Atrado pirmąjį reikšmingą istorinių kapinių artefaktą

Klaipėdos skulptūrų parke šią savaitę archeologai atkasė vieną iš garsios Berbomų šeimos antkapinių paminklų, kurie naikinant senąsias miesto kapines buvo sąmoningai išsaugoti ir paslėpti.

Ant puikiai išsilaikiusio antkapinio paminklo galima įskaityti, kad jis buvo skirtas Ernstui Heinrichui Berbomui, kuris gimė 1763 gegužės 12 d., mirė 1838 gegužės 22 d., t. y. buvusio Klaipėdos burmistro, Kuršių marių žvejybos inspektoriaus ir vėtrungių krikštatėvio Ernsto Vilhelmo Berbomo tėvui.

Berbomų dinastija

Garsiosios olandiškos pavardės savininkų Berbomų (Beerbohm) dinastijos pradžia Klaipėdoje aptinkama XVIII a. viduryje.

Už pagalbą Prūsijos karaliui Friedrichui II Septynerių metų kare Ernstas Joachimas Berbomas gavo nuosavybės teises į kaimą toje Klaipėdos dalyje, kuri buvo vadinama Gintaro pelke (vokiškai Bernsteinbruch).

Šalia jo, arčiau Kuršių marių, buvo Smeltės gyvenvietė. XVIII-XIX a. sandūroje gyvenamosios dalys susiliejo į vieną.

1759 m. Joachimas Berbomas Gintaro pelkės kaime pasistatė lentpjūvę - ir taip davė pradžią mechanizuotai medienos apdirbimo pramonei Klaipėdoje.

Per XIX amžiaus pirmąją pusę lentpjūvės jau užėmė visą marių pakrantę nuo Klaipėdos iki Smeltalės žiočių. 1868 m. šiame ruože jau buvo 19 lentpjūvių.

Ernstui Joachimui Berbomui 1763 m. gimė sūnus Ernstas Heinrichas Berbomas, o šiam 1786 m. - sūnus Ernstas Vilhelmas Berbomas (nuotr.), būsimasis Klaipėdos burmistras, Muižės dvarininkas, žvejybos inspektorius, vėtrungių krikštatėvis, menininkas, mokslininkas, eruditas, kalbėjęs angliškai, vokiškai, švediškai, prancūziškai ir lietuviškai.

1821 m. su žmona Emilija Maklyn (Mac Leen) Vilhelmas Berbomas persikėlė į uošvei priklausiusį Muižės dvarą (7 km nuo Kintų).

Čia gyvendamas rinko pamario lietuvių - žvejų, laukininkų - tautosakinę medžiagą: užrašinėjo jų dainuojamas dainas ir melodijas, jų vartojamus laivybos, žvejybos terminus.

V. Berbomas bendravo su lietuvių šviesuoliais, tarp jų - Liudviku Rėza.

1832 m. V. E. Berbomas parašė etnografinę istorinę studiją „Kai kurios žinios apie Jociškius, jų ankstesnius savininkus bei palikuonis“, surinko duomenis apie buvusius dvaro savininkus nuo XVII a., jų giminaičius ar palikuonis.

E. V. Berbomas amžino poilsio atgulė Muižės dvaro kapinaitėse, o jo tėvai, brolis ir dar keturi šeimos nariai buvo palaidoti Klaipėdos senosiose kapinėse.

Pasaulyje yra žinomi dar keli šios klaipėdiečių šeimos palikuonys.

Ernsto Vilhelmo Berbomo brolio, gyvenusio Anglijoje, sūnus Maksas Berbomas (Max Beerbohm, 1872-1956) buvo žymus Anglijos rašytojas, kelių Oksfordo universiteto literatūrinių premijų laureatas, o jo knygos statomos šalia Džeinės Ostin, Šarlotės Brontės, Levo Tolstojaus ir kitų.

Kitas įžymus šios giminės atstovas - Herbertas Berbomas Try (Sir. Herbert Beerbohm Tree, 1852-1917) buvo žymus Anglijos teatro ir kino aktorius, bendravęs su Čarliu Čaplinu.

Visi istoriniai artefaktai, rasti rekonstruojant Klaipėdos skulptūrų parką, bus išsaugoti. Sondros SIMANAITIENĖS nuotr.

Sąmoningai paslėpė

Berbomų šeimos kapavietė buvo kapinių (dabar Skulptūrų parko) kampe tarp dabartinės Klaipėdos autobusų stoties ir Trilapio gatvės.

Žinomas uostamiesčio kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas, kuris buvo naikinamų kapinių liudininkas, Berbomų palaidojimo vietą puikiai atsimena ir istoriją apie šios garsios šeimos antkapius papasakojo „Vakarų ekspreso“ 2020 m. išleistoje knygoje „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“.

„Būtent paskutiniu kapinių naikinimo etapu, 1985 metais, Berbomų paminklai buvo užversti“, - teigė pašnekovas.

Tuo metu V. Tamošiūnas bendradarbiavo su kraštotyrininku Kaziu Budginu. Pastarajam jis pasakė, kad reikia išsaugoti Berbomų antkapines plokštes, kurios tuoj bus išvežtos su kitais paminklais ir sunaikintos.

Vyrai nuėjo į kapines ir bandė prikalbinti darbininkus, kad tuos kelis paminklus išvežtų į Priekulę, tačiau vairuotojai paprašė nemažų pinigų.

Tada vyrai pasitarę nusprendė užkasti plokštes netoliese, saugesnėje vietoje. „Plokščių buvo trys ar keturios“, - teigia V. Tamošiūnas.

Darbininkai su buldozeriu Berbomų kapavietės plokštes nustūmė į šalia esantį dūburį ir užvertė žemėmis.

V. Tamošiūnas tikėjosi, kad pasikeis laikai ir antkapinių plokščių prireiks.

Paslaptingai dingo

Vėliau šioje istorijoje pasirodė Adolfas Bušauskas. Klaipėdoje jį vadino knygnešiu, nes jis Tilžės lietuviams veždavo lietuvišką spaudą.

Tas pats A. Bušauskas Skulptūrų parke 1989 m. pastatė vadinamą kičinį mauzoliejų, skirtą Žalgirio mūšiui, knygnešiams ir visoms žymioms Lietuvos datoms atminti.

Viena vertus, tas keistas statinys yra svetimkūnis kapinių teritorijoje.

Tačiau, kita vertus, jis yra Sąjūdžio laikų ženklas, kai per Lietuvą ėjo Dainuojamoji revoliucija ir visur buvo statomi kryžiai ir kitokie panašaus pobūdžio tautinį jausmą išreiškiantys statiniai.

Apie 1995 m. V. Tamošiūnas Skulptūrų parke susitiko A. Bušauską ir jam papasakojo apie užkastas Berbomų kapavietės plokštes. Adolfas paprašė parodyti, kur jos yra.

Vyrai metaliniu strypu pabadė ir aptiko paminklus negiliai, gal 30 cm po žeme. Vieną prakasė, apžiūrėjo ir vėl užpylė žemėmis.

Po savaitės A. Bušauskas su gaisrininkų pagalba iškasė vieną Berbomų giminės plokštę ir nunešė į tikrąją kapavietės vietą.

V. Tamošiūnui buvo neramu, kad tas paminklas kreivai guli, tarsi pamestas ne savo vietoje, ir jis paklausė K. Budgino, ką reiktų daryti.

K. Budginas užtikrino, kad yra architektas, kuris viską sutvarkys, ir paprašė Vyto nieko nedaryti. Paminklas pragulėjo nepajudintas dar porą mėnesių. O vieną dieną dingo.

V. Tamošiūnas pasakoja, kad tuometinis paminklosaugos inspektorius Albinas Kenešius paskambino į Savivaldybę ir paprašė sutvarkyti Skulptūrų parką, mat artėjo miesto šventė.

Po to plokštė paslaptingai dingo. „Visi galai į vandenį“, - stebisi kraštotyrininkas. Vėliau Berbomų kapavietėje A. Kenešiaus iniciatyva iškilmingai buvo pastatytas nedidelis metalinis kryželis, kuris lig šiol ir stovi. Likusios antkapinės plokštės laukė savo valandos.

Atstatys ten, kur buvo

Planuojat Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukciją, V. Tamošiūnas atskleidė paslaptį jos projektuotojams ir pateikė schemas, kur paslėptos plokštės.

„Vadovaudamiesi V. Tamošiūno informacija archeologai atkasė pirmąją antkapinę Berbomų šeimos plokštę“, - patvirtino „Vakarų ekspresui“ Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukcijos projekto bendraautorius Kęstutis Mickevičius.

Dar vienas istorinio įvykio, kai buvo atkastas E. H. Berbomo antkapis, liudininkas, parko sutvarkymo projekto vadovas Žydrūnas Vilnius („Plungės Lagūna“) užtikrino, kad visi rasti artefaktai bus išsaugoti, o tvarkomo parko teritorija šiuo metu yra uždara ir saugoma.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos nuomone, paminklas turėtų būti pastatytas toje vietoje, kur yra žinoma šios žymios giminės palaidojimo vieta.

Visi istoriniai artefaktai, rasti rekonstruojant Klaipėdos skulptūrų parką, bus išsaugoti. Sondros SIMANAITIENĖS nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder