Baltijos jūra nusiaubė uostamiesčio paplūdimius: iš kopos liko skardis (16)

Jūra nusiaubė Klaipėdos paplūdimius. Taip nuplovė kopas, kad į vandenį nučiuožė suoliukai ir takeliai, bangos vos nenusinešė gelbėtojų bokštelio ir dušinių. Mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato ir kylančio Baltijos vandens lygio toks gamtos siautėjimas tik stiprės, o žmogus gali nebent jį pristabdyti.

Klaipėdos paplūdimys ties Pirmąja Melnrage – jūra nuplovė milžinišką smėlio plotą, kopa virto skardžiu su ant jo pakibusiu takeliu, kuris anksčiau vedė prie jūros. Ant skardžio pakibo, tad teko nuversti gelbėtojų bokštelį. Teritorija apraišiota STOP juostomis, kabo apie pavojų įspėjantys ženklai. Didžiulė žala ir paplūdimio infrastruktūrai.

„Aikštelės su suoliukais jau nebėra. Greit iki mūsų dušinės ateis irgi, turbūt teks dušines perkelti ir kol kas pasisekė, kad nebuvo tokių audrų, tik tokie stiprūs vėjai, bet kai pradės kilti vėjas virs 25 iki 30 m/s, tai gali dar stipriau paplauti“, – teigia „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

O jūra ošia nerami. Anot mokslininkų, dėl šylančio klimato tokie procesai tik intensyvės. Baltijos vandens lygis kas penkerius metus pakyla po centimetrą.

„Dešimt centimetrų vandens lygio pakilimo kainuoja mums vieną metrą paplūdimio. Klaipėdoje paplūdimių plotis vidutiniškai yra nuo 3 iki 5 metrų. Esant žemam vandens lygiui, paplūdimiai paplatėja ir vietomis gali siekti netgi 10 metrų. Bet kai jūra bėga pas mus, tai mes paplūdimio neturime visai. Ir tada mum reikia saugoti kopas“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.

O žmonės, anot mokslininkų, tuos procesus gali arba stabdyti, arba skatinti. Štai žmogaus veiklos padariniu šį vaizdą vadina ir šėlstančia jūra atėję pasigrožėti klaipėdiečiai. Anot jų, dėl tokio krantų nuniokojimo kalti uosto įplaukos kanalo gilinimo darbai.

Esą jo kasyba ir pilamas smėlis sugadino natūralią priekrantės pusiausvyrą:

„Taigi pildė smėliu kažkur. O kur tas smėlis? Užmaitins krantą, bet, kad krantas tai nuplautas.“

„Gaila kažkiek. Reikia tikėtis, kad vasarą vanduo atsitrauks kiek toliau.“

„Žinai, kodėl nuplovė? – Nu? – Kadangi ten kasa kanalą. Duobę padarė. Duobė labai gili. 18 metrų. Ir dabar visą smėlį neša tenai. Tik vienas štormas ir visą smėlį neša tenai. Čia koks platus paplūdimys, labai platus buvo, dabar nieko neliko.“

Tačiau mokslininkai aiškina, jog jei vasaros pabaigoje priekrantė nebūtų pildyta smėliu, kopų skardžiai dabar būtų nutįsę visa pakrante. Mat, pavyzdžiui, teritorijos prie šiaurinio molo vanduo neišplovė. O būtent ten ir buvo pilamas smėlis.

„Ir smėlis iš povandeninio šlaito yra perklostomas aukščiau link vandens linijos ir nukritus vandens lygiui dalis to smėlio jau yra paplūdimyje“, – aiškina L. Kelpšaitė-Rimkienė.

Paplūdimį smėliu maitino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tačiau to ėmėsi, mat vykdė išorinio laivybos kanalo platinimo darbus. Specialistai tada įvertino, kad iškastas smėlis tinkamas ir pliažams. Nors uostininkai žada, kad tokios pagalbos dar imsis, tačiau kada – dar neaišku.

„Visais atvejais, kada bus projekte randamas smėlis švarus, kuris atitinka normatyvinius dokumentus, visą laiką tokį smėlį mes pilsime į krantą. Šiais metais projekto su tokiu smėlio papildymu mes neturėsim, bet toliau ateityje yra numatyti dar ir išorinio kanalo gilinimo darbai“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

O kol kas pagelbėti žada Aplinkos ministerija. Paplūdimių priežiūrai skirs 10 milijonų eurų.

„Mes tuos dešimt milijonų eurų skirsime keturiom pajūrio savivaldybėm, tai yra Neringai, Klaipėdos miestui ir rajonui ir Palangai, kad jie prižiūrėtų savo teritoriją. Tai yra kopas, prieškopį, o jau ministerija finansuos papildomas veiklas, kad būtų smėlis dirbtinai išpilamas kaip šiais metais Melnragėje“, – kalba aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot mokslininkų, Lietuvos paplūdimiai patenka į vientisą smėlio pernašos ruožą, kuris prasideda ties Karaliaučiaus sritimi ir baigiasi Latvijoje. Tad analogiški procesai kaip ties Klaipėda turėtų vykti visame šiame ruože. Tačiau rusai rado saliamonišką sprendimą ir savo paplūdimius tiesiog užbetonavo. Todėl Lietuva neteko natūraliai jos paplūdimius maitinančio smėlio. O ir esamas keliauja į Latviją. Tad atkurti vandens nusiaubus paplūdimius kasmet tampa vis sunkiau.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder