Artima ir tolima - numylėtinė Smiltynė

Nuo gegužės mėnesio „Vakarų ekspresas“ pradeda įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „500 jūrmylių iki Smiltynės“, kuriame numatomos pačios įvairiausios veiklos bei iniciatyvos.

Klaipėdiečiai bus kviečiami dalyvauti nemokamose, pažintinėse ekskursijose, paminklinio, Smiltynei dedikuoto medelio sodinimo šventėje, bus rengiamos išskirtinės publikacijos, reportažai, virtuali senųjų atvirukų paroda ir kt.

Prieš 125 metus Klaipėdos miestui įsigijus Smiltynę, ši iš pelenės virto princese: tapo nuostabiu kurortu.

Istorinės sukaktys

Idėja 2025-aisiais kultūrinėmis veiklomis aktualizuoti Smiltynę kilo didžiulio rezonanso sulaukusių „Švyturių metų 2024“ iniciatoriui, žurnalistui bei kraštotyrininkui Denisui Nikitenkai.

Visuomenininkas prisipažino ilgai ir su nekantrumu laukęs progos atiduoti duoklę vietovei, kuriai abejingų nerasime visoje Lietuvoje.

„Tiek vyresnės kartos žmonės, tiek jaunimas, vaikai savo pažintį su žavingąja Kuršių nerija pradeda būtent Smiltynėje. Skardžiabalsiai, keltą šturmuojantys kirai, plaukimo džiaugsmas ir kitas krantas. Kitas pasaulis. Ramybės oazė, smaragdiniai miškai, švariausi paplūdimiai, Lietuvos jūrų muziejus su delfinariumu, pietinis molas... Kiekvienas ras savyje Smiltynei dedikuotų jausmų. Kas - nostalgijos, kas - pirmųjų atradimų“, - mintimis dalijosi D. Nikitenka.

Anot jo, šiai ypatingai, visų mylimai teritorijai dėmesio niekada nebus per daug ir be progų, tačiau istorinės dedikacijos leidžia labiau aktualizuoti temą.

"Reikėjo tam tikro istorinio fono, ir jis šiemet yra. Labai ryškus. 1900 m., prieš 125 metus, Klaipėdos, arba tuomečio Mėmelio, miestas Smiltynę nusipirko iš Vokietijos imperijos: po kelerius metus trukusių derybų buvo sudaryta sutartis su vyriausybe.

Ši aplinkybė kardinaliai pakeitė iki tol skurdoką Smiltynės veidą. Teritorija tapo su Juodkrante, Nida XX a. pirmojoje pusėje konkuravusiu kurortu, mėgstama miestiečių vasarviete, nusagstyta nuostabiomis kavinėmis, impozantiškomis bei iki šiol tebestovinčiomis vilomis, kultūrinių renginių flagmanu - kurhauzu, puikiausiais paplūdimiais", - pasakojo projekto vadovas.

© Smiltynės kurortas ėmė kurtis tik po to, kai šią vietovę iš Vokietijos imperijos (vyriausybės) 1900 m. nusipirko Klaipėdos miestas. XX a. pr. atviruko fragmentas. Deniso NIKITENKOS kolekcija.

Jis pastebėjo, jog Smiltynė, jos lankytojų akimis, yra fenomenali dėl vienos aplinkybės.

„Kai žmogus įlipa į keltą ir patenka į kitą marių krantą, spontaniškai savo mintyse Klaipėdą tarsi palieka užnugaryje. Buvimas Kuršių nerijoje reiškia nuotolį, savotišką pabėgimą nuo miesto triukšmo, pramonės, transporto srautų. Ir Smiltynė sunkiai siejama su... uostamiesčiu. Bet tai yra tikrų tikriausia Klaipėdos dalis! 

Pastarąjį emocinį foną mes pamirštame, todėl Smiltynės įsigijimo faktas tampa reikšmingu pretekstu akcentuoti šios nuostabios vasarvietės klaipėdietiškumą“, - teigė jis.

Su Smiltyne šiemet susijusios dar kelios įsimintinos datos: Kuršių nerijos įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 25-metis bei vadinamojo Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500 metų jubiliejus.

„Pastarasis reiškė geopolitinį lūžį: Europos žemėlapyje atsirado pasaulietinė Prūsijos valstybė, pakeitusi karingąjį Vokiečių ordiną. 1525 m. - tarsi naujos epochos pradžia. 

Tai buvo impulsas augti kaip miestui ir Klaipėdai-uostui. O šiauriausioje Kuršių nerijos dalyje glūdi istoriniai, labai įdomūs su laivyba, jūrine prekyba susiję pėdsakai. Taigi, per Smiltynę galima versti naujus, neskaitytus mūsų uostamiesčio raidos, jūrinės kultūros puslapius“, - pasakojo pokalbininkas.

Paklaustas, kokia žinutė užkoduota projekto pavadinime „500 jūrmylių iki Smiltynės“, jo vadovas įvardijo keletą niuansų.

"Pavadinimas yra metafora. Pirma, Smiltynė, kaip gyvenama teritorija, išties skaičiuoja penkis šimtmečius, nes XVI a. pirmojoje pusėje jau stovėjo vietovei (vok. Sandkrug) pavadinimą davusi smuklė (vok. Sandkrug). Tačiau svarbesnis yra sociokultūrinis aspektas: Smiltynę mes mylime, joje labai dažnai lankomės, ji tapo tokia sava...

Kita vertus, apie šios teritorijos istoriją ir aplinką žinoma palyginti labai mažai, t. y. apie jos kraštovaizdžio formavimąsi, gamtinį ir kultūrinį paveldą, smėlio pustymus, miškininkystės istoriją, jūrinius reliktus, kurortinę epochą iki Antrojo pasaulinio karo, vilas, asmenybes ir kt. Todėl projekto metu žmonės galės užpildyti žinių spragas ir tiesiog atrasti Smiltynę iš naujo. Šiam tikslui pasiekti numatytos įvairios iniciatyvos, veiklos", - pasakojo D. Nikitenka.

Ekskursijų ciklas

Nuo gegužės mėnesio iki rudens, laisvadieniais, bus organizuojamas dvylikos nemokamų ekskursijų po Smiltynę ir Kopgalį ciklas.

"Būtų buvusi nuodėmė apsiriboti vien administracine Smiltynės vietovės riba, kuri baigiasi ties etnografinėmis Kopgalio kapinaitėmis. Tad į ekskursijų žemėlapį įtraukta visa šiauriausia Kuršių nerijos dalis: nuo Hageno kalno, vilų kvartalo iki pat pietinio molo. Esu paruošęs keletą edukacinių maršrutų.

Keletą valandų truksiančių žygių dalyviai pamatys iki kaulų čiulpų pažįstamą aplinką visiškai kitomis akimis. Mes keliausime laiku. Tradiciškai visų temų ir lankyti numatytų objektų neišduosiu, paliksiu intrigą. 

Bet užtikrinu: bus pasiutusiai įdomu ir netikėta. Nuo smėlio dykynės, kopų apželdinimo didmeistrystės iki neriją „supjausčiusių“ audrų, laivybos, kurortinės epochos. Savo akimis išvysime XVIII a. burlaivį-vaiduoklį. Žvelgsime į istorinius Prūsijos karalienės Luizės ir Simono Dacho Anikės šešėlius..." - ekskursijų štrichais dalijosi D. Nikitenka, kuris ir bus jų vadovu.

Esą pažintinės kelionės ne tik padeda geriau pajusti, dar labiau pamilti bei branginti, vertinti teritorijas, bet ir patirti neišdildomą bendrystės jausmą, galimybę tapti savotiškais vietovės ambasadoriais.

„Mes visi mylime Smiltynę ir mūsų tikslas - klestinti, sutvarkyta vasarvietė su galbūt atkurtais istoriniais restoranais, atgaivintomis kurortinio kultūrinio gyvenimo tarpukariu tradicijomis. 

Smiltynė nėra vien nuostabūs paplūdimiai, ir joje tikrai dar yra kur pasitempti vystant infrastruktūrą. Šios unikalios teritorijos pažinimas gali pasėti naujų verslo bei vietos valdžios iniciatyvų sėklas. Smiltynė nusipelnė didesnio dėmesio, kurį ir gaus šiais metais. Labai tikiuosi, kad jie taps tramplinu į naujus, prasmingus darbus“, - vylėsi D. Nikitenka.

Paminklinis medelis

Viena iš projekto iniciatyvų - vardinio, proginio medelio Smiltynėje sodinimo šventė.

„Tęsime tradiciją, užgimusią dar XX a. pradžioje ir naujai atrastą XXI a. Smėlio karčemos kopos aplinkoje jau pasodinome Prezidento (2019 m.), Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui dedikuotus ąžuolus (2023 m.), o dabar - laikas pagerbti pačią Smiltynę. Dėl įvairovės sodinsime mažalapę liepą, kuri bus dedikuota 1900 m. istoriniam faktui, kuomet Smiltynę nusipirko Klaipėdos miestas“, - teigė D. Nikitenka.

Smiltynės liepaitės sodinimo šventė vyks gegužės 17 d., šeštadienį, ir apie šią visiems Smiltynės mylėtojams skirtą akciją, jos programą, laukiančius siurprizus organizatoriai atskira publikacija informuos artimiausiu metu.

Intriguojantys pasakojimai

Iki rudens vyksiančio projekto metu netrūks medžiagos ir mėgstantiems skaityti bei grožėtis, analizuoti įvairias įdomias iliustracijas.

Viena iš projekto turinio kūrėjų - patyrusi, ilgametė „Vakarų ekspreso“ kultūros žurnalistė Jurga Petronytė. Ji kurs 20-ies straipsnių ciklą „Smiltynės slėpiniai“.

„Publikacijos pristatys šiandieninės Smiltynės paveikslą ir jo kūrėjus, o sykiu atvers gilesnius, mažiau žinomus ir įdomius šio paveikslo sluoksnius. Keliausime po šiandieninę Smiltynę, iš namo į namą, fiksuosime, kas čia gyvena ir dirba dabar, užrašysime dar gyvus žmonių prisiminimus apie netolimą, tačiau jau blėstančią šios vietovės praeitį. Straipsnius papildysime žiniomis iš istorinių šaltinių“, - pasakojo žurnalistė.

Taigi, J. Petronytės rengiamų publikacijų ciklas turėtų tapti savotišku tiltu tarp dabartinių Klaipėdos vasarvietės gyventojų bei istorinių pamatų.

„Man pačiai labai knieti pradėti šią intriguojančią kelionę... Išties, kiek nedaug mes žinome, kas tokie dabar gyvena Smiltynėje? Kur mokosi jų vaikai, kuo užsiima tėvai, seneliai? 

O kaip jie čia atsirado? Kokios yra namų istorijos? Ypač įdomūs - pokario virsmai, socialinės bei kultūrinės metamorfozės, kurias taip pat gaubia tirštas paslapčių rūkas. Žmonių kasdienybės atspindžiai leis aktualizuoti jų gyvenimiškas istorijas, o praeities šleifai atvers nematomą pasaulį“, - intrigavo žurnalistė.

Švyturių metais itin didžiulio dėmesio bei populiarumo sulaukė trumpos, iliustruotos istorijos, skelbtos specialioje rubrikoje portale www.ve.lt.

„Ši žinių sklaidos bei Smiltynę reklamuosianti priemonė bus taip pat pasitelkta. 25 istorijos su įdomiausiomis iliustracijomis: prieškario atvirukais, nuotraukomis, žemėlapiais, kitokiais reliktais. Tikras serialas. Skaitytojai galės laukti naujų epizodų, peržiūrėti prieš tai buvusius. Jau užmezgiau kontaktus su privačiais kolekcininkais, tad laukia ne viena staigmena“, - tikino D. Nikitenka.

Projekto „500 jūrmylių iki Smiltynės“ sumanytojai kviečia organizacijas, pavienius aktyvistus paminėti Smiltynės tapimo Klaipėdos dalimi 125-metį ir individualiomis iniciatyvomis. Kviečiami visi, kas myli šią Klaipėdos oazę.