Arvydas Vaitkus: mūsų tikslas – Klaipėda be transporto kamščių

(41)

To neįmanoma nepastebėti: pervažiuoti automobiliu nuo vieno Klaipėdos krašto iki kito kasmet vis sudėtingiau. Įvažiavimai į miestą kemšasi, eismas centrinėmis gatvėmis stringa net ir ne piko valandomis.

„Blogąja prasme artėjame prie Vilniaus. Sostinėje jau nebeįmanoma planuoti savo kelionių laiko, nes bet kada bet kur gali įstrigti kamštyje“, - sako Arvydas Vaitkus, politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas į Klaipėdos miesto merus.

Kaip transporto srities žinovas, ilgą laiką ėjęs atsakingas pareigas Susisiekimo ministerijoje, A. Vaitkus su bendraminčiais yra numatęs konkrečius sprendimus, kaip uostamiestyje pagerinti eismo situaciją gatvėse, o kartu ir klaipėdiečių gyvenimo kokybę.

„Nežadame stebuklų per vieną dieną, bet matyti dabartinę situaciją ir planuoti transporto srautus, koordinuoti susisiekimo sprendimus su kaimyninėmis savivaldybėmis ir centrine šalies valdžia, kad ateityje išvengtume dar didesnių problemų, privalo kiekvienas miesto vadovas“, - įsitikinęs A. Vaitkus.

Šilutės–Klaipėdos-Palangos kelias turi tapti miesto greitkeliu

„Kitos tokios nesąmonės, kokia dabar yra Šilutės–Jakų plento dalyje (kelias Nr. 141), turbūt nerasime visoje Lietuvoje. Kur jūs matėte, kad valstybinės reikšmės kelyje greitis būtų 50-70 kilometrų per valandą?“ - stebėjosi pašnekovas.

Pasak A. Vaitkaus, apie šito, dabar jau avarinės būklės, kelio rekonstrukciją buvo svarstoma dar 2008 metais, kai jis dirbo ministerijoje. Šio kelio sutvarkymo darbai buvo suplanuoti, tačiau praėjus 15 metų projekto įgyvendinimas net nepradėtas.

„Daug transporto atvažiuoja į LEZ, daug žmonių kasdien vyksta savo mašinomis iš Ketvergių, Dituvos, Priekulės į Klaipėdą dirbti. Kodėl tas kelias iki šios dienos nesutvarkytas ir nieko nepadaryta? Atsakymas nuspėjamas: buvusiems miesto vadovams neužteko ryžto pasibelsti į ministeriją, Automobilių kelių direkciją, imtis iniciatyvos spręsti bręstančią problemą“, – įsitikinęs Arvydas Vaitkus.

Komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ rinkimų į savivaldybės Tarybą programoje numatyta, kad uostamiesčio valdžia kartu Klaipėdos rajono savivaldybe ir Susisiekimo ministerija turėtų atnaujinti ir paspartinti šio kelio, vedančio nuo Jakų žiedo link Šilutės, projekto vykdymą.

„Klaipėdoje yra trys pagrindinės gatvės: Minijos, Taikos prospektas, Šilutės plentas, kuriomis juda visas transportas. Lygiagrečiai su jomis šalia miesto esantis Šilutės–Klaipėdos-Palangos kelias gali ir turi būti dar viena arterija, padedančia klaipėdiečiams greičiau, neužkemšant pagrindinių gatvių, pasiekti skirtingas Klaipėdos vietas“, - teigia A. Vaitkus.

Patogesnių gatvių projektai dulka stalčiuose

Norint, kad Šilutės–Klaipėdos-Palangos plentas tarnautų kaip ketvirtas ir lengviausiai pravažiuojamas Klaipėdos prospektas, reikia įrengti patogias jungtis su miesto kvartalais.

Pietinėje miesto dalyje, ties Statybininkų prospekto tęsiniu, tai padaryti lengviausia – prieš pusantrų metų ten atsirado pravažiavimas iš Statybininkų prospekto į Šilutės kelią per LEZ teritoriją.

„Šis kelias laikinas, projektas nepabaigtas, eismo srautai nesureguliuoti. Piko metu ten susidaro ilgiausios automobilių eilės. Reikia nedelsiant imtis Lypkių gatvės projekto vykdymo, kaip numatyta, įrengti dviejų lygių sankryžą į Šilutės kelią, juolab kad techninis projektas guli Klaipėdos savivaldybės stalčiuose“, - teigia kandidatas į merus A. Vaitkus.

Pietinių uostamiesčio mikrorajonų gyventojai turėtų patogesnį susisiekimą, jei pagaliau iš mirties taško pajudėtų Klaipėdos pietinio aplinkkelio statyba. Tai ypatingos svarbos projektas miestiečiams, kuris leistų išvengti krovininio transporto srautų miesto pietinėje dalyje, beveik visiškai išlaisvintų nuo sunkiojo transporto Šilutės plentą, sumažėtų ar išnyktų spūstys prie Rimkų geležinkelio pervažos, palengvėtų susisiekimas tarp Klaipėdos, Dituvos, Priekulės ir kitų į pietus nuo Klaipėdos esančių gyvenviečių.

„Per ilgai delsiama vykdyti Pietinio aplinkkelio projektą. Šios transporto arterijos įrengimui jau kadaise pritarė miestas ir uostas. Kas turi imtis iniciatyvos, kad projektai taptų realiais darbais, o ne dar dešimt metų dulkėtų stalčiuose?“ – retoriškai klausė A. Vaitkus.

kelias

Krovininių traukinių iškėlimas iš Klaipėdos centro – būtinybė

Arvydas Vaitkus regi kitą didžiulę bėdą: 30-40 tūkstančių klaipėdiečių išsikraustė iš Klaipėdos į priemiesčius, jie kasdien važiuoja į Klaipėdą dirbti, veža vaikus į mokyklas, darželius. Todėl piko valandomis stovime kamščiuose visuose įvažiavimuose: Liepų ir Tilžės gatvėse, per Tauralaukį, Rimkus.

„Gal nuskambės neįtikėtinai, bet automobilių srautus Klaipėdoje gali sumažinti geležinkelio eismo sistemos pertvarkymas“, - pasakoja A. Vaitkus.

Geležinkelis

Dabar kasdien dešimtys krovininių traukinių sąstatų į uostą keliauja per visą miestą keldami ir triukšmą, ir stabdydami eismą Tilžės bei Rimkų pervažose. Bet, pasak Lietuvos transporto ekspertų, yra galimybė nukreipti geležinkelio eismą aplenkiant Klaipėdos miesto centrą. Į šiaurinėje dalyje esančius uosto terminalus ir dabar traukiniai rieda nepasiekdami miesto centro, o į pietinę uosto dalį būtų galima krovinius geležinkeliais gabenti nuo Šilutės pusės.

„Vietoj kelių dešimčių sąstatų, kasdien kertančių Klaipėdą, pakoregavus geležinkelio eismą, iš miesto centrinės stoties Šilutės link važiuotų tik vienas kitas keleivinis traukinys. Pagerėtų automobilių eismas per Rimkus, taip pat ir Tilžės gatvės pervažoje padidėtų transporto pralaidumas“, - aiškina A. Vaitkus.

O kad iš kitos Palangos plento pusėje esančių gyvenviečių į Klaipėdą būtų galima atvykti greičiau Tilžės gatve, pakaktų nutiesti apylanką, nesiekiant Jakų žiedo.

„Kalbame apie maždaug 200 m kelio atkarpą, kuri iš Palangos kelio įsilietų tiesiai į Tilžės gatvę. Pašalinus dvi dabartines sklandaus eismo kliūtis – Jakų žiedą ir Tilžės geležinkelio pervažos uždarymo dažnumą – turėtume daug patogesnį priemiesčių gyventojų susisiekimą su Klaipėdos centru“, - įsitikinęs A. Vaitkus.

jakai

Metas galvoti apie naują perkėlą į Smiltynę

Transporto srautai per 2-ąją Smiltynės perkėlą yra sena ir rimta miesto transporto problema. Šioje perkėloje vien per 2-3 vasaros mėnesius perkeliama apie 500 000 automobilių, kurie kerta visas tris pagrindines miesto magistrales, sunkina transporto eismą klaipėdiečiams ir smarkiai didina oro taršą.

„Seniai sklando idėja įrengti naują jungtį su Kuršių nerija pietinėje miesto dalyje. Buvo galvojama apie tiltą, tačiau kaip pirmo žingsnio pakaktų ir keltų perkėlos. Tai būtų patogu tiek Klaipėdos pietinės dalies gyventojams pasiekti pajūrį, tiek Neringos kurorto lankytojams“, - apie planus miestui pasakoja kandidatas į Klaipėdos merus A. Vaitkus.

Pasak pašnekovo, ties Kairių gatvės tęsiniu prie Kuršių marių turėtų būti įrengta kadais suplanuota prieplauka mažiesiems ir pramoginiams laivams, kur galėtų įsikurti bei treniruotis mažieji buriuotojai ir irkluotojai. O žemyninėje dalyje nebūtų sudėtinga įrengti didžiulę automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje klaipėdiečiai ar į Kuršių neriją vykstantys poilsiautojai galėtų palikti savo automobilius.

„Manau, kad idėjai pritartų tiek Neringos savivaldybė, tiek saugomų teritorijų institucijos, nes realiai būtų galima sumažinti automobilių srautus į UNESCO pasaulio paveldo teritoriją. Ten yra kelias, išvystyti dviračių takai. Sėdę į keltą ar pasinaudoję privačių laivelių paslauga, klaipėdiečiai ir poilsiautojai iš visos Lietuvos pasiektų kitą krantą nesibraudami į miesto centre atsidūrusias keltų prieplaukas“ – naujos perkėlos naudą aiškino A. Vaitkus.

 

Politinė reklama. Apmokėta iš politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ PK sąskaitos. Užsakymo Nr. 307499

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder