​​​​​​​Verslininkai apie prekybą su Kinija: Lietuva tapo „toksiška“ etikete

„New York Times“ aprašė Lietuvos verslininkų, importuojančių į Kiniją, nuostolius ir nuotaikas. Dauguma jų pripažino, kad Kinija stabdo ne tik importą, bet ir eksportą: įmonių prekės nėra pristatomos į Azijos šalį, tačiau ir detalių iš Kinijos jie negavo.

Archyvų nuotr.

Šeimai priklausanti puslaidininkių gamybos įmonė Lietuvoje Kinijai nieko nepardavinėjo, todėl pernai nelabai jaudinosi, kai Pekinas, įsiutęs ant Lietuvos dėl Taivano, ėmė blokuoti pieno produktų, durpių ir viso kito, ką tik galėjo rasti su etikete „Pagaminta Lietuvoje“.

Deja, Lietuva tapo toksiška etikete.

Sėkmingos lustų gamintojos „Brolis Group“ įkūrėjas Kristijonas Vizbaras sakė, kad bet koks „lietuviško kvapo“ jausmas, tarkime, vokiškas automobilis su nedideliu Lietuvoje pagamintu komponentu, gali būti užblokuotas Kinijos.

„Deja, Lietuva tapo toksiška etikete“, – situaciją komentavo jis ir apgailestavo, kad Kinijos ekonominė galia suteikė jai nenugalimą svertą pasaulinėms tiekimo grandinėms ir dėl to galimybę smogti visur, kur šios grandinės susikerta su Lietuva ar bet kuria kita tauta, kuri žeidžia Pekiną.

Atsižvelgdama į tai, kad „Brolis Group“ gaminamų lazerinių jutiklių lustų klientai iš užsienio nori nepatekti į Kinijos juodąjį sąrašą, bendrovė neseniai atsisakė planų statyti 50 mln. dolerių vertės gamyklą namuose ir perkėlė savo planus į Belgiją.

Kova tarp drakono ir vienos iš Baltijos šalių prasidėjo dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo. Dabar tas ginčas išsiplėtė. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai gruodį įspėjo Lietuvą, kad jos nariai, dirbantys aukštųjų technologijų sektoriuose, nukentėjo nuo „egzistencinės Kinijos ir Lietuvos prekybos blokados“.

Keršto skonis saldus

Pekinas anksčiau buvo nusitaikęs į užsienio ekonomiką. 2010 m. ji sustabdė lašišos importą iš Norvegijos, kai Osle įsikūręs Nobelio taikos premijos komitetas pagerbė kinų rašytoją disidentą, o 2020 m. ji užblokavo žemės ūkio produktus iš Australijos po to, kai paragino ištirti koronaviruso, kuris pirmą kartą buvo aptiktas Kinijoje, kilmę.

Tačiau Kinijos siekio nubausti Lietuvą žiaurumas ir mastas yra naujas kerštingumo lygis.

Europos Sąjunga sausį pateikė skundą prieš Kiniją Pasaulio prekybos organizacijai, pavadindama jos veiksmus prieš Lietuvą „neteisėtais ir diskriminaciniais“.

Viešai žadėdamas solidarumą su Lietuva, bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis privačiai paragino ją nuraminti Pekiną, kad biuras atstovautų „Taipėjui“, o ne Taivanui.

Kinijos nerimą dar labiau padidino neseniai priimtas Slovėnijos sprendimas leisti Taivanui atidaryti atstovybę. Kinija atsakė, kad yra „labai sukrėsta“, ir perspėjo Slovėniją, kad ji eina „pavojingu“ keliu. Slovėnijos užsienio reikalų ministerija greitai paaiškino, kad biuras naudos pavadinimą „Taipėjus“, o ne „Taivanas“.

„Kiniškai tariant, jie žudo viščiuką, kad išgąsdintų beždžionę, ypač didžiąją vokiečių beždžionę, – sakė Theresa Fallon, Rusijos Europos Azijos studijų centro Briuselyje direktorė. – Daugelis Europos lyderių žiūri į Lietuvą ir sako: „Dieve mano, mes nieko nedarysime, kad nuliūdintume Kiniją.“

Tik žodžiai, bet mažai veiksmų

Lietuvos užsienio reikalų ministras ir glaudesnių ryšių su Taivanu varomoji jėga Gabrielius Landsbergis sausį išvyko į Prancūziją, kur susitiko su ES užsienio reikalų ministrais, tačiau užsitikrino mažai paramos, išskyrus miglotus solidarumo pažadus.

Archyvų nuotr.

Gabrielius Landsbergis. 

Nebuvo pastebimas judėjimas dėl ilgai strigusių Europos pasiūlymų dėl vadinamosios antiprievartos priemonės prieš patyčias iš užsienio.

Bendrai reaguoti sunku, nes Kinija nuolat peikė ir menkino Lietuvą per komunistų partijos kontroliuojamas žiniasklaidos priemones, o karingos partijos ruporas „The Global Times“ tyčiojosi iš šalies: „Tik pelė ar net blusa po komunistų kovos dramblio kojomis.“

Be to, Kinija oficialiai nepaskelbė jokių sankcijų ar kitų baudžiamųjų priemonių Baltijos šaliai ar jos ekonominiams partneriams.

„Global Times“ yra pagrindinis jų bendravimo su mumis įrankis“, – sakė ūkio viceministrė Jovita Neliupšienė. Ji pridūrė, kad Lietuvos prekyba su Kinija išnyko beveik per naktį: „Nieko nedeklaruota.“

Nenuostabu, kad Kinija pademonstravo pyktį dėl Taivano biuro ir ankstesnio Lietuvos sprendimo išeiti iš Kinijos vadovaujamo diplomatinio forumo, stabdant importą iš Lietuvos, kuris sudarė vos 1 proc. viso Baltijos šalies eksporto.

Archyvų nuotr.

Unsplash

Tačiau netikėta, kad Kinija taip pat sustabdys savo eksportą į Lietuvą, atimdama iš gamintojų jiems reikalingus komponentus ir medžiagas.

„Racionaliai žiūrint, labai neįprasta, kad šalis pati draudžia savo eksportą“, – sakė J. Neliupšienė.

Sunku apeiti sistemą

Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas, nedidelio sklandytuvų gamintojo savininkas, didžiąją dalį medžiagų gauna iš Vokietijos, tačiau reikia ir keleto smulkių, bet gyvybiškai svarbių kiniškų detalių.

Kai tiekėjas iš Kinijos atsisakė jam parduoti, jis kreipėsi į įmonę Estijoje, kad užsakytų detales, bet tiekėjas greitai suprato, kad galutinis pirkėjas yra Lietuvoje, ir sustabdė pardavimus.

„Niekas, kas yra susiję su Lietuva, negali eksportuoti į Kiniją ar importuoti iš jos“, – pabrėžė S. Besagirskas.

Nuolatiniai Kinijos smūgiai paskatino net Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą suabejoti savo šalies politika Taivano atžvilgiu. Sausio mėnesį duodamas interviu radijui prezidentas sakė, kad buvo „klaida“ leisti biurui naudoti Taivano pavadinimą.

Jie bando iškirpti Lietuvą iš pasaulio ekonomikos žemėlapio.

Daugelis paprastų lietuvių, nors ir labai didžiuojasi savo šalies pagrindiniu vaidmeniu žlugus Sovietų Sąjungai, mano, kad kvaila imtis Kinijos – kitos didelės komunistinės jėgos. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tik 13 proc. apklaustųjų palaikė Taivano vyriausybės politiką.

S. Besagirskas, sklandytuvų gamintojas, pasišaipė iš politikos Taivano atžvilgiu, kuris nors ir buvo iš geros intencijos, visgi pasmerkta: „Žinoma, visi norėtume, kad Kinija būtų kitokia. Ji visiškai nedemokratiška, bet mes esame maža šalis, o pakeisti Kiniją mums yra neįmanoma misija.“

Jo verslo asociacijos atlikta apklausa parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai visų įmonių narių kenčia nuo nedeklaruojamos Kinijos ekonominės blokados.

„Jie bando iškirpti Lietuvą iš pasaulio ekonomikos žemėlapio“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Archyvų nuotr.

Laurynas Kasčiūnas. 

Netgi kiniškos prekės, už kurias Lietuvos įmonės jau sumokėjo ir kurių siuntimas buvo sutvarkytas, dabar įstringa Kinijos uostuose.

„Visa tai labai sudėtinga ir labai tiksliai nukreipta“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, kuriam Kinijos uostuose jau kelis mėnesius buvo užblokuota dešimtys konteinerių su medžiagomis savo saulės baterijų gamybos įmonei.

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos pramonės federacija skundėsi pareiškime: „Kinijos naujausios priemonės prieš Lietuvą turi prekybos boikoto poveikį, turintį atgarsių visoje ES. Taip pat nukenčia importas iš Kinijos, kuris reikalingas Vokietijos gamyklose Lietuvoje, bei eksportas iš Vokietijos į Kiniją, kuriame yra lietuviškų komponentų.“

Archyvų nuotr.

Sidebar placeholder