CNN reportažas: "Kaip galima pasitikėti Rusija? Susirūpinę lietuviai stoja į pasieniečių gretas" (2)

Turėdamas tokį kaimyną kaip Rusija gatvės gale, 59 metų Vytas Grudzinskas neturi daug poilsio. "Kareivius geriausiai matau naktį", - sako jis, rodydamas į žalumos plotelį už kaimyno sodo. "Ten, už to lauko, jie turi šaudyklą. Po pietų girdisi šūviai", - sako jis.

Grudzinskas turi savo ginklą, kulkosvaidį, kurį laiko užrakintą spintelėje, po ranka - nors jo sargybinis šuo, Maltos terjeras, mūšyje gali būti ne toks veiksmingas.

Nedidelis Kybartų miestas, kuriame gyvena Grudzinskas, yra NATO ir Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau taip pat prie vienos karščiausių pasaulio sienų - Suvalkų koridoriaus.

Šis maždaug 60 mylių pločio žemės ruožas įsiterpęs tarp smarkiai įtvirtintos, branduoliniais ginklais ginkluotos Rusijos Kaliningrado srities ir jos sąjungininkės Baltarusijos.

Daugelio analitikų nuomone, ši lopelis yra silpnoji NATO vieta, tačiau Kremliaus kariuomenė jį yra užgniaužusi.

Baiminamasi, kad jei Ukraina žlugs, Rusija žengs per ją toliau ir per kelias dienas gali atkirsti Baltijos šalis.

Šioje Europos dalyje sovietinės okupacijos randai gilūs.

Dešimtys tūkstančių lietuvių 1940-aisiais ir 1950-aisiais sovietai prievarta išvežė į gulagus Sibire ir tolimoje šiaurėje.

Beveik 30 000 lietuvių kalinių žuvo priverstinio darbo stovyklose.

"Mano tėvas 15 metų buvo išsiųstas į Sachaliną Rusijos tolimuosiuose vakaruose, - pasakojo A. Grudzinskas. "Pirmaisiais metais jis valgė žolę, kad išgyventų".

Taigi, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, A. Grudzinskas prisijungė prie šimtametės Lietuvos savanorių - šaulių - ir ėmėsi ginklo savo kieme.

Tai reiškia, kad jis yra pirmoji gynybos linija, jei Kremliaus kariai, dislokuoti už 60 pėdų Rusijos anklave, įkeltų koją į NATO teritoriją.

"Kaip galima pasitikėti Rusija? Su mūsų istorija?" - klausė jis.

"Žinoma, aš bijau. Kaip galėčiau nebijoti?" - pridūrė jis. "Mano šeima yra čia. Šį namą pastačiau plikomis rankomis".

103 metus gyvuojančios šaulių narių skaičius išaugo nuo tada, kai Rusija vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą, teigia jos vadas.

Šiuo metu joje yra apie 12 000 savanorių, sakė Šaulių 4-osios regioninės vadavietės vadas Egidijus Papečkys.

Ir šis skaičius kiekvieną mėnesį didėja dešimteriopai, sakė jis.

Nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų kiekvieną mėnesį norinčių prisijungti naujokų skaičius išaugo nuo 10-12 iki daugiau kaip 100.

Savo būstinėje Marijampolės mieste, Suvalkų koridoriaus gilumoje, A. Papečkys demonstruoja dalį savo padalinio turimo arsenalo, įskaitant automatus, pistoletus ir granatsvaidžius.

51 metų vyras taip pat trokšta išvengti Rusijos valdžios sugrįžimo. Jo tėvas buvo išsiųstas į Sibirą, kaip ir jo žmonos giminaičiai.

"Mes prisimename sovietų okupaciją ir nenorime, kad mus daugiau okupuotų. Esame laisvi žmonės", - sakė A. Papečkys.

Šaulių 103-iųjų metinių proga kaimyniniame Kalvarijos mieste surengtoje priesaikos ceremonijoje naujasis narys Karolis Baranauskas sakė, kad visada domėjosi šia organizacija, tačiau karas Ukrainoje jį pašaukė veikti.

Nors jis gimė 1990 m., kai Lietuva tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, jis sako, kad "kiekvienas lietuvis žino, jog Rusija kelia grėsmę.

Pastarieji įvykiai tai įrodo".

Norėdama geriau apsaugoti Baltijos šalis, NATO iš esmės pertvarkė savo gynybos planavimą šioje pasaulio dalyje ir prieš šią savaitę Madride vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbė, kad padidins savo buvimą regione tiek, kad galėtų realiuoju laiku atremti bet kokį puolimą, o ne siųsti karius užgrobtai teritorijai susigrąžinti.

Tai reiškia, kad reikės tūkstančiais daugiau karių, kuriuos Lietuva norėtų matyti nuolat dislokuotus prie mažos šalies 621 mylios ilgio sienos su Baltarusija ir Rusija.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pripažįsta, kad tokių karių dislokavimas gali užtrukti dvejus metus.

Tačiau jis sako, kad dabar jau suprantama, jog karinius pajėgumus aplink Suvalkus ir kitur reikia iš esmės atnaujinti.

Pasak M. Abukevičiaus, koridorius, dar vadinamas Suvalkų koridoriumi, visada kėlė nerimą. Baltijos šalys ir NATO jį supranta kaip "silpnąją vietą".

"Dabartinėje situacijoje mes daug aiškiau suprantame pažeidžiamumą", - sakė jis CNN interviu, duotame antradienį Krašto apsaugos ministerijoje sostinėje Vilniuje.

"Manau, kad NATO tai supranta ir priima sprendimus", - sakė jis. "Tikrai tikiuosi, kad šią savaitę vyksiantis NATO viršūnių susitikimas duos labai stiprų atsaką ir labai aiškią kryptį, kur turėtų būti nukreipta ilgalaikė NATO adaptacija."

Tuo pat metu Lietuva sako, kad pastarosiomis dienomis atremia besitęsiančias Rusijos kibernetines atakas prieš jos valstybines institucijas ir privatųjį sektorių, po to, kai praėjusią savaitę priėmė sprendimą blokuoti kai kurių prekių, pavyzdžiui, grūdų ir plieno - kurioms taikomos ES sankcijos - gabenimą traukiniais į Kaliningradą.

Nors Rusijos programišių kibernetinės atakos Lietuvoje yra gana dažnos, A. Abukevičius sako, kad blokada buvo "paleidimo taškas".

"Matome, kad valstybės institucijose suaktyvėjo veikla, nukreipta prieš kai kuriuos kritinės svarbos operatorius, ypač transporto ir žiniasklaidos", - sakė N. Abukevičius.

Per taikinių treniruotes šaudykloje, įsispraudusioje į vešlų Marijampolės kraštovaizdį, Grudzinskas ir kiti Papečkio būrio nariai taikosi į taikinius savo automatais, kaip tai dažnai daro Rusijos kariai už Grudzinsko gatvės.

Jų šūviai akimirkai sudrumsčia ramybę, bet kol kas trapi ramybė laikosi.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Susirūpinę lietuviai stoja į pasieniečių gretas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder