Impulsyvaus pirkimo pandemija žmones priveda iki skyrybų ir finansinių problemų: kaip to išvengti?

Finansų ir psichologijos ekspertai pastebi, kad šis augantis reiškinys sukurs problemų tiems, kas savo išlaidų neplanuoja atsakingai ir nesiima savo pirkimo impulsų kontrolės.

„m1nd-set“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad kelionių mažmeninėje prekyboje impulsyvių pirkimų skaičius padidėjo nuo 21 % prieš koronaviruso pandemiją iki 28 % 2024 metais. 

Negana to, sumažėjo ir jautrumas kainoms: nuo 77 % prieš pandemiją iki 45 % 2024-aisiais: „Tai rodo, kad žmonės šiandien yra dažniau linkę priimti spontaniškus sprendimus, kurie, deja, ilgainiui gali sukelti finansinių sunkumų“, – tyrimą komentuoja „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė.

Jai antrina ir psichologė Genovaitė Petronienė, atkreipianti dėmesį, kad, tyrimo duomenimis, aktyviau impulsyviai perka jaunimas: tūkstantmečio karta iki pandemijos sudarė 19 % tokių pirkimų, o pernai – net 29 %: „Impulsyvus pirkimas tampa vis didesne problema, kartais net liga, kurią būtina gydyti. 

Ir akivaizdu, kad ji labiausiai paliečia jaunesnius žmones ir tuos, kurie turi mažesnį atsparumą reklamai, silpnesnį kritinį mąstymą ar tiesiog ieško greito būdo trumpam pasijusti laimingais. Būdų šias savikontrolės problemas spręsti tikrai yra“.

Impulsyviau pirksime mažiau, jei planuosime finansus

Impulsyvus pirkimas gali būti finansinio raštingumo stokos rezultatas: jei nesekame savo išlaidų, neturime taupymo tikslų, sau leidžiame kur kas daugiau, dažnai – nepasvėrę ir nesuprasdami, kokia to kaina ilgalaikėje perspektyvoje.

„Šiandien pirkti impulsyviai yra labai lengva: koronavirusas visą pasaulį pripratino pirkti internetu, nereikia išeiti iš namų, užtenka vos poros pelės paspaudimų ir pirkinys įsigytas. 

Paprastesnį pirkimo procesą sudėjus su asmeninio biudžeto planavimo stok galime susikurti įtampą dėl pinigų trūkumo ir ilgalaikius įsiskolinimus, kurie sukuria dar didesnes problemas.

Sprendimas čia paprastas: nepaisant to, kokio amžiaus esame, reikia pradėti mokytis planuoti savo asmeninius finansus. Tai reiškia, aiškiai žinoti, kiek uždirbame ir kiek kam išleidžiame, planuoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas, analizuoti jas. 

Kai anksčiau dar buvo galima sakyti, kad sunku, nesuprantame, nemokame, neturime tam laiko, šiandien tokių pasiteisinimų būti negali, nes yra technologiniai sprendimai, kurie viską padaro už jus. 

Pavyzdžiui, mūsų  „Viena sąskaita“ biudžeto valdymo įrankis: reikia tik atsisiųsti programėlę į savo telefoną, susieti ją su banku ar keliais bankais ir kartą per mėnesį skirti šiek tiek laiko peržiūrėti programėlės algoritmo padarytą analizę. 

Šioji pati suskirsto išlaidas į kategorijas, tokias kaip komunaliniai mokesčiai, kuras, maistas, pramogos ir pan., žmogui belieka įvertinti, ar kuriai nors kategorijai išleidžia per daug.

Pavyzdžiui, pastebėjus, kad rūbams ir aksesuarams kas mėnesį išleidžiama, tarkime, 10 % pajamų, galima savęs paklausti: ar man to tikrai reikia? Jei tuos 10 % kas mėnesį skirčiau taupymui, gal metų gale turėčiau lėšų geresnėms atostogoms? 

Ar galėčiau įsigyti būstą, nes po kelerių metų sukaupčiau sumą pradiniam įnašui? Tai turint galvoje, kas kartą prieš perkant impulsyviai, lengviau priimti racionalų sprendimą“, – sako Aušra Čiuplienė.

Susikaupęs stresas – viena impulsyvaus pirkimo priežasčių

Greta atsakingesnio asmeninių finansų planavimo svarbu suprasti ir tai, kas mūsų psichologijoje lemia racionalumo trūkumą apsiperkant. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, tokių vidinių priežasčių yra ne viena.

„Impulsyviems pirkiniams labiausiai pasiduoda tie, kurie turi blogą impulsų kontrolės schemą: t. y. tie žmonės, kuriems tėvai vaikystėje leido gyventi nekontroliuojamai, nevaldyti pykčio, nedaryti to, ko nenori, neišbūti su kažkuo, kas nepatinka. 

Impulsyviai dažnai perka tie žmonės, kurie negali pakentėti trumpos frustracijos, atidėti dabar užsižiebusio poreikio dėl trumpalaikio pasitenkinimo.

Yra ir kita grupė žmonių, kurie labiau perka impulsyviai: tie, kurie yra prikaupę daug streso. Tokių vis daugėja, nes gyvename įtemptu gyvenimo ritmu, aplink vyksta daug dalykų, kurie verčia mus jaustis nesaugiai ir nestabiliai. 

Impulsyvius pirkimus galima palyginti su valgymu: juk darbo pabaigoje, kai grįžtame su daug streso, esame linkę persivalgyti.

Ryte, būdami ramūs ir atsipalaidavę, suvalgome vienus, o ne trejus pusryčius, bet vakare, kai nesijaučiame gerai, dažnai pavakarieniaujame ne vieną, o du ar tris kartus. 

Tas pats ir su impulsyviu pirkimu: jei esame pervargę, ieškome greito malonumo ir jį gauname kažką nusipirkdami. Pirkimo jausmas kelia savivertę, kuria laimės hormoną ir priverčia trumpam pasijusti geriau, o to jausmo siekiame kiekvienas ir šį norą sukontroliuoti esant pervargus yra sudėtinga“, – komentuoja psichologė.

Impulsyvus pirkimas priveda iki santykių griūties

Pasak jos, būdų valdyti impulsyvų pirkimą tikrai yra, bet viskas atsiremia į sąmoningumą: „Turime rasti priežastį, dėl ko perkame impulsyviai, ir rasti, kuo šį pirkimą pakeisti. 

Jei, pavyzdžiui, pastebime, kad perkame po darbo dienos ieškodami kažkokio trupinėlio laimės, gal tą laimę galime sau susikurti kitais būdais? Eiti pasivaikščioti, susitikti su geru draugu, nueiti į masažą?

Aišku, yra ir paprastesnių, tiesmukesnių būdų valdyti nekontroliuojamą spontaninį pirkimą: eiti į parduotuvę tik tada, kai prisikaupia sąrašas dalykų, kurių tikrai reikia, neiti ten tiesiog pasivaikščioti ir papramogauti; į parduotuvę eiti tik numačius kokią sumą gali išleisti,  lankantis el. parduotuvėse sąmoningiau pirkti ir geriau tiems pirkiniams skirti  suplanuotą kiekį lėšų. 

Tik vieno dalyko daryti negalima jokiais būdais: visiškai neveikia pasižadėjimas niekada nieko nepirkti. Vos pasižadėjus, pradedame norėti pirkti ir frustracija tik auga. Kur kas geriau yra susikurti planą, kada perkame, kiek galime išleisti“.

Pasak psichologės, jos karjeroje buvęs ne vienas atvejis, kai pacientai įsisuka į impulsyvius pirkimus dėl patiriamo streso moksluose, darbe, išleidžia neįtikėtinas sumas, taip sugriauna savo santykius su partneriu: „Dėl to šią problemą spręsti yra būtina, nes ji gali lemti rimtas pasekmes“.