozitoriai Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis, vizualinę stilistiką - neringiškiai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Operos premjera numatyta rugpjūčio 15 d. Juodkrantėje.

„Pasaulinė pandemija sugrąžino mums pačius žymiausius atlikėjus, kuriuos turėsime galimybę išgirsti ir Neringoje. Jei neturėtumėm kūrėjų ir atlikėjų Lietuvoje, po karantino liktumėm “branduolinėje žiemoje„. Tai, kaip dabar sužydės Neringa, Kuršių nerija, rodo, kad kūrėjai neprarado įgūdžių, noro ir mes vieni kitus sustipriname“, - spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Neringoje - Lietuvos kultūros sostinėje kitąmet bus minima Nidos sielos, maestro Vytauto Kernagio 70-mečio sukaktis. Su specialia Vytauto Kernagio dainų koncertine programa ketinama pabaigti Kultūros sostinės metus ir simbolinį gintarinį medį perduoti būsimai sostinei.

Šią vasarą kūrybinėms idėjoms atsivers Nidos centre esantis buvęs žuvininkystės ūkio pastatas. Projekto metu jis virs netradicinių renginių, kūrybinių susitikimų, menininkių rezidencijų vieta - „Menų zona“. Ant to paties pastato bus kuriama ir gatvės meno neofreska „Mes ir jie“.

Išskirtinis šios programos projektas - kompozitoriaus Jono Jurkūno sukurta garsinė opera-pasivaikščiojimas „Nidos mokyklos opera“, kurios premjera numatyta birželio 30 d. Šio kūrinio literatūriniu pagrindu tapo dr. Gitano Nausėdos, dabartinio LR prezidento, ir Vilijos Gerulaitienės 2016 m. sudaryta knyga „Nidos mokyklos kronikos“.

Vasaros pradžioje bus pristatomas solo žygių maršrutas „Nidos sklandymo mokykla“. Šiltuoju metų laiku vyks ir Neringos savivaldybės V. Miliūno bibliotekos inicijuoto literatūrinio maršruto „Įžodintais Kuršių nerijos pėdsakais“ renginiai, o programoje „Bendruomenė ir kraštovaizdis“ išsiskiria projektas „Eko karta“.

Birželio-spalio mėn. Neringos mėgėjų meno kolektyvai kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku bei skirtingų sričių ekspertais kvies vietos bendruomenę įsitraukti į menines programas ir mokslininkų dirbtuves taip atsigręžiant į ekologines bei iš to kylančias socialines problemas - vandens, saulės, vėjo, smėlio, miškų.

Daugiau informacijos apie projektą „Neringa - Lietuvos kultūros sostinė 2021“ skelbiama svetainėje www.kulturossala.lt.

Šiuos ir kitus svarbius klausimus penktajame ciklo pasakojime „Kultūros salos istorija: Liudviko Rėzos fenomenas“ padės išnarplioti istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU BRIAI).

Be to, išvysite tikrus istorinius lobynus, susijusius su Karvaičių kaime, vėliau palaidotame po slenkančiomis Kuršių nerijos kopomis, gimusiu Liudviku Rėza, saugomus Neringos muziejuose.

Vaizdo pasakojimą stebėkite tiesioginėje transliacijoje Kultūros salos, Neringos muziejų ir Thomo Manno kultūros centro „Facebook“ paskyrose gegužės 11 d. 19 val.

Susitikime istorijos erdvėlaikyje!

Šią transporto priemonę iš bendrojo naudojimo vietos jos savininkai įpareigoti išvežti iki 2021 m. gegužės 17 d.

Neringos savivaldybės administracija informuoja, kad ketinama perimti Neringos savivaldybės administracijos žinion transporto priemonę - priekabą, stovinčią mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Šiaurinio paplūdimio, Nidoje, nuo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros iniciavimo iki teismo sprendimo pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu turtu įsiteisinimo dienos.

Raginame transporto priemonės - priekabos savininką ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtą transportą priemonę, išvežti ją iš bendrojo naudojimo vietos iki 2021 m. gegužės 17 d. Primename, kad be priežiūros palikta stovėti neeksploatuojama transporto priemonė ne tik apriboja kitų vairuotojų galimybes naudotis bendromis mokamomis vietomis automobiliams statyti, bet ir trukdo atlikti valymo bei priežiūros darbus.

Asociacija „Vidmarės“ Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (toliau - ŽRVVG) kviečia teikti vietos projektus pagal žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos „Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategija 2016-2020 m.“ priemonę „Tvarus ekonominis vystymasis ir konkurencingumo didinimas“, kodas BIVP-AKVA-SAVA-4, kvietimas Nr. 18.

Visa informacija apie kvietimus ir paraiškoms teikti reikalingi dokumentai skelbiami asociacijos „Vidmarės“ interneto svetainėje http://vidmares.lt/kvietimai-vykstantys/

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder