Į jūrą paleidžiamus ruoniukus seks specialūs siųstuvai

Nors pirmieji šiemet Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų išgelbėti ruonių jaunikliai į Baltijos jūrą paleisti dar birželio pabaigoje, tačiau paskutinieji ruoniukai į bangas ners tik rudens pradžioje. Mažylių paleidimą pavėlino tiek prižiūrėtojų noras, kad šie labiau sustiprėtų, tiek ir ypač laukiama siųstuvų ruoniams siunta.

Šie prietaisai įsigyti panaudojant dalį „Lidl Lietuva“ projekto „Duok ruoniukui penkis“ metu surinktų lėšų. Per pirmuosius projekto metus daugkartinio naudojimo maišelius „Duok ruoniukui penkis“ pasirinkę pirkėjai paaukojo daugiau nei 62 tūkst. eurų.

Siųstuvą priklijuoja

Jau artimiausiu metu į Lietuvos jūrų muziejų atkeliaus speciali jūrinių žinduolių sekimo įranga - aštuoni siųstuvai, kurių bendra vertė perkopia 25 tūkst. eurų + PVM. Šie nedideli siųstuvai fiksuoja tyrimams aktualius duomenis tiek ruoniams būnant sausumoje, tiek paneriant į didelį gylį.

„Pilkieji ruoniai, kurių jaunikliais kasmet rūpinasi muziejaus specialistai, yra įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą, todėl sistemingi šių žinduolių stebėjimo duomenys yra itin svarbūs rūšies išsaugojimui.

Ankstesniais metais naudodamiesi siųstuvais sekėme vos keletą muziejuje reabilituotų ruonių, tad surinktos informacijos neužtenka, kad galėtume daryti pagrįstas išvadas apie ruonių reabilitacijos efektyvumą bei jų adaptacijos natūralioje aplinkoje sudėtingumą“, - pasakoja Nina Puteikienė, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja.

N. Puteikienės teigimu, naujieji siųstuvai jūrų biologams suteiks svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje, jų lokaciją ir plaukimo maršrutą. Kartu fiksuojama vandens temperatūra bei šviesos lygis.

Siųstuvai taip pat leidžia sužinoti ruonio judėjimo greitį, dažniausią gylį, maitinimosi laiką ir vietą bei parodo, kada ir kur ruonis ilsisi.

Užfiksuotus duomenis siųstuvas perduoda palydovui, o palydovas visa tai atvaizduoja naudotojo platformoje.

Dėl gana nedidelio specialiai jūrų žinduoliams pritaikyto siųstuvo dydžio bei formos ruonių jaunikliai prietaisą vos jaučia. Jis yra paprastai tvirtinamas ruonio pakaušio srityje, kad netrukdytų gyvūnui judėti nei vandenyje, nei išlipus į sausumą. Kadangi prietaisas klijuojamas klijais, ruoniui keičiant kailį jis nukrenta.

„Šiemet specialius siųstuvus tvirtinsime prie atsitiktinai parinktų reabilituotų ruonių, tačiau vėlesniais metais planuojame ruonius atrinkti pagal tuo metu vykdomo tyrimo kriterijus. Tyrimuose naudojamų siųstuvų parametrai gali būti keičiami priklausomai nuo tyrimų tikslų, todėl ateityje surinkta informacija bus dar tikslesnė, o tai leis išvengti nepagrįstų spėlionių“, - pažymi Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

Visapusiškas rūpestis

Šiemet Lietuvos jūrų muziejaus specialistams teko globoti 19 pavasarį Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje rastų ruonių jauniklių. Jais besirūpinantis muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad prižiūrėtojai nesistengia su ruoniukais užmegzti itin artimo kontakto - jie atgavę jėgas yra paleidžiami atgal į jūrą, kur artimas ryšys su žmogumi mažyliams gali sukelti pavojų.

„Norime, kad mūsų prižiūrėti ruoniukai išliktų laukinukai, gebėtų išgyventi ir prasimaitinti savarankiškai, nebūtų priklausomi nuo žmogaus. Su ruoniukais kontaktuojame tik užtikrindami profesionalų jų gydymą ir maitinimo metu, tačiau net ir tada kontaktas nebūna itin artimas. Ruoniukams iš toliau numetame didesnį kiekį žuvies, o “vilkiūkščių gauja„ tarpusavyje aiškinasi, kuriam kokia žuvis atiteks - nebūna nuskriaustų, nes duodamas maistas viršija nustatytą normą“, - sako A. Grušas.

Nusilpusiais ir ligotais ruonių jaunikliais besirūpinantis specialistas atvirauja, kad vieno mažylio maitinimo, slaugymo ir gydymo išlaidos kainuoja per 1 200 eurų.

Jeigu ruoniukas į Lietuvos jūrų muziejų atkeliavo turėdamas sunkesnių sveikatos problemų, minėta suma dar išauga. Be to, nors muziejuje sėkmingai reabilituota jau daugiau nei šimtas ruonių jauniklių, įstaigoje esanti infrastruktūra nėra pritaikyta pamestinukų globai ir gydymui.

„Pavyzdžiui, vienais metais ruoniukus teko apgyvendinti ir viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų, kur jiems įrengėme vonią, o dar šį pavasarį viename baseine buvo laikoma net 13 mažylių. Erdvės trūkumas rūpinimąsi mažyliais apsunkina, mat dėl maisto neretai vyksta kautynės“, - užsimena A. Grušas.

Būtent todėl jau rugsėjį Smiltynėje duris atvers ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, papildysiantis Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Pradėjus veikti šiai naujai įstaigai, ruonių mažyliams neteks gyventi susigrūdus - atskiruose baseinėliuose ir voniose jie bus pratinami prie vandens, mokomi savarankiškai maitintis.

Reabilitacijos centre bus įrengti šeši vidiniai baseinai ir keturi mažieji lauko baseinai, specialus baseinas jūrų paukščiams ir didysis, net 280 kubinių metrų talpos baseinas. Komplekse taip pat atsiras gyvūnų apžiūrų kabinetas ir operacinė, bus įrengtos šešios reanimacinės palatos su visa reikalingiausia įranga. Dalis nerūdijančio plieno įrangos ir būtinų prietaisų taip pat buvo įsigyti už „Lidl“ pirkėjų suaukotas lėšas.

Šiuo metu vyksta Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastato išorės ir vidaus apdailos darbai, filtravimo, ventiliacijos ir šildymo sistemų bandymo darbai, pradedama montuoti gyvūnų priežiūrai ir gydymui reikalinga įranga, perkami ir montuojami baldai, tvarkoma aplinka ir iki reabilitacijos centro vedanti Smiltynės gatvės dalis.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder