Gabrielius Landsbergis

Gabrielius Landsbergis: pavyko pasiekti bendrą sutarimą, kad Kinija peržengė raudonas linijas (8)

Penktadienį Prancūzijoje vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad derybose pavyko pasiekti sutarimą politinio ES solidarumo Kinijos politikos klausimu.

„Svarbiausia žinia šiandien yra, kad pavyko pasiekti bendrą Europos šalių sutarimą, jog Kinija peržengė raudonas linijas ir Europa yra priversta reaguoti. Dėl to, kad Kinijos sprendimas toliau eskaluoti spaudimą Europos Sąjungos įmonėms, iš esmės pažeidžia vieningos rinkos principą. Šiandien ES ministrai sutarė, kad jie palaiko Lietuvą, ir institucijos neatidėliodamos ieškos sprendimų, kurie padėtų tokį spaudimą atlaikyti ir situaciją deeskaluoti“, – Eltai po derybų kalbėjo G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras pažymi, kad dabar ketinama žengti žingsnius, siekiant sutarti dėl įrankių, leisiančių Briuseliui pasipriešinti Pekino spaudimui.

„Dabar reikia siekti, kad kuo skubiau būtų priimtas pasipriešinimo ekonominei prievartai instrumentas. Girdime, kad turėtų būti nedelsiama su šiuo instrumentu. Taip pat vyksta kalbos ir apie kitas pagalbos priemones, kol kas nespecifikuojant, kokios jos gali būti. Bet tai reiškia, kad tiesiog bus nesustojama ties vienu instrumentu, jų bus ieškoma daugiau padėti valstybėms, susiduriančioms su spaudimu“, – aiškino jis.

Be to, pasak ministro, ES šalių atstovai sutaria, kad jau šį pusmetį turėtų įvykti ES ir Kinijos vadovų susitikimas. Vis dėlto, G. Landsbergis pabrėžia, kad toks susitikimas būtų daug konstruktyvesnis, jeigu jis vyktų jau tuomet, kai Kinija nutrauks savo spaudimą prieš Lietuvą.

„Yra siekis vadovams susitikti su Kinija dar šį pusmetį. Mes iš esmės remiame tą susitikimą, bet manome, kad jis turėtų vykti jau nebe spaudimo atmosferoje“, – įsitikinęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Sidebar placeholder