Atgimimo aikštės archeologinius tyrimus sustabdė sprogmenys

(2)

Klaipėdos Atgimimo aikštėje šią savaitę sustabdyti rekonstrukcijos darbai, nes archeologai atrado didelį kiekį sprogmenų. Apie tai antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pradėjus Atgimimo aikštės rekonstrukciją, išminuotojai į ją kviesti jau ne kartą.

Praėjusią savaitę specialiosios tarnybos ir išminuotojai rekonstruojamoje teritorijoje lankėsi tris dienas iš eilės, iš viso rasta daugiau ne dvi dešimtys sprogmenų, tarp jų - 9 artileriniai sviediniai, 11 minosvaidžio minų, 2 nevaldomos raketos. Sprogmenys išvežti ir sunaikinti.

"Tokie kasdieniai radiniai signalizuoja apie galimą sudėtingą situaciją, aikštėje dirbantys žmonės įsitikinę, kad tai ne pabaiga. Akivaizdu, kad tęsti darbus yra nesaugu, todėl priėmėme sprendimą kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją ir prašyti pagalbos nustatant ir neutralizuojant sprogmenis.

Pagal turimą pirminę informaciją susidaro įspūdis, kad Atgimimo aikštė yra užminuota, randama ne tik sprogmenų, tačiau ir žemiau jų sudėti trotilo užtaisai", - sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Meras sakė, kad yra įtarimų, kad sprogmenų gali būti ir po Herkaus Manto gatve, ir išreiškė viltį, kad nereikės jos griauti.

Sprogdino statybininkai

UAB „Statybų archeologija“ vadovas, archeologas Donatas Zubrickas pasidalino prielaida, kad Atgimimo aikštėje atkastų XIX-XXX a. pastatų konstrukcijos buvo minuotos ne kariniais tikslais.

Jo manymu, sprogmenis negrabiai galėjo sudėti aikštės statybininkai sovietmečiu, norėję išsprogdinti po karo dar likusių pastatų griuvėsius ir išlyginti vietą plynai aikštei.

"Šiuo metu atidengiame XX amžiaus viduryje nugriautas struktūras, likusias iš po bombardavimo, pastatų rūsiuose aptinkame sprogmenis.

Specialistai įvertinę užsiminė, kad, ko gero, tai naudota aikštės išlyginimui, matomai norėta viską plynai sulyginti, buvo surinkti vokiški sprogmenys, naudoti rusiški.

Kaip specialistai užsiminė - atmestinas darbas, greičiausiai buvo sprogdinta, tačiau ne visi sprogmenys detonavo, nes neteisingai buvo pajungta. Kiek detonavo, tiek detonavo, ir liko tie nedetonavę su kasetėmis trotilo. Norime, kad padėtų Krašto apsaugos ministerija", - sakė D. Zubrickas.

Pasak archeologo, Klaipėdoje, kuri pokariu buvo visa užminuota, dažnai atliekant tyrimus tenka susidurti su sprogmenimis, tačiau toks didelis jų kiekis - pirmą kartą jo praktikoje.

„Su tokiais kiekiais dar neteko susidurti. Šiuo metu sprogmenys, kuriuos randame, turi sprogstamuosius užtaisus ir gali sprogti, jie tikrai yra pavojingi“, - teigė D. Zubrickas.

Meras A. Vaitkus ramino, kad vaikščioti palei aikštę yra saugu, nes ji aptverta ir rangovas atsako už priežiūrą, tačiau jei reikės, bus imamasi priemonių didinti apsaugą.

Darbai Atgimimo aikštėje bus atnaujinti su Krašto apsaugos ministerija suradus sprendinius, kaip neutralizuoti sprogmenis ir užtikrinti darbuotojų ir visuomenės saugumą.

Lauks paveldosaugininkų išvadų

A. Vaitkus sakė, kad kol kas jokių specialistų išvadų dėl jau atidengtų radinių nėra. Kai jos bus, tada esą bus galima informuoti, kokia bus tolimesnė projekto eiga.

Pats D. Zubrickas mano, jog tai, kas dabar atidengta, vertinga tik istoriškai.

"Mus, archeologus, labiausiai domina tai, kas yra giliau.

Po XIX-XX a. pastatų likučiais po truputį jau atkasame XVIII gynybinius miesto įtvirtinimus ir to laikmečio radinius. Pjūviuose jau matome ravelinų ir fosos dalis.

Kad pamatytume daugiau, turime kasti giliau, po pastatų pamatais", - sakė D. Zubrickas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas patikino, kad Atgimimo aikštę tiriantys archeologai visus radinius fiksuoja ir informaciją teikia Vilniuje esančiai Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai.

Tai jos ekspertai spręs, kaip turi būti toliau elgiamasi su radiniais.

„Komisijos posėdžio tikriausiai teks dar ilgai laukti. Nuspręsta, kad komisija posėdžiaus tik tada, kai bus baigti visi numatyti Atgimimo aikštės archeologiniai tyrimai“, - vakar sakė „Vakarų ekspresui“ L. Kavaliauskas.

Anot pašnekovo, jeigu orai leis, archeologiniai Atgimimo aikštės tyrimai gali vykti iki pat Naujųjų metų.

Aikštėje numatytas požeminis garažas

Pasibaigus archeologiniams tyrimams, numatyta pereiti į kitą aikštės rekonstrukcijos rangos darbų etapą.

Antžeminės dalies projektą rengė UAB „Cloud architektai“. Pagal jį būsimos aikštės pagrindinis akcentas bus plokštuma, kurioje bus atvaizduotas Klaipėdos istorinis žemėlapis, aplink jį įrengtas amfiteatras. Aikštėje suprojektuoti ir pylimai, kurie žymės čia buvusį užstatymą.

„Aikštės erdvės galės būti suskaidomos į skirtingiems poreikiams skirtas zonas - galėtų veikti lauko kavinės, vykti įvairūs susibūrimai. Aikštėje numatoma su pagrindiniu akcentu kontrastuojanti tamsesnės spalvos danga bei foninis grindinio apšvietimas“, - rašoma Savivaldybės pranešime.

21 mln. eurų vertės sutartį dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos Klaipėdos miesto savivaldybė su UAB „Infes“ pasirašė šių metų gegužės 10-ąją. Statybininkai čia pradėjo darbuotis liepos viduryje.

Peticija dėl paveldo išsaugojimo

Klaipėdos istorijai neabejingi žmonės, matydami atkastus prieškariu Klaipėdoje buvusios Biržos gatvės likučius, piktinasi miesto valdžios sprendimu visa tai galutinai sunaikinti įrengiant požeminį garažą.

Šiuo metu gyventojai raginami pasirašyti po peticija dėl istorinio Klaipėdos centro atkūrimo dabartinės Atgimimo aikštės vietoje. Antradienio rytą šią peticiją buvo pasirašę per 800 žmonių.

"Mums yra žinoma, jog archeologiniai ir struktūrų architektūriniai tyrimai yra suplanuoti atlikti dalimis: pirmiausia ištiriant tik aikštelės ploto pakraščius ir juose jau atidengtus užstatymo elementus pateikti teikti Vertinimo tarybai, turint tikslą tose vietose pradėti suplanuotus statybos darbus, ir tik vėliau imtis tyrinėti likusį plotą su visu kvartalo užstatymo vaizdu.

Vertinant tik pakraščiuose aptiktas pastatų liekanas ir nematant viso tyrimų ploto vaizdo neabejotinai nukentės šių objektų išsamus vertinimas (moksliniu, paveldosauginiu aspektais, galų gale tai nesąžininga visuomenės atžvilgiu).

Susipažinus su gerąja archeologinių tyrimų praktika, prašome aptiktų architektūrinių objektų vertingumą svarstyti tik atidengus visą tiriamą plotą.

Atliekant archeologinius darbus bei saugomų architektūros konstrukcijų vertinimą šia tvarka bus išvengiama, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės darbai nebus pradėti neįvertinus išsamiai visos teritorijos paveldo objektų apsaugos įvertinimą.

Tokiu būdu būtų išvengta interesų konflikto (tarp užsakovo, rangovo, paveldo apsaugos) ir užkirstas kelias procesui, kai arba nebegalima bus tęsti statybų, arba apsaugoti paveldo objekto.

Mums, Klaipėdos visuomenės atstovams, yra aktuali ne tik aikštės rekonstrukcija, bet ir maksimalus archeologinio-architektūrinio paveldo išsaugojimas, integravimas į dabartinius poreikius.

Šioje vietovėje prieškarinių istorinio paveldo objektų beveik nelikę, tad Atgimimo aikštėje atidengti kvartalo užstatymai yra paskutiniai autentiškos Klaipėdos objektai", - rašoma Mokslinės archeologijos komisijos pirmininkui dr. Gintautui Zabielai ir Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkui dr. Ramūnui Kondratui skirtoje peticijoje.

Rinkimų spekuliacijos

Klaipėdos meras A. Vaitkus, komentuodamas visuomenininkų reakciją į atliekamus Atgimimo aikštės darbus, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šios aikštės klausimas dar bus labai rimtai aptarinėjamas.

"Aš buvau įtikinėjamas, kad požeminėje dalyje nieko nėra. Kai pradėjau eiti mero pareigas, gavau projektą su visais statybos leidimais.

Kėliau klausimus dėl vieno ar kito šito projekto epizodo. Architektai ir Savivaldybės administracijos specialistai, kurie išmano šitą reikalą, man tada sakė, kad bet koks menkiausias pakeitimas mums kainuotų penkerius metus naujo projekto parengimui arba niekada.

Vien iš Kultūros paveldo departamento buvo aibė reikalavimų, ir kuo toliau tuo labiau jie keičiasi.

Negaliu šiandien pasakyti, kokius sprendimus mes priimsime, bet tai bus po diskusijos su visuomene, su specialistais.

Žmonės turi labai aiškiai suvokti, kad tai yra ne mano, o buvusios valdžios pasirašyti įsipareigojimai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuriuos reikia gerbti.

Tai, kad dabar teatrui suteiktos laikino parkavimo vietos, nereškia, kad klausimas išspręstas iš esmės.

Suprantu, kad dabar rinkiminis periodas, bet nereikia spekuliuoti esama situacija", - kalbėjo miesto vadovas.

A. Vaitkus priminė, kad 34 metus Atgimimo aikštė buvo su iškraipytomis plytelėmis, nukritusiomis granito plokštėmis nuo esančių sienelių ir papuošta gėlių laiveliu, iš kurio žmonės juokėsi.

„Ne tokią mes norime matyti šitą aikštę. Atgimimo aikštė turi puošti reprezentacinę miesto vietą. Tai aikštė, pro kurią praeina eisenos, kurioje susiburia žmonės renginiams, šventėms“, - reziumavo A. Vaitkus.

PALIKIMAS. Sprogmenis, anot archeologų, negrabiai galėjo sudėti ir aikštės statybininkai sovietmečiu, norėję išsprogdinti likusius pastatus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.
Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder