Infliacija kelia nostalgiją litams: euro neįsivedusios šalys šiuo metu laimi? (6)

Euro neįsivedusios šalys šiuo metu laimi, pastebi Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Turėdamos savas valiutas jos savo ekonomikas gali reguliuoti kaip nori, taigi, gali ir sumažinti infliaciją.

 

Organizatorių nuotr.

Pataikė į silpną euro zonos vietą

„Yra monetarinė politika, kai didinamos palūkanos – tada brangiau skolintis, todėl nebedidėja pasiūla ir kainos nebekyla.

Bet Lietuvos bankas šio instrumento neturi, nes valiuta yra ne lietuviška – ne litas – o bendra – euras.

Nors dabar Europos Centrinis Bankas (ECB), JAV Centrinis Bankas, kiti pasaulio bankai jau pradeda kalbėti, kad galbūt pradės didinti palūkanų normas ir stengsis sumažinti pinigų kiekį, bet kol kas Europos Komisija (EK) ir ECB laiko, kad infliacija yra laikina ir turėtų nuslopti pati. Didinti palūkanų jie nelinkę, nes mano, kad dar daug šalių nėra atsigavusios po pandemijos.

Organizatorių nuotr.

Silpna euro zonos vieta yra ta, kad šalys yra skirtingoje ekonominėje būsenoje, o euras yra tik vienas.

Nors vienai šaliai reikėtų elgtis vienaip, o kitai – kitaip, tačiau to neįmanoma padaryti, kai yra viena valiuta.

Tos šalys, kurios neįsiveda euro, nors galėtų – Švedija, Danija, Lenkija – dėl to ir pasisako prieš eurą, nes joms naudingiau turėti savą valiutą ir ja reguliuoti savas ekonomikas, negu atiduoti reguliuoti ECB.

ECB techniškai negali paskirstyti skirtingų euro politikų šalims, o kai kada, pasirodo, kad to prireikia – kaip kad dabar“, – aiškino R.Lazutka.

Organizatorių nuotr.

Beveik neturi instrumentų mažinti infliaciją

Lietuva turi labai mažai instrumentų mažinti infliaciją, teigia jis.

Nors dabar Lietuvos bankas bando lėtinti būsto kainų augimą reikalaudamas, kad įsigyjantys antrą, trečią būstą mokėtų didesnį pradinį įnašą, bet šis instrumentas, anot profesoriaus, irgi ribotas, nekilnojamojo turto (NT) kainos neįsiskaičiuoja į bendrą infliaciją.

Organizatorių nuotr.

Jeigu būtiniausių prekių kainos išauga, o dalies žmonių pajamos – ne, gresia didelis nepasitenkinimas. V.Balkūno nuotr.

„O kitų kainų reguliuoti nėra kaip.

Būtų galima apmokestinti žmones, kad mažiau pirktų ir tada kainos nekiltų, bet tai būtų nežmoniška. Turtingesni vis tiek pirktų, nes jiems dar lieka pinigų, todėl jie nemažins savo vartojimo, o apmokestinti neturtinguosius, kai viskas ir taip brangsta, būtų labai žiauru.

O atskirti turinčius pinigų nuo neturinčių ir apmokestinti tik juos yra labai sudėtinga“, – svarstė jis.

Nors socialiniuose tinkluose vis pasirodo raginimų žmonėms susivienyti ir nepirkti prekybos centruose, R.Lazutkos manymu, visokie kvietimai kažką daryti turi mažai įtakos – visiems susivienyti nepavyks.

„Bus toks „zuikiavimas“ – kiekvienas galvos, „ai, tegul kiti mažiau perka, jiems ne taip reikia, kaip man“.

O kai kiekvienas taip galvos, tai ir nebus perkama mažiau.

Panašiai jau yra su automobiliais – žmonės kviečiami važiuoti viešuoju transportu, tačiau jie nevažiuoja, todėl įvedami automobilių paklausą mažinantys ribojimai“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Organizatorių nuotr.

Jam antrino ir ekonomistas Žygimantas Mauricas – Lietuva neturi svertų sumažinti infliacijos dar ir dėl to, kad tai yra pasaulinės tendencijos.

„Tai yra gamtinių dujų krizė, o dėl energetikos Lietuva negali padaryti nieko.

Elektros ir dujų kainų šuolis buvo dėl to, kad Rusija sumažino dujų tiekimą į Europą, o Jamalo-Europos dujotiekiu apskritai dujos nebeteka – iš Vokietijos jos teka atgal į Lenkiją, o ne įprastai.

Organizatorių nuotr.

Kadangi Europoje dujos brangesnės apie 5 kartus negu JAV, tai veikia ir elektros kainas, nes dalis elektros gaminama iš dujų arba anglies, kuri irgi brangsta, nes kuo daugiau jos naudojama elektrai gaminti, tuo labiau didėja taršos leidimų kaina“, – aiškino jis.

O kad mažėtų maisto kainos, Ž.Maurico teigimu, reikėtų didinti pasiūlą ir stengtis kiek įmanoma labiau normalizuoti ekonomiką – netaikyti papildomų ribojimų, kaip, pavyzdžiui, karantino, panaikinti biurokratines kliūtis, kad būtų kuo daugiau pasiūlos.

„Ir ta rinka susibalansuotų – konkurencija padarytų savo“, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas.

Visgi dabar jis vartotojams rekomenduotų tiesiog stebėti kainas ir stengtis pirkti tuos produktus, kurie brangsta mažiau – esą tokiu būdu rinka taptų efektyvesnė ir save susireguliuotų.

Koją kiša ir lietuvių charakteris?

Organizatorių nuotr.

Jeigu būtiniausių prekių kainos išauga, o dalies žmonių pajamos – ne, gresia didelis nepasitenkinimas. J.Stacevičiaus nuotr.

Pasak Ž.Maurico, lietuviai yra kraštutinumų žmonės – arba susiveržia diržus, kaip padarė nuo 2009 iki 2015 metų, nes buvo neigiamas ekonomikos burbulas, arba turi labai daug optimizmo ir perka viską, nes per pandemiją Lietuvos ekonomika mažai nukentėjo.

„Labai geri vartotojų lūkesčiai, jie nesibaimina vartoti, skolintis, nes dalijami gana dosnūs pažadai.

Gal žmogus šiuo metu ir gana sunkiai verčiasi, nes išaugo kainos ir jo išlaidos, bet jis pažiūri, kad artimiausius kelerius metus planuojama toliau sparčiai didinti atlyginimus, pensijas – o šiuo metu Lietuvoje labai gajus naratyvas, kad „viskas ir toliau tik didės, ir labai sparčiai, vos ne dviženkliais skaičiais“ – tai ir toliau, optimistinių lūkesčių vedamas, leidžia pinigus.

Kartais būna netgi paniško pirkimo – žmonės mato kylančias kainas ir, nors neplanavo įsigyti būsto, bet jį perka, nes bijo, kad kainos kils toliau.

O tai sukelia dar didesnį kainų kilimą“, – aiškino ekonomistas.

Taip pat Lietuvoje infliacija turi didesnį poveikį ir dėl to, kad maistui lietuviai išleidžia apie 30 proc. savo visų išlaidų, kai tuo metu ES vidurkis yra 13 proc., o kai kuriose šalyse net mažiau nei 10 proc.

„Kadangi santykinai daugiau išleidžiame tokiems baziniams dalykams – maistui, degalams, komunaliniams – infliacija mums jaučiasi labiau“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Ž.Mauricas.

Kalti didinami atlyginimai?

R.Lazutkos teigimu, didinti kainas verslininkus verčia ir kylantys atlyginimai. Jiems reikia darbuotojams mokėti daugiau algos, tad tas išlaidas turi įskaičiuoti į prekių ir paslaugų kainas.

Visgi atlyginimai ne visiems vienodai kilo: pasak profesoriaus, 2020 metų duomenimis, mažiausiai uždirbančių algos beveik nedidėjo (augo tik minimali alga), o uždirbančiųjų daugiausiai algos padidėjo 20 proc., tačiau dėl to vidurkis išeina 10 proc.

Tuo metu ekonomistas profesorius Rimantas Rudzkis sako, kad kainos tikrai dar augs.

„Pirmiau išauga gamintojų kainos, o tik paskui jos persiduoda vartotojams – paprastai verslininkai pagamina iš anksto, o tik po kelių mėnesių prekės patenka į vartojimą“, – aiškino jis.

Organizatorių nuotr.

Jeigu būtiniausių prekių kainos išauga, o dalies žmonių pajamos – ne, gresia didelis nepasitenkinimas. 

Dujų kainos taip pat dar augs.

„Praeitais metais Europoje buvo labai aukštos kainos momentinių pirkimų rinkoje.

Mes dujas gauname iš „Gazprom“, bet jis taiko formulę, kuri su tam tikru pavėlinimu integruoja pasaulines naftos ir su tam tikru svoriu biržos kainas – jeigu naftos ir dujų kainos pašoko viduryje 2021 metų, tai 2022 metų pradžioje jos bus įskaitytos į „Gazprom“ kainas.

Tai reiškia, kad pas mus padidėjusios dujų kainos ateina vėliau.

Pats „Gazprom“ sako, kad praeitais metais Europai dujas tiekė už vidutiniškai 300 dolerių už 1 tūkst. kubų, o šiemet prognozuoja, kad bus 500 dolerių už 1 tūkst. kubų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Rudzkis.

Jei dujos labai brangios, bus brangūs ir iš jų gaminami produktai: azotinės trąšos, plastikai.

Apskritai darosi brangūs naftos, chemijos produktai, kas reiškia, kad pavasarį laukai bus apdirbami brangiai, dėl ko brangs grūdai ir pašarai.

„Ir toliau nesustabdysime pasaulinio maisto prekių brangimo.

O dar prie to dar prisideda ir Kinija, kuri pastaruoju metu pradėjo importuoti labai daug maisto produktų, taigi maistas brangs ir dėl atsiradusios padidėjusios paklausos.

Dar prisideda dėl klimato kaitos daug kur pasaulyje prasidėję nederliai.

Greičiausiai pavasarį viskas bus brangu. Jeigu šiemet nebus staigaus atšilimo, kuris atpigintų dujas ir šildymą, tai greičiausiai pirmą pusmetį matysime didelę infliaciją tiek ES, tiek JAV“, – perspėjo ekonomistas.

Kaip bus su elektra, svarstė jis, kol kas dar sunku pasakyti.

Ekonomisto teigimu, Lietuvai nepasisekė, nes didžiąją dalį elektros energijos ji importuoja iš Šiaurės šalių rinkos, kuri, nors ir yra viena pigiausių, tačiau praėję metai buvo mažai vėjuoti ir nevandeningi, dėl ko vėjo jėgainės ir hidroelektrinės Skandinavijoje pagamino labai mažai elektros.

Dėl to Šiaurės šalių rinkoje lapkričio mėnesį vidutinė elektros kaina buvo maždaug 3 kartus didesnė negu 2020 metų lapkritį.

O štai naftos pigimo, tikino jis, nelaukia niekas – šiuo metu pasiūla neviršija paklausos, kas reiškia, kad degalai neatpigs.

O maisto prekės labai pabrango ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – Jungtinių Tautų duomenimis, jų kainos vidutiniškai išaugo 28 proc.

Laukia nuosmukis

Organizatorių nuotr.


Jeigu būtiniausių prekių kainos išauga, o dalies žmonių pajamos – ne, gresia didelis nepasitenkinimas. G.Pilaičio nuotr.

Jeigu būtiniausių prekių kainos išauga, o dalies žmonių pajamos – ne, gresia didelis nepasitenkinimas, kuris šalyje didina socialinę įtampą, įspėja R.Rudzkis. „Aišku, tai laikina, gal po kokių metų ta infliacija nuslops.

Bet ji greičiausiai privers centrinius bankus keisti pinigų politiką. JAV Federalinė rezervų sistema paskelbė, kad jau kovą baigs pinigų spausdinimą.

Amerikos finansų rinkos prognozuoja, kad jau greičiausiai šiemet bazinės palūkanos bus didinamos per metus kokius 3 kartus – tai nebus kažkas labai ženklaus, bet tai iškart bus signalas rinkoms, kad vakarėlis baigėsi, kad akcijų rinkos kris, situacija prastės, o kadangi akcijos yra užkilusios į neregėtas aukštumas, visi supranta, kad išsipūtę tam tikri burbulai, tai visa tai gresia ekonomikos nuosmukiu.

Matyt kažkiek vėliau kažką panašaus darys ir ECB – labai gali būti, kad po metų, o gal net šių metų antroje pusėje pamatysime visai kitokį vaizdą ekonomikos augimo prasme.

Pamatysime prastą situaciją ES, o mums, kaip eksportuojančiai šaliai, tai duos labai neigiamą impulsą.

Organizatorių nuotr.

Tada iškart pablogės gyventojų lūkesčiai, o tai iškart atsilieps mažmeninei prekybai, NT rinkai, statyboms, investicijoms.

Transportas labai priklauso nuo situacijos ES rinkoje – jeigu tik viskas pradeda blogėti, jis pirmasis pajunta smūgį“, – kalbėjo ekonomistas.

Taip pat, priminė jis, Lietuvos geležinkeliams ir uostui neigiamas poveikis bus dar ir dėl pašlijusio baltarusiškų prekių tranzito.

O po Europą važinėjantiems lietuvių vežėjams papildomų sunkumų dar sukelia Europos Parlamento priimtas Mobilumo paketas.

Nors visi praėjusių metų rodikliai liudijo gana gerą ekonomikos augimą, bet Europoje, JAV stebima infliacija greičiausiai pakeis politiką, mano R.Rudzkis, mat šis augimas buvo didele dalimi nulemtas to, kad į rinkas buvo įlieta nepaprastai daug pinigų.

„Bet šiemet, matyt, įvyks apsisukimas – reikia nusiteikti gerokai griežtesniems valstybės finansams, bankų politikai“, – sakė jis.

Organizatorių nuotr.
 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder