Sveikatos reforma kelia diskusijas (5)

Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama sveikatos priežiūros įstaigų reforma kelia itin daug diskusijų. Ligoninių vadovai pasigenda konkretumo, argumentų ir mano, jog pacientai rajonuose gali likti be dalies paslaugų.

Europos Komisija yra konstatavusi, kad Lietuvai būtų naudinga konsoliduoti ligoninių tinklą, nes sveikatos apsauga mūsų šalyje nepakankamai efektyvi, daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse ir per mažai - pirminei sveikatos apsaugai bei ligų prevencijai, sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys pacientai turi prie gydymo prisidėti ir savo lėšomis.

Sveikatos priežiūros įstaigų reforma, pasak Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, yra būtina siekiant paslaugų tinklą padaryti efektyvesnį, o teikiamas paslaugas - prieinamesnes. Įtaką ligoninių reformai daro ir siūloma beveik 800 mln. eurų ES parama.

Siekiant vykdyti reformą ir Seimui priėmus sprendimą, leidžiantį uostamiestyje steigti universiteto ligoninę (klinikas), būtų sujungiamos kelios uostamiesčio ligoninės, tad praėjusią savaitę savo nuomonę išdėstė ir Klaipėdos ligoninių vadovai. Jie tikino, jog pacientai gauna ir gaus visas reikalingas skubias ir planines sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos miesto ligoninėse.

"Mes, ligoninių vadovai, patvirtiname, kad Klaipėdos mieste veikiančios keturios skirtingo pavaldumo ligoninės ir nebūdamos universiteto ligoninėmis jau kelis dešimtmečius užtikrina regiono gyventojams visas galimas aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, jas nuolat tobulina.

Teikiame ir tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių neteikia kitos šalies ligoninės, pavyzdžiui, robotinės chirurgijos.

Todėl iš esmės pritardami įstatyminei nuostatai, kad Klaipėdos universitetas gali būti vienas ligoninės steigėjų, atkreipiame LR sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Tarybos narių bei visuomenės (pacientų) dėmesį į tai, kad tolesnę ligoninių pertvarką reikia vykdyti tik gerai išanalizavus tokios pertvarkos poveikį medikams bei kitiems ligoninių darbuotojams, miesto bei regiono gyventojams", - dėstoma uostamiesčio ligoninių vadovų kreipimesi į sveikatos apsaugos ministrą, Klaipėdos miesto merą ir Tarybos narius bei regiono gyventojus.

Neaiškus Kretingos ligoninės likimas

Įgyvendinant SAM sveikatos priežiūros įstaigų reformą rajonuose planuojama, kad sujungus ligonines ir pirminės sveikatos priežiūros centrus turėtų atsirasti sveikatos centrai. Tad pagal tokį modelį Kretingos ligoninėje, tikėtina, nebeliktų dalies šiuo metu teikiamų paslaugų.

Jau pavasarį Kretingos ligoninėje bus naikinamas Akušerijos-ginekologijos skyrius. Teritorinė ligonių kasa nebeapmokės Akušerijos-ginekologijos skyriaus teikiamų paslaugų, nes ligoninė nevykdo paslaugos finansavimo sąlygų: praėjusių metų gimdymų skaičius nesiekė nustatyto minimalaus metinio gimdymų rodiklio. 2021 metų gimdymų skaičius siekė 261, o minimalus metinis gimdymų rodiklis - 300.

Uždarius Akušerijos-ginekologijos skyrių, planuojama, kad ligoninėje bus teikiamos dienos chirurgijos ginekologijos paslaugos.

„Neabejoju, kad dienos chirurgijos ginekologijos paslaugos būtų rentabilios. Moterys dėl šių paslaugų dabar vyksta ir į privačias Klaipėdos gydymo įstaigas. Tad turime kuo greičiau persiorientuoti: gimdymo paslaugas pakeisti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugomis“, - sakė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

Apie Kretingos ligoninėje mažinamą teikiamų paslaugų kiekį socialiniame tinkle „Facebook“ pasisakė ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kuris tikino, jog dar gruodžio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijai Savivaldybė pateikė galimos sveikatos sistemos pertvarkos Kretingos rajone viziją, kurią patvirtino Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas. Vizijoje numatyta, kad Kretingos ligoninė turi išlikti savarankiška ligonine, teikiančia stacionarias ir ambulatorines paslaugas Kretingos bei Skuodo rajonų gyventojams.

„Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerija siekia pati nuspręsti būti ar nebūti Kretingos ligoninei, visiškai nepaisydama rajono gyventojų bei Savivaldybės nuomonės. Ministerija rado ir būdą, kaip “apeiti" ligoninių uždarymui besipriešinančias savivaldybes.

„Nenurodinėsime nė vienai savivaldybei, kuri ligoninė turi būti uždaryta“, „Savivaldybės pačios spręs, ar dalyvauti sveikatos sistemos pertvarkoje“ - tokius ir panašius pažadus daugiau nei pusmetį viešai dalijo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir viceministrė Danguolė Jankauskienė, siekiantys įgyvendinti jau penktą per kelis dešimtmečius sveikatos sistemos pertvarką.

Tačiau pažadai lieka pažadais bei aiškėja, kad patyliukais bandoma įgyvendinti visai kitą planą. Ministerija jau parengė ir Vyriausybės svarstymui pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kurias priėmus, kiek ir kokių ligoninių Lietuvoje liks, spręstų tik Vyriausybė. Tuo metu dalį ligoninių valdančioms šalies savivaldybėms teliktų nuolankiai paklusti, užkalti po Damoklo kardu pakliuvusių ligoninių duris bei išmokėti išeitines kompensacijas medikams", - savo nuomonę apie vykdomą reformą dėstė A. Kalnius.

Rajonuose - specialistų trūkumas

Į diskusijas dėl sveikatos priežiūros įstaigų reformos įsitraukė ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Kazys Bagdonas, kuris išsakė kiek kitokią nuomonę ir kaip pagrindinę problemą įvardijo specialistų trūkumą.

„Ar Jūs žinote, kiek pas Jus daktarų, kurie greitu laiku eis, o gal jau yra pensijoje? Šiandien didžioji dalis specialistų, kurie paruošti Kaune, Vilniuje, ten ir lieka, arba išvyksta dirbti į užsienį. Aš suprantu norą turėti visas paslaugas vienoje vietoje, bet supraskite - ateis diena, kai Jūs patys turėsite užsidaryti arba prašysite ministerijos pagalbos dėl specialistų. Reikia suprasti situaciją labai aiškiai, kad kas dvidešimt kilometrų turėti chirurgą bus didelė prabanga“, - tikino K. Bagdonas.

Specialistų trūkumas Kretingos rajone jaučiamas jau dabar. 2021 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, 5 Kretingos rajono PSPC trūksta 9 šeimos gydytojų. Iš įstaigose dirbančių 27 gydytojų 12 yra pensinio amžiaus. Prasčiausia situacija Kartenos PSPC, iš dviejų čia dirbančių gydytojų vienas yra atvykstantis iš Skuodo, kitas - brandaus amžiaus.

Todėl Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė skirti 30 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) vienkartinę išmoką šeimos gydytojui, kuris atvyktų į rajoną dirbti kažkuriame iš rajono savivaldybėje esančių pirminių sveikatos priežiūros centrų ne trumpiau kaip 4 metus.

Pirmenybė skiriant išmoką būtų teikiama jaunai specialistų šeimai, kurios bent vienas iš sutuoktinių yra iki 36 metų amžiaus.

Kretingos ligoninės interneto svetainėje skelbiama, jog šiuo metu skubiai ieškomi anestezijos-intensyvios terapijos slaugytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, vaikų slaugytojai bei akušeriai.

„Ar pats tinkamiausias sprendimas medikų trūkumo problemą spręsti pacientų sąskaita, uždarant įstaigas? O, pagal ministerijos norus, Kretingoje realiai turėtų likti tik slauga ir dienos stacionaras su minimaliomis paslaugomis. Beje, pritraukti profesionalus į dienos stacionarą bus dar sunkiau nei į platesnį paslaugų spektrą teikiančią ligoninę“, - dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos abejojo A. Kalnius.

Sidebar placeholder